Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis savo liemens (pilvo) apimtimi, nes tai svarbus sveikatos rodiklis. Vienas iš būdų sužinoti, ar Jūsų kūno formos atitinka proporcijas - pasidomėti savo liemens apimtimi.
Svarbu! Jūsų liemens apimtis turėtų būti lygi pusei jūsų ūgio.
Kitas patarimas apie rekomenduotiną kūno svorį: Jūsų kūno ūgis minus 100 cm. Žinoma, tai yra tik skaičiavimai, tačiau kurie visgi būna labai arti tiesos.
Populiariausias būdas paskaičiuoti ar Jūsų kūno formos atitinka rekomenduotinas kūno proporcijas yra Kūno Masės Indekso (KMI) skaičiavimas.
Jei Jūsų svoris ir kūno proporcijos yra optimalios, paskaičiavus pagal liemens ir ūgio santykį, ūgio ir svorio, KMI - tuomet Jūsų gyvenimo būdas yra optimalus.
Jei turite per daug svorio, tuomet daugelis “Sveika dieta” svetainės straipsnių yra apie tai, kaip numesti svorio.
Kūno masės indeksas (KMI) - tai vienas dažniausiai naudojamų rodiklių sveikatos vertinimui. Nors jis iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas, būtent dėl paprastumo ir universalumo KMI tapo neatsiejama tiek gydytojų, tiek paprastų žmonių kasdienybės dalimi.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių į KMI žiūri ne tik kaip į skaičių - jis dažnai suvokiamas kaip savotiškas „sveikatos veidrodis“. Žinoma, ne visada KMI gali tiksliai pasakyti, ar žmogus yra sveikas, bet tai patikimas atspirties taškas.
KMI vertė ypač svarbi šiandien, kai nutukimas pasaulyje pripažįstamas kaip viena pagrindinių sveikatos problemų. Tačiau kartu neturėtume pamiršti, kad KMI padeda atpažinti ne tik antsvorio, bet ir per mažo svorio riziką. Tokia situacija gali rodyti mitybos nepakankamumą, lėtines ligas ar kitus sveikatos sutrikimus.
Norint suprasti, kaip skaičiuojamas šis rodiklis, būtina išsiaiškinti kūno masės indekso formulę. Ši KMI formulė remiasi matematiniu santykiu tarp kūno svorio ir ūgio.
Šis metodas laikomas itin praktišku, nes jam nereikia jokių sudėtingų tyrimų ar specialių prietaisų. Užtenka žinoti savo svorį ir ūgį, kad būtų galima atlikti apskaičiavimą.
Norintiems greitai įvertinti savo sveikatos būklę, šiandien itin patogi priemonė yra kūno masės indekso skaičiuoklė. Tai internetinė ar mobilioji programėlė, kurioje tereikia įvesti savo svorį ir ūgį, o sistema automatiškai apskaičiuoja rezultatą pagal KMI formulę.
Ši priemonė labai praverčia ne tik paprastiems vartotojams, bet ir gydytojams, nes ji taupo laiką ir sumažina skaičiavimo klaidų riziką. Dar vienas privalumas - vizualinis rezultato pateikimas. Dauguma skaičiuoklių naudoja spalvines diagramas, kuriose matyti, kurioje „zonos dalyje“ atsiduria asmens rodiklis.
Tačiau būtina prisiminti, kad net ir moderniausia skaičiuoklė yra tik pagalbinė priemonė. Ji negali atsižvelgti į raumenų masės, kaulų tankio ar kitų sveikatos veiksnių skirtumus.
KMI rezultatas įgyja prasmę tik tada, kai palyginamas su nustatytomis normomis. Šios normos padeda įvertinti, ar žmogaus svoris kelia riziką sveikatai.
KMI interpretavimas
KMI apskaičiuojamas pagal formulę: svoris dalijamas iš ūgio kvadratu. Gautas skaičius parodo Jūsų kūno masės indeksą. Pavyzdžiui: 68 kg : (1.62 x 1.62) = 25.91 (antsvoris, lėtinių susirgimų rizika nedidelė)
- 18.5 - 24.9 - normalus svoris;
- 25.0 - 29.9 - antsvoris;
- 29.9 - 34.9 - I laipsnio nutukimas;
- 34.9 - 39.9 - II laipsnio nutukimas;
- virš 40.0 - III laipsnio nutukimas;
Įdomu tai, kad žmogaus normalus kūno masės indeksas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gyvenimo būdo ir amžiaus. Pavyzdžiui, vyresniems žmonėms šiek tiek didesnis KMI (apie 25) kartais laikomas priimtinu, nes tai gali suteikti papildomos apsaugos nuo raumenų nykimo ir kaulų trapumo.
Nors KMI formulė yra universali, tyrimai rodo, kad skirtingoms lytims rezultatus reikėtų vertinti atsargiau. Moterims dažnai būdingas didesnis riebalinio audinio kiekis, kuris yra fiziologiškai normalus ir būtinas reprodukcinei sveikatai. Todėl net ir turėdamos aukštesnį procentą riebalų, jos gali išlikti sveikų ribų intervale pagal KMI.
Vyrams, priešingai, natūraliai būdingesnis didesnis raumenų masės kiekis. Tai gali lemti, kad jų KMI kartais būna aukštesnis net ir esant nedideliam riebalų kiekiui. Dėl šios priežasties žmogaus normalus kūno masės indeksas turėtų būti vertinamas kompleksiškai.
Kai kalbame apie vaiko KMI, situacija tampa dar sudėtingesnė. Paprastas suaugusiųjų normų taikymas vaikams būtų klaidingas, nes jų kūnas sparčiai auga ir keičiasi. Pavyzdžiui, trejų metų berniuko KMI 16 gali būti visiškai normalus, tuo tarpu tokia pati reikšmė paaugliui gali reikšti svorio trūkumą.
Svarbu, kad tėvai nesistengtų vertinti vaikų sveikatos tik pagal vieną skaičių. Jei kyla abejonių, geriausia kreiptis į pediatrą, kuris atsižvelgs į bendrą vaiko augimą, genetinius veiksnius ir gyvenimo būdą.
Nors dauguma kalba apie vieną žmogaus normalų kūno masės indeksą, realybėje šis rodiklis šiek tiek kinta priklausomai nuo amžiaus. Jauni žmonės (18-25 m.) dažniausiai turi greitesnę medžiagų apykaitą, todėl jų sveikas intervalas gali būti žemesnis ribų gale (18,5-22).
Vyresniems nei 65 metų žmonėms gydytojai kartais leidžia šiek tiek didesnį KMI, nes per mažas svoris šiame amžiuje yra susijęs su didesne kaulų lūžių ir kitų ligų rizika. Todėl gydytojai vyresnio amžiaus pacientams rekomenduoja vengti kritimo žemiau 20 KMI ribos.
KMI yra vienas populiariausių sveikatos rodiklių visame pasaulyje, nes jis lengvai apskaičiuojamas naudojant paprastą KMI formulę (svoris padalintas iš ūgio kvadratu). Tai leidžia greitai įvertinti, ar žmogaus svoris yra per mažas, normalus ar per didelis.
Vis dėlto, nors KMI indeksas yra patogus, jis neatsižvelgia į raumenų ir riebalų santykį. Dėl to sportininkai su dideliu raumenų kiekiu gali būti klaidingai priskirti prie antsvorio ar net nutukimo kategorijos. Todėl KMI dažnai rekomenduojama vertinti kartu su kitais rodikliais: liemens apimties matavimu, kūno sudėties tyrimais, kraujo tyrimais.
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje viena populiariausių priemonių - kūno masės indekso skaičiuoklė. Ji leidžia vos per kelias sekundes sužinoti savo KMI, tereikia įvesti duomenis: svorį kilogramais ir ūgį metrais.
Skaičiuoklė automatiškai pritaiko KMI formulę (svoris/ūgis²) ir pateikia rezultatą, kurį galima palyginti su normomis. Svarbu nepamiršti, kad net ir patogiausia KMI skaičiuoklė negali įvertinti individualių niuansų: kūno sudėties, amžiaus ar fizinio aktyvumo lygio.
Kaip ištirpdyti pilvo riebalus?
Kaip išmatuoti liemens apimtį?
Juosmenį reikia matuoti taip: tarp šonkaulių narvelio galo ir klubų, tiesiai virš bambos, tvirtai, bet ne itin priveržti reikia uždėti matavimo juostelę, natūraliai iškvėpti ir fiksuoti centimetrus.
Svarbu! Jei liemens apimtis didelė, vadinasi, ant pilvo yra didelis riebalų kiekis, vadinamas pilviniu (centriniu ar obuolio tipo) nutukimu.
Paimkite centimetrinę juostelę ir išmatuokite liemens apimtį per bambą ar 2 cm virš jos, tik neįtraukite pilvo. Rezultatas:
- didelės rizikos grupei priklauso vyrai, kurių liemens apimtis didesnė nei 102 cm ir moterys, kurių liemens apimtis didesnė nei 88 cm;
- vidutinės rizikos grupei priklauso vyrai, kurių liemens apimtis 94−102 cm ir moterys, kurių liemens apimtis 80−88 cm;
- susirūpinti reikia vyrams, kurių liemens apimtis jau yra 94 cm ir moterims, kurių liemens apimtis jau yra 80 cm.
Ar žinojote, kad Jūsų liemens ir klubų apimčių santykis daug pasako apie Jūsų tikimybę susirgti širdies ligomis? Tai susiję su riebalų pasiskirstymu organizme.
Liemuo: liemens apimtis matuojama stovint, per siauriausią juosmens vietą. Siauriausia vieta dažniausiai būna bambos lygmenyje arba keli centimetrai virš bambos.
Klubai: matuokite per plačiausią klubų vietą. Dažniausiai matuojama ties sėdmenimis.
Jei šis santykis didesnis nei 0,95 vyrams ir 0,85 moterims, tai reiškia, kad esate priskiriami prie „Obuolio“ tipo žmonių, kurie turi padidėjusią riziką susirgti širdies ligomis.
Tačiau reikia neužmiršti, kad profesionalūs sportininkai, turi mažą riebalų procentą, o sportuojantys sporto salėje ne visada laikosi sveikos mitybos principų ir gali turėti antsvorį ar būti nutukę.
Žinant KMI negalima nustatyti ar nutukimas yra bendras (kai riebalai pasiskirstę visame kūne) ar pilvinis (kai riebalai koncentruojasi liemens srityje). Tiek bendras, tiek pilvinis nutukimas yra susiję su padidėjusiu sergamumu ir mirtingumu.
Jei esate sportininkas ar aktyviai sportuojate įvertinkite liemens apimtį. Riebalai, susikaupę pilvo srityje, yra susiję su didesniu pavojumi sveikatai nei riebalai ant sėdmenų ir šlaunų.
Pagrindinė su nutukimu susijusių mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, kurioms būdingas pilvinis nutukimas kaip predisponuojantis veiksnys.
Pilvinis nutukimas padidina pavojų susirgti:
- pagrindinis metabolinio sindromo požymis;
- II tipo cukriniu diabetu;
- širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, ateroskleroze, insultu, infarktu...);
- vėžiu;
- ūminiu ir lėtiniu nugaros skausmu;
Jei KMI parodo, kokio svorio yra žmogaus kūnas, tai liemens apimties matavimai gali parodyti riebalų pasiskirstymą.
Apskaičiavote ir apsidžiaugėte, vadinasi, Jūsų rodikliai normoje. Tačiau, jei negavote gero rezultato, nenusiminkite. Taigi puikiausiai žinote, kad pasiekus sveiką kūno svorį, rodikliai pasikeis ir bus normoje. Sumažinkite liemens apimtį 10 cm per 3 mėnesius.
Padidėjęs pilvas gali turėti ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, nusilpę dubens raumenys ir tonusą praradusi oda, kaip dažnai būna moterims, išnešiojusioms kelis kūdikius; šią problemą padės išspręsti kineziterapeutas ir tinkamai priderintas pratimų kompleksas.
Tuo atveju, kai jaučiasi išsipūtęs juosmuo, svarbu suprasti, kaip veikia visas kūnas. Jei žmogus nuolat pavargęs, lėtas, prislėgtas, lūžinėjančių plaukų, žemesnio balso, nereguliarios mėnesinių ar net jų nebuvimo, taip pat išsipūtęs pilvas, nes medžiagų apykaita lėtesnė - tai gali būti skydliaukės nepakankamumo ar hipotirozės požymis.
Tačiau jei riebalai susitelkę aplink bambą, o pilvas obuolio formos (ponai jį meiliai vadina alaus pilvu), tai yra šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmės - aplaistytas ar per daug kaloringas valgiaraštis, daug saldumynų, kavos, alkoholio, tabako, mažai juda, prastas miegas, stresas, stresas, stresas.
Padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis kraujyje skatina pilvo augimą - susidaro visceraliniai arba blogieji riebalai, dėl kurių keičiasi hormoninis fonas, insulino poveikis ir atsparumas, angliavandenių apykaita, o kartu su metaboliniu sindromu didėja cholesterolio kiekis ir kraujospūdis.
Sveikatos ekspertai mano, kad beveik ketvirtadalis (24,3 proc.) Europos suaugusiųjų ir daugiau nei pusė 60-70 metų amžiaus jau turi metabolinį sindromą. Tai kelių medžiagų apykaitos būklių derinys, kuris žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir 2 tipo diabeto riziką.
Mokslininkai perspėja, kad metabolinio sindromo simptomų derinys padvigubina kraujagyslių ir širdies ligų riziką, o tai rodo daug didesnę širdies priepuolio ir insulto tikimybę, taip pat penkis kartus didesnę diabeto riziką.
Ne veltui, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos parengtu apibrėžimu, tik trys iš penkių kriterijų leidžia patvirtinti metabolinio sindromo diagnozę. Taigi, jei žmogui padidėjęs arterinis kraujospūdis (130/85 mmHg ar daugiau, vartojami vaistai nuo kraujospūdžio), padidėjusi juosmens apimtis (matuojant per pilvą moterims daugiau nei 89, vyrams - daugiau nei 102 cm), padidėjęs trigliceridų kiekis (1,7 mmol/l ir daugiau), sumažėjęs didelio tankio cholesterolio kiekis (vyrams ABL -01H lipoproteinų).
Protingais gyvenimo būdo pokyčiais galima išvengti arba bent jau sumažinti metabolinį sindromą, nesukeliant didelės širdies ligų ir 2 tipo diabeto rizikos. Tačiau jei liga jau patvirtinta, vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, rizikos veiksnius galima kontroliuoti.
Norint rasti efektyviausią gydymo ar profilaktikos metodą, būtina įsiklausyti į specialistų - endokrinologo, dietologo, kineziterapeuto - patarimus ir bendradarbiauti ieškant bei toliau praktikuojant individualią gydymo ir sveikatos stiprinimo programą.
Tai reiškia, kad norint sumažinti svorį, kuris yra būtina sveikimo sąlyga, teks keisti valgiaraštį, tai yra vengti produktų, kuriuose yra daug trans-sočiųjų riebalų rūgščių ir „greitųjų angliavandenių“, ir orientuotis į skaidulų turintį (5-10 g/d.) maistą.
Sveikos kasdienės mitybos variantų yra begalė ir galima aptarti su mitybos specialistu, tačiau Europos kardiologų asociacija vis dar mano, kad Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, yra tinkamiausia metaboliniam sindromui mažinti.
Tačiau svarbu ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir gerai jaustis. Stresas, baimė suvalgyti maisto perteklių, neleis numesti svorio; tai viena iš priežasčių, kodėl laikinų ar sezoninių dietų rezultatai nėra nuolatiniai.
Galima pagrįstai manyti, kad meniu turės keistis visą likusį gyvenimą, o ne kelias ateinančias savaites ir tada grįžti prie įprasto.
Reikia atsižvelgti į tai, kad žmonės skiriasi - su bioritmais, požiūriais į gyvenimą, darbo režimu, mitybos įpročiais, skonio receptoriais - pavyzdžiui, pasninko ar atsipalaidavimo dienos ekspertų tiria ne tik kaip svorio metimo, bet ir ląstelių metabolizmo metodą, taip gerinant bendrą savijautą, tačiau tiks ne visiems.
Žinoma, ženklių patobulinimų negalima tikėtis tik pakeitus valgiaraštį, taip pat reikės mesti rūkyti ir kitus žalingus įpročius, rasti laiko ir tinkamą būdą fizinės veiklos pajėgumams didinti.
Nors sveikatos specialistų sukurtose informacinėse platformose tarptautiniame tinkle siūlomi puikūs patarimai ir įvairūs apkrovą nešantys pratimų kompleksai įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, darbo su kineziterapeutu niekas nepakeičia.
Būtų protinga, jei bent jau pradinėse gyvenimo būdo keitimo stadijose fizinę veiklą atliktų specialistas ir sektų pažangą - tam, kad būtų nustatytas pasirinkto kelio efektyvumas.
Tai būtina ne tik norint normalizuoti svorį, bet ir žmogaus savijautą - kuo daugiau fizinių gebėjimų ir gyvenimo įžvalgų praktikuojamas judesių kompleksas, tuo didesnė garantija, kad tai taps kasdienybe.
Kaip ir įprotis trumpiau ar ilgiau pasivaikščioti gryname ore, žinant, kad taip greičiau deginamos kalorijos, galima atsikratyti per dieną susikaupusio streso ir tikėtis geresnio miego, o tai, be kita ko, yra svarbi svorio augimo priežastis.
Kūno masės indeksas - tai rodiklis apibūdinantis jūsų mitybos ir sveikatos būklę, o liemens apimties matavimai gali parodyti riebalų pasiskirstymą ir obuolio tipo nutukimą.
Jūsų sveikatą lemia ne vienas skaičius. Šie skaičiai yra orientaciniai ir turėtų padėti jums formuoti savo požiūrį ir sveikos gyvensenos tikslus. Kitam žmogui tinkamas matmuo nėra tinkamas matmuo jums. Tokie palyginimai gali sukurti nesveikus lūkesčius. Jei užsibrėšite keisti savo matmenis pagal tai, kaip atrodo kas nors kitas, galite susirgti arba dar blogiau.
Pilvo apimtis nėštumo metu
Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš akivaizdžiausių pokyčių - augantis pilvas, kuris signalizuoja apie besivystantį kūdikį. Tačiau kiekvienos moters pilvukas nėštumo metu keičiasi individualiai, todėl svarbu suprasti, kas lemia pilvo apimtį ir kokios yra normos 24 nėštumo savaitę.
Gimdos dugno aukštis - svarbus rodiklis
Lankantis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ar akušerę, maždaug nuo vidurio nėštumo reguliariai bus matuojamas gimdos dugno aukštis. Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių.
Gimdos dugno aukščio matavimo svarba yra stebėti vaisiaus augimo tempus ir įvertinti, ar jie atitinka nėštumo laiką. Matuoti gimdos dugno aukštį paprastai pradedama maždaug nuo 20-24 nėštumo savaitės, kai gimdos viršus jau pakyla virš gaktikaulio ir yra lengvai apčiuopiamas per pilvo sieną.
Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai.
Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą.
Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų (yra žemiau apatinės arba aukščiau viršutinės kreivės) arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų.
Pilvo apimties įtaka
Nėštumo metu pilvuko apimtis per mėnesį vidutiniškai padidėja 5-8 cm. Tačiau pilvo apimties didėjimas yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Moters kūno sudėjimas: Smulkaus sudėjimo moterims pilvas dažnai būna labiau atsikišęs, nes trumpas liemuo riboja erdvę tarp dubens ir šonkaulių. Aukštesnėms moterims gimda išlieka siauresnė, todėl pilvas gali atrodyti mažesnis.
- Svoris: Pastebimas liesumas ar antsvoris gali turėti įtakos pilvo formai ir dydžiui.
- Raumenų būklė: Stiprūs pilvo raumenys gali neleisti pilvui labai atsikišti. Sportiškesnių moterų pilvai dažnai būna aukščiau ir mažiau atsikišę.
- Gimdos padėtis: Gimdos padėtis pilve taip pat gali įtakoti pilvo formą.
- Vaisiaus dydis ir padėtis: Didelis vaisius ar netaisyklinga vaisiaus padėtis gali paveikti pilvo apimtį.
- Vaisiaus vandenų kiekis: Per mažas (oligohidramnionas) arba per didelis (polihidramnionas) vaisiaus vandenų kiekis gali įtakoti pilvo apimtį.
- Antrasis ir paskesni nėštumai: Laukiančioms nebe pirmagimio, pilvas dažnai pradeda matytis anksčiau, nes gimdos ir pilvo raumenys jau yra ištampyti.
- Daugiavaisis nėštumas: Esant daugiavaisiam nėštumui gimda auga greičiau, todėl ir pilvas didėja sparčiau.
- Dubens forma: Jei moters klubai platūs, nėštumas ilgiau būna "pasislėpęs". Esant siauram dubeniui, pilvukas šauna į priekį daug greičiau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors pilvo apimtis 24 nėštumo savaitę gali varijuoti, svarbu stebėti, ar gimdos dydis atitinka nėštumo laiką. Jei gimdos dydis atsilieka nuo normos, gali būti įtariama vaisiaus hipotrofija (kai naujagimis gimsta mažesnio svorio nei turėtų būti pagal nėštumo laiką). Gimda gali augti lėčiau ir dėl per mažo vaisiaus vandenų kiekio.
Ultragarsinis tyrimas - svarbi priemonė
18-20 nėštumo savaitę atliekama išsami ultragarsinė patikra, kurios metu išsamiai matuojamas vaikelio dydis Jūsų pilvelyje. Pagal kiekvieną iš matmenų apskaičiuojamas vaikelio gestacinis amžius (kiek jam savaičių). Kartais tarp šių matmenų gali būti didelis skirtumas, pavyzdžiui, galvytė rodo 22 savaičių gestacinį amžių, o pilvukas - 25 savaičių. Tokiu atveju gydytojas įvertins, ar Jūsų mažylio matmenys neišeina už normos ribų.
Ultragarsinio tyrimo metu matuojami šie vaisiaus parametrai:
- BPD (angl. Biparietal diameter) - biparietalinis matmuo (atstumas tarp dviejų galvos taškų);
- HC (angl. Head circumference) - galvos apimtis (skersmuo);
- AC (angl. Abdominal circumference) - pilvo apimtis;
- FL (angl. Femur length) - šlaunikaulio ilgis;
- EFW (angl. Estimated fetal weight) - vaisiaus masė.
Remiantis vaisiaus biometrijos duomenimis, nustatomas nėštumo laikas (tiksliausiai 18-20- ąją savaitę), apskaičiuojamas vaisiaus svoris. Taip pat vertinama vaisiaus anatomija.
Vaisiaus judesiai - svarbus rodiklis
Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus.
Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.
Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Gimdos kaklelio būklė
Svarbu žinoti, jog moters, kuriai negresia priešlaikinis gimdymas, visą nėštumo laikotarpį gimdos kaklelis yra: ilgas (iki 3-5cm), kietas, uždaras ir nukreipas į užpakaliuką. Dėka paruošiamųjų sąrėmių gimdymo takai pradeda ruoštis gimdymui - t.y.
