Oro Apykaitos Normos Patalpose: Kaip Užtikrinti Sveiką Mikroklimatą

Žmogui yra svarbus sveikas ir komfortiškas mikroklimatas gyvenamojoje patalpoje. Normaliam ir komfortiškam gyvenimui bute ar nuosavame name turi būti palaikomas santykinis oro drėgnumas nuo 35 iki 65 %, priklausomai nuo metų laikotarpio.

Šaltuoju metu miestiečiai, gyvenantys butuose, dažnai susiduria su tokią problemą kaip pernelyg sausas oras patalpoje. Žmonės irgi kenčia - oda tampa sausa, peršti gerklę, nosies ir plaučių gleivinės perdžiūsta ir pradeda gausiai išskirti gleivę kaip apsauginį mechanizmą nuo dulkių. O gleivės perteklius - tai susirgimo rizika ir puiki terpė bakterijoms daugintis.

Kitą vertus, kai oras patalpoje pernelyg drėgnas ir viršija 70 %, irgi nėra gerai. Dėl perteklinio oro drėgnumo vystosi pelėsis, rūdija metaliniai paviršiai, prasideda įvairios ligos.

Vėdinimo sistemos schema.

Oro Drėgnumas ir Jo Matavimas

Santykinis oro drėgnumas - tai drėgmės kiekis ore procentais. Matuojamas nuo 0 iki 100 %. Esant 100 % drėgnumui vanduo negali išgaruoti, jis kondensuojasi. Tai yra vadinamas “rasos taškas”. Ir atvirkščiai - didėjant oro temperatūrai, patalpai reikia daugiau vandens garų.

“8. 12. Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų.

Kaip Palaikyti Optimalų Oro Drėgnumą?

Oro drėkinimo schema atrodo paprasta - patalpoje, kurioje oras labai sausas, reikia išgarinti pakankamą vandens kiekį.

Liaudiški Būdai Drėkinti Orą

• Įvairūs buitiniai indai su vandeniu, dedami ant grindų arba ant šildymo radiatorių - vanduo palaipsniui išgaruoja iš indų į patalpos orą.
• Įvairių drėgnų audinių (skalbinių, rankšluosčių) kabinimas ant virvių, radiatorių (kabant ant virvių vanduo išgaruoja per ilgesnį laiką).
• Buitinė technika, kaitinanti vandenį: elektrinis arbatinukas ir garinis lygintuvas, skleidžiantys į patalpą garus.

Šiuolaikiniai Oro Drėkintuvai

Kur kas patogiau palaikyti reikiamą patalpos oro drėgnumą, naudojant specialiai tam sukurtus šiuolaikiškus prietaisus - automatinius oro drėkintuvus. Šiuose prietaisuose vyksta vandens kaitinimas, paversdamas jį saikingai karštais garais, išleidžiamais į patalpos orą.

Vandens kaitinimas šiltų garų drėkintuve atliekamas dviejų elektrodų, tarp jų tekant elektros srovei. Įkaitęs verdantis vanduo išsivalo nuo kenksmingų mikroorganizmų, karšti garai kaupiasi drėkintuvo garų surinkimo talpoje. Iš jos švarūs karšti garai skverbiasi pro surinkimo talpos perforaciją į kambarį.

Šiltą drėkinančių garų temperatūrą galima panaudoti bute sveikatos procedūroms (kaip pirtyje arba garinėje) - pvz., inhaliacijai ir kvapų sukūrimui, įpilant į drėkintuvo talpą keletą lašų sveikatai naudingų medžiagų: eterinį aliejaus, medicininių priemonių. Medžiagų garai pasiskleis po patalpą į kvėpavimo takus.

Šiltų garų drėkintuvui rekomenduojama naudoti vandenį su kuo didesniu mineralinių elementų kiekiu sudėtyje. Šios sąlygos dėka elektrodai greičiau užkaitins jį, garai susidarys per žymiai trumpesnį laiką, taupydami elektros energiją. Būtent didesnis elektros suvartojimas skiria šio tipo drėkintuvus nuo kitų.

Jie veikia rotaciniu grįžtamuoju principu. Veikimas kažkiek panašus į rekuperatoriaus šilumokaičio darbą, tik ne pašildant orą, o drėkinant jį - į tokį drėkintuvą įtraukiamas sausas oras, pervaromas per specialų drėkinantį filtrą, o atgal į patalpas išleidžiamas pakankamai sudrėkintas oras.

Sausas patalpos oras įtraukiamas besisukančio ventiliatoriaus, kurį valdo variklis. Variklio pagalba veikia ir purkštuvas, išleidžiantis garus į kambarį. Kaip ir visi varikliniai mechanizmai, šalto oro drėkintuvai skleidžia tam tikrą triukšmelį, kartais viršijantį leistinus 40-45 decibelų.

Skirtingai nuo šaltų garų drėkintuvu, oro valytuvuose nenaudojamas pakaitalinis filtras. Į valytuvą patekęs oras praeina per drėgnus rotacinius būgnus, kurie nuolat sukasi ir yra pusiau panardinti vandenyje. Sukimosi metu rotaciniai būgnai, iki pusės esantys vandenyje, išgarina nuo savęs vandenį, kuris nukreipiamas į patalpą išvalytų garų pavidalu.

Patalpos temperatūra lemia kiek garų bus sugeneruota ir išleistą į ją. Valytuvas gali ne tik išvalyti kambario orą nuo jame tvyrančių pašalinių dalelių ir cheminių elementų, bet ir neutralizuoti kenksmingas bakterijas, tarp kurių yra ir pelėsio sporų.

Šio tipo prietaisuose naudojamas ultragarso dažnis, kuriame vibruoja vidinės membranos. Vibracijos metu drėkintuvo talpoje esantis vanduo paverčiamas garų debesiu. Į ultragarsinį drėkintuvą sausas oras patenka per besisukantį ventiliatorių. Sudrėkinto oro kiekio išleidimą į patalpą galima kontroliuoti pagal savo pageidavimus per reguliavimo sklendę.

Ultragarsiniai modeliai turi ypatingų reikalavimų dėl drėkinimui naudojamo vandens nei kitų tipų drėkintuvai. Pavyzdžiui, namuose naudojant ultragarsinį drėkintuvą, netinka paprastas vanduo iš čiaupo - jame būna kalkių, druskų, chloro. Kai šie elementai kartu su vandeniu virsta garų debesiu, jie nusėda kambariuose ant visų daiktų paviršiaus (įskaitant brangią elektroniką, buitinę techniką, stiklus, baldus) baltų nuosėdų sluoksniu, kuris labai matosi.

Ir nusėda ne tik ant paviršių, bet ir žmogaus kvėpavimo takuose, sukeliant neigiamas reakcijas sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis. Ultragarso vibracijos yra beveik negirdimos (gali siekti vos 25 decibelus). Bet gamintojai mėgsta nutylėti apie kitą šių prietaisų skleidžiamą garsą - kunkuliavimą darbinėje talpoje, kai ji prisipildo nauju vandeniu. Ypatingai garsiai kunkuliuoja vanduo didesnio tūrio talpose.

Kai patalpoje ilgą laiką veikia įjungti elektronikos prietaisai (televizoriai, kompiuteriai), jų veikimas kenkia oro kokybei - ore padidėja "blogųjų" jonų dalelių, dulkių nuo elektroninių ekranų. Jonizatoriai dezinfekuoja patalpos orą, išskirdami “geruosius” jonus (anijonus), kurie neutralizuoja “bloguosius” jonus, kaupiančius bakterijas, pelėsių sporas, dulkes, žiedadulkes, surinkdami juos ore ir įtraukdami į jonizatoriaus filtrus.

Nepaisant visų gerų savybių jonizatoriai gali būti nerekomenduojami silpnesnio imuniteto žmonėms. Patalpos ore, prisodrintame įkrautų aerojonų, virusai plinta greičiau. Sergantiems kvėpavimo takų ligomis su aukšta kūno temperatūra jonizuotas oras gali dar daugiau pakenkti. Gali padidėti astmos ir alergijos priepuolių.

Oro drėkintuvo skleidžiamas triukšmas ir ūžimas padidėja, kai sugenda arba susidėvi prietaiso ventiliacijos sistema. Reiškia, ventiliatoriaus mentės smarkiai užsiteršė dulkėmis, susidėvėjo ar nusitrynė ašies tepalas. Pigesniuose drėkintuvuose įrengtos ventiliacinės sistemos be šepečių (panašios į kompiuterių aušintuvus). Brangesniuose - sistema su rutuliniais guoliais.

Remonto metu ištraukiama ašis su sparnuote. Nauju tepalu reikia tolygiai patepti angą, skirtą ašies strypeliui įstatyti. Tolygiu pastos sluoksniu patepamos angos sienelės ir dugnas. Tepalu apdorojama ir ventiliatoriaus ašis, prieš įstatant ją į angą. Jeigu ventiliatoriaus valymas ir tepimas nepadeda, tuomet triukšmo šaltinį reikia ieškoti variklyje.

Ilgo eksploatavimo metu kai kurios drėkintuvo dalys pernelyg atsilaisvina, atsiranda laisvatarpių, veikimo metu detalės kliba ir sukelia triukšmą.

Svarbūs aspektai renkantis drėkintuvą:

• Patalpos plotas. Vidutinis drėkinimo plotas būna apie 30-40 m². Jeigu butas didesnio ploto, tuomet verta rinktis prietaisus su maksimaliu drėkinimo plotu, nurodytu techninėje charakteristikoje.
• Vandens talpos tūris. Garų drėkintuvuose įprastai būna didelės talpos (8-9 litrų).
• Filtro keitimas. Kasetės turi būti labai kokybiškos - su šia sąlyga filtravimo komponentus reikės keisti mažiau.
• Energijos suvartojimas.
• Automatizacijos laipsnis.
• Kompaktiškumas. Oro drėkintuvo dydis tampa svarbus, kai patalpos plotos yra mažesnis nei 20 m.

Šie prietaisai tampa labai aktualūs rudenį, kai rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje dar neįjungtas centrinis šildymas, bet atvėsusiu darganotu rudeniniu oru gyvenamosiose ir darbo patalpose labai padidėja oro drėgnumas. Padidėjęs oro drėgnumas patalpoje sąlygoja juodojo pelėsio susidarymą ant sienų, lubų, vonios kambaryje.

Labai drėgnoje patalpoje sparčiau plinta įvairūs susirgimai. Didelis drėgnumas yra nepalankus ir kai kurioms negyvenamoms patalpoms, kuriose laikomos ir saugomos įvairios medžiagos, jautriai reaguojančios į drėgmę: pvz., bibliotekos, archyvai, grūdų saugyklos, sandėliai, elektronikos serverinės, muziejai ir kt.

Oro Sausintuvai

Oro sausintuvus kartais vadina oro džiovintuvais ir drėgmės surinktuvais. Oro sausinimo prietaisai skirstomi į buitinius ir pramoninius.

Įjungtas oro sausintuvas įtraukia drėgną patalpos orą per savo filtrus, praleidžia pro garintuvą į kondensatoriaus talpą. Talpoje oro drėgmės lašeliai virsta kondensatu, kaupiasi ant talpos sienelių ir nuteka vandeniu į talpos dugną. Taip iš įtraukto oro pašalinamas drėgmės perteklius. Kai kondensato surinkimo talpoje susikaupia per daug vandens, suveikia prisipildymo indikatorius.

Oro sausintuvas turi turėti tinkamą galią ir našumą priklausomai nuo oro srauto patalpoje. Oro srautas matuojamas kubiniais metrais per valandą.

Oro srauto skaičiavimo pavyzdys:

Kambario plotis - 4 m, ilgis - 7 m, sienų aukštis - 2,7 m. Tuomet, sudauginus tarpusavyje 4 x 7 x 2,7, gaunamas kambario tūris - 75,6 m³. Kambario oro srautas pagal formulę: 75,6 x 3 = 226 m³/val.

Rekuperacinė Vėdinimo Sistema

Rekuperacinė vėdinimo sistema užtikrina ne tik vėdinimą ir šilumos taupymą, bet rekuperacija suteikia visai kitą gyvenimo lygį, kuris leidžia gyventi sveikiau, kokybiškiau išsimiegoti, jausti mažesnį nuovargį, ilgiau išlikti energingam, greičiau pašalinti nemalonius kvapus, apsaugo namo konstrukcijas nuo pelėsio, o karštomis vasaros naktimis vėsina patalpas.

Jeigu tinkamai įrengta, tai rekuperacijos sistema gali pagerinti Jūsų gyvenimo lygį. Sklandų ir patikimą rekuperacinės vėdinimo sistemos darbą lemia pats rekuperatorius, todėl jo pasirinkimas turėtų būti paremtas gerais vartotojų atsiliepimais, jų patirtimi.

Rekuperacinės sistemos įrengimo kaina susideda iš rekuperatoriaus, vėdinimo medžiagų ir darbų. Siekiant maksimalios naudos iš vėdinimo sistemos, reikia kokybiškai suprojektuoti ir suplanuoti efektyvią vėdinimo sistemą.

Projektuojant būtina atkreipti dėmesį į nominalią oro apykaitą ir oro paskirstymą, pastato suskirstymą į oro tiekimo ir šalinamo oro zonas, oro paėmimo-pratekėjimo-išmetimo angų suplanavimą, ortakių parinkimą, oro filtracijos lygio nustatymą, šiluminę ortakių sistemos izoliaciją, nemokamą vėsinimą vasarą, tinkamiausią rekuperatorių.

• Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas.
• Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims.
• Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
• Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui.
• Vėdinimo sistemose naudojami filtrai skirstomi į klases, atsižvelgiant į reikiamų išfiltruoti dalelių dydį. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7.
• Jeigu gyventojai turi kvėpavimo sutrikimų arba yra alergiški, tokiu atveju reikėtų naudoti F7 ir aukštesnės klasės filtrus. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti, kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį. Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia.
• Kad apsaugoti vėdinimo sistemą nuo kondensavimosi, ortakiai, esantys nešildomose patalpose, oro paėmimo iš lauko ir išmetimo į lauką ortakiai, privalo būti izoliuoti. Oro paėmimui iš lauko ir išmetimui į lauką visada reikia izoliuoti ortakius. Tam naudojamas skardinis izoliuotas arba izoliacinių savybių turintis pūsto polietileno ortakis.
• Bypass oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas, kai to nereikia. Bypass naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
• Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą. Renkantis rekuperatorių pagrindiniai faktoriai, lemiantys įrenginio ir visos vėdinimo sistemos efektyvumą bei gyventojų komfortą yra rekuperatoriaus galingumas, šilumokaitis, ventiliatoriai, rekuperatoriaus triukšmo izoliacija, filtrai, rekuperatoriaus valdiklis.

Vėdinimas: Kokia Turi Būti Oro Apykaita?

Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai. Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas:

Dažniausiai taikomos oro apykaitos "normos":

• Optimalus higienos reikalavimai. Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos.
• Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui. Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose.
• Pilnas komfortas. Kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kurios gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaitą patalpose yra ~3-4 kart/val.
• Minimalus fiziologiniai reikalavimai. Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro. Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
• Normalaus drėgnumo palaikymas. Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Jei turite vėdinimo sistemą su rotacinių rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti.
• Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas. Absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
• Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį. Siekiant užkirsti kelia mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintuose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 val. per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR.
• Namo šildymas arba vėsinimas. Kai kalbama apie kanalinės vėdinimo-kondicionavimo (ir orinio šildymo) sistemos įrengimą, tiekiamas į kiekvieną patalpą oro kiekis skaičiuojamas pagal jos vėsinimo (arba šildymo) poreikį, proporcingai paskirstant kondicionieriaus šaldymo/šildymo galią po visas patalpas.
• Pasyvaus vėsinimo funkcija. Kai vėdinimo sistemos projektas numato gamtinę atsinaujinantį energiją panaudoti patalpų vėsinimui, tai vadina - pasyvaus vėsinimo funkcija.
• Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas. Gali būti suprojektuotas namo kondicionavimas, panaudojant kanalinį šildytuvą ir šaltą vandenį, cirkuliuojantį požeminiame geoterminio šildymo sistemos kontūre, arba orui vėsinti panaudojant žemės šilumokaitį (ŽŠ).

Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas

Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus.

Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:

L=Vpat x Kp (m3/h),čia:Vpat - patalpų tūris, m3;Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val., žr.

Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis- 2,8 m.

Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.

3 m3/val. L = L1 × NL (m3/h),čia:L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;NL - žmonių skaičius patalpoje;

• 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
• 45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
• 60 m3/val.

Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas

Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas.

Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.

V=L / 3600xF (m/s),čia:L - oro išeiga.

Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Toks sprendimas turi kelis privalumus.

Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus iėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.

Bet kaip įrengta vėdinimo sistema dar neužtikrina norimo rezultato.

1. Šviežias oras tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas.
2. Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims.
3. Lauko oras turi būti paimamas ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių).
4. Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui.
5. Filtrų klasė turi būti parinkta pagal poreikį konkrečių paskirčių vėdinimo sistemoms. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemoms dažniausiai naudojamos šios filtrų klasės - G3, G4, F5, F7. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti, kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį. Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia.
6. Bypass oro apvedimo sklendė vasaros naktų vėsinimui - uždaro šilumokaitį atidarydama oro apėjimo kanalą, kad nevyktų šilumogrąža, t.y. kad nebūtų tiekiamas šiltas oras į patalpas kai to nereikia. Bypass naudojama vasaros naktimis, kai lauke vėsiau nei viduje.
7. Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbiausios funkcijos - užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą.Rekuperatoriaus galingumas turi būti optimaliai parinktas pagal projektinius oro kiekius. Šilumokaitis - pagrindinis ir vienintelis komponentas, lemiantis šilumos sugrąžinimo kiekį. Renkantis rekuperatorių rekomenduojama pasirinkti kuo didesnį efektyvumo rodiklį turintį irenginį.Ventiliatoriai - pagrindinė įrenginio dalis, tiesiogiai įtakojanti elektros sąnaudas. Plačiausiai naudojami ventiliatoriai yra AC arba EC technologijos. Rekomenduojama rinktis rekuperatorius, kuriuose jau yra integruoti elektroninės komutacijos (EC) ventiliatoriai.Rekuperatoriaus triukšmo izoliacija - vienas svarbesnių įrenginio pasirinkimo faktorių.Filtrai - filtrus rekomenduojama rinktis pagal filtracijos poreikį.Rekuperatoriaus valdiklis - priklausomai nuo gamintojo, valdikliai gali būti įvairių tipų - integruoti įrenginyje, išoriniai montuojami patogioje valdymui vietoje, mechaniniai, mechaniniai su papildomais diodais, pranešančiai apie poreikį valyti filtrus, automatiniai ir kt.

tags: #koks #turi #buti #oro #pasikeitimo #kiekis