Koks turi būti geras mokytojas?

Ne vieną dešimtmetį kalbama apie tai, koks mokytojas turėtų dirbti mokymo įstaigoje. 2004 metais pradėta kalbėti apie šiuolaikinį šios srities atstovą.

„Po dešimties metų klausime to paties klausimo, koks bus šiuolaikinis mokytojas?“, - parodoje „Mokykla 2018“ vykusioje diskusijoje „Naujos kartos mokytojas. Koks jis?“ teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė.

Dėl to, kad mokytojas pirmiausia turi būti laisvas žmogus, turintis stiprų vertybinį pamatą ir stuburą, VDU Švietimo akademijos kanclerei pritarė ir diskusijos moderatorė, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Vaikų vystymąsi šiame etape stipriai veikia juos supanti aplinka ir šis poveikis toliau daro didelę įtaką likusiam gyvenimui. Pedagogas vibruoja kartu su savo klase, su savo mokiniais. Mokytojas yra tam, kad mokytų vaiką kaip ir kuo gyventi, kuo būti.

Anot Simo, keičiasi paties mokytojo atsakomybė. „Šiuolaikinis pedagogas yra laisvas pasirinkti, atsirinkti metodikas. Tačiau laisvė reikalauja daugiau atsakomybės.

Autoritetas yra tas mokytojas, kuris moko savo pavyzdžiu, o ne prašymais, liepimais, nurodymais, moralais. Toks mokytojas, pamatęs šiukšlę, pats ją paims ir išmes, o ne lieps tą padaryti mokiniui. Autoritetas yra tas, kuris kryptingai mokiniui padeda siekti savo tikslų, kartu su juo ieško sprendimų, kartu su vaiku mokosi.

Man didžiausias autoritetas buvo istorijos mokytoja, savo pavyzdžiu skiepijusi vertybes. Mokytojas iš didžiosios raidės pirmiausia yra žmogus, savo gyvenimo vertybes perduodantis mokiniams. Vedlys, sudarantis sąlygas kiekvienam vaikui patirti ugdymosi džiaugsmą.

Paklaustas, kas yra geras pedagogas, „Lietuvos mokytojas 2024“ komisijos narys Miša Jakobas kalbėjo, kad geras mokytojas yra tas, kuris visą savo gyvenimą gyvena su pedagogine sąžine. Mokytojas su mokiniu gyvena dvylika metų ir paruoštą, turintį savo pasaulėžiūrą, žinantį, kas bus ar kas vyks bent rytoj, išleidžia toliau į pasaulį.

G.Ališauskaitė-Bagušauskienė pabrėžė, kad projekto metu būta ne vieno ypatingo atvejo. Pedagogas sakė, kad tiesiog kiekvieną dieną dirbo savo eilinį darbą. Mokytojui buvo labai smagu, kad kažkas jį pastebėjo ir mokiniai nori ypatingai padėkoti.

Ji pabrėžia, jog universalumas, norėjimas kiekvienais metais būti kitokia, išeiti iš komforto zonos - tai varikliukas, kuris motyvuoja dirbtišvietimo įstaigoje. „Mokytojas turi būti kitoks kiekvienais mokslo metais.

Kalbėdami apie tai, kokiu mokytoju turi būti mokytojas ankstyvajame ugdyme, ugdantis vaikus iki 6 metų, iš karto mintyse kilo nuolat besišypsantis, nenustygstantis ir smalsus pasakų herojus, kuris veda vaikus į pasakų šalį, kasdien susiduria su pačiais netikėčiausiais nuotykiais bei iššūkiais ir stengiasi nuolat būti įdomus, šiuolaikiškas ir intriguojantis bet kokioje situacijoje.

Pedagogo išsilavinimas yra svarbus, norint dirbti su vaikais, tačiau visi žinome, kad būti geru mokytoju yra daugiau nei tik planuoti veiklas ar užsiimti su vaikais.

Mokytojo asmenybė yra esminis dalykas, įtraukiantis vaiką į pamoką arba atvirkščiai - nuo jos atstumiantis. Humanistinio ugdymo atstovai yra tvirtai įsitikinę - koks mokytojas, tokia ir jo pedagogika, koks mokytojas - tokia ir jo pamoka. Niekas neabejoja pedagogo vaidmens svarba, nes būtent mokytojas kuria, formuoja ir augina mūsų visuomenės ateitį.

Šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių kalbama apie mokytojų trūkumą. Ir tai nestebina, nes šiuolaikiniam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad net pradinių klasių mokytojas vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas. Suprantama, nė vienas žmogus negali iki galo atitikti visų šių lūkesčių.

Kalbant apie tai, kokiomis savybėmis turi pasižymėti tas kuriantis pedagogas ir kas nutinka, kai mokytojas praranda jautrumą, svarbu pabrėžti kelis aspektus.

Pagrindinės gero mokytojo savybės

Kokios TOP savybės yra pačios svarbiausios, norint dirbti su vaikais?

1. Bendravimo įgūdžiai

Maži vaikai ne visada moka išreikšti save ar pranešti apie savo poreikius ir norus. Ir tai tik viena priežastis, kodėl pedagogas turi gerai mokėti suprasti vaikus ir su jais atitinkamai bendrauti. Mokytojai taip pat turi mokėti palaikyti ryšį ir su vaikų tėvais, kadangi jie nori kuo daugiau sužinoti apie savo vaiko dieną ir kaip jie tobulėja, todėl labai svarbu, kad pedagogai žinotų, kaip ramiai, aiškiai ir profesionaliai suteikti visą reikiamą informaciją tėvams.

2. Pasitikėjimas savimi

Be galo svarbu yra tikėti tuo, ką darai, žinoti, ką darai, ir parodyti tai aplinkiniams. Dauguma tėvų, atvedusių savo atžalas į darželį, tikisi, kad jie yra atiduodami į patikimas rankas, tad mokytojo darbas yra įrodyti, kad vaikas čia bus saugus, aprūpintas ir nuolat ugdomas. Tačiau tėvus bus sunku įtikinti, jei pedagogas pats nepasitiki savimi. O tai lengviausia padaryti atvirai kalbantis, dalinant patarimus ir rekomendacijas, kurias būtų galima pritaikyti ir namuose.

3. Kūrybiškumas

Planuojant veiklas, kurios įtrauktų vaikus ir kartu juos ugdytų, reikia kūrybiškumo. Tam, kad pasiektumėte puikių rezultatų dirbdami pedagogo darbą, turite mąstyti už ribų ir suteikti vaikui saugią ir kūrybišką mokymosi aplinką. Smagios veiklos planavimas ir motyvuotų bei susidomėjusių vaikų išlaikymas yra pagrindinis darbo aspektas, todėl turite rasti būdų, kaip lavinti savo kūrybinį mąstymą ir pritaikyti jį įvairiems vaidmenims. Jei mokytojas parodys meilę kūrybiniam procesui, tai ir vaikai pajus laisvę tyrinėti savo kūrybinius projektus. Žaiskite ir tyrinėkite kartu su vaiku, taip jam bus drąsiau pažinti aplinką. Nebijokite įsijausti į veiklą, išsitepti ar sušlapti - juk tai vaikystės džiaugsmas!

4. Kantrybė

Niekas negimė mokėdamas - tikriausiai dažnai girdima frazė. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir mokosi skirtingai, todėl pedagogo darbas tampa dar sudėtingesnis. Tos pačios dainelės klausymas, nuolatinis žodžių kartojimas ar nesutarimai reikalauja begalinės kantrybės. Po ilgos, varginančios dienos, kupinos iššūkių, mokytojai turi grįžti namo ir kitą dieną vėl susidurti su tais pačiais ir naujais iššūkiais. Kantrybė padeda mokytojams ramiai priimti kiekvienos dienos pakilimus ir nuosmukius, sutelkiant dėmesį į galutinį tikslą. Pradėjus jausti nuovargį, esant galimybei bent kelioms minutėms atsitraukite nuo darbų (pakvėpuokite gryno oro, atsigerkite vandens, nurimkite), tam, kad galėtumėte grįžti su nauja energija dirbti toliau.

5. Entuziazmas

Pedagogas turi gebėti įveikti kliūtis, dėl kurių vaikui gali būti sunku progresuoti, ir atverti duris sėkmei. Kiekvieno vaiko pakilimus ir nuosmukius gana lengvai gali priimti entuziastingas mokytojas. Svarbu parodyti atkaklumą ir atsidavimą, kai darote tai, kas, jūsų manymu, yra geriausia vaikams, atsižvelgiant į jų švietimo problemas ar kitus poreikius. Turite būti entuziastingi, kad paskatintumėte vaikus užbaigti savo veiklą, tai jiems bus puikus motyvacijos šaltinis. Rodykite pavyzdį vaikams, neišeikite iš veiklos pirma laiko, net ir tada, kai lieka tik vienas vaikas.

6. Bendradarbiavimas

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai neretai dirba kartu su kitų profesijų specialistais, todėl galimybė bendradarbiauti su kitais ir mokėti dirbti komandoje yra svarbi šios specialybės dalis. Siekdami bendro tikslo - padėti vaikams augti, mokytis ir tobulėti, privalo palaikyti ryšį su kolegomis, bendrauti ir kartu spręsti iškilusias problemas. Nuolat dalinkitės tarpusavyje idėjomis, žiniomis, patirtimi, juk tik mokantis vienas iš kito, galima pasiekti norimą rezultatą.

7. Organizuotumas ir lankstumas

Svarbu, kad pedagogai gebėtų greitai įveikti netikėtus posūkius bei nesklandumus ir rastų tam tinkančias alternatyvas, atsižvelgiant į vaikų poreikius, nes veiklų pritaikymas vaikams reikalauja lankstumo. Nepriklausomai nuo to, kaip gerai organizuota mokytoja yra ir kaip gerai ji yra suplanavusi dieną, ji turi išlikti lanksti, kad galėtų susidoroti su visais iškylančiais nesklandumais. Taip pat turi būti pasirengusi prireikus keisti planus ir idėjas. Sėkminga ankstyvojo ugdymo mokytoja pasitelkusi kūrybiškumą ir lankstumą, kiekvieną dieną paverčia nuostabia kelione į neatrastus vaikystės lobius!

8. Santykių kūrimas

Vaikai turi begales įvairių emocijų ir dar daugiau jų išreiškimo būdų, bet kartu mokosi jas atpažinti ir valdyti. Pavyzdžiui, įkandus - vaikas nežino, kaip elgtis. Tokiu atveju pedagogas gali užmegzti santykį su vaiku ir taip padėti jam geriau pažinti ir išgyventi savo emocijas. Saugus prisirišimas vystosi, kai mokytojai prisitaiko prie vaiko poreikių ir tinkamai į juos reaguoja. Kalbėdami su vaiku stenkitės užmegzti akių kontaktą, bendraukite ramiu balso tonu, vaikui suprantamais žodžiais ir nepamirškite jo išklausyti.

9. Meilė darbui ir vaikams

Mokytojo darbas - tai nuolatinis tobulėjimas ir siekis įgyti naujų žinių bei jas pritaikyti darbo praktikoje. Labai svarbu mylėti darbą, nes visi jaučiasi saugiau ten, kur yra laukiami, tad ne išimtis ir vaikai. Jie nori jausti skleidžiamą šilumą ir pagalbą iš mokytojo pusės. Tad kai yra noras tobulėti savo srityje, tuomet daug lengviau pamilti savo darbą ir padėti tobulėti vaikams. Drąsiai galima teigti, kad mokytojo darbas tinkamas tiems, kurie nuoširdžiai myli vaikus, nes meilė vaikams - jų supratimas ir palaikymas.

10. Problemų sprendimo įgūdžiai

Dirbant su vaikais, pasitaiko daug situacijų, kai pedagogas turi greitai veikti ir priimti tinkamą sprendimą, kad išspręstų tam tikrą problemą. Jūsų gebėjimas priimti teisingus sprendimus ir analizuoti įvairius sprendimų aspektus yra dar vienas reikalingas įgūdis, kurį svarbu turėti, norint dirbti tokio pobūdžio darbą. Svarbu tinkamai pasirinkti ir greitai priimti sprendimus ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, kai vaikas žaloja save ar draugus, reaguoti greitai ir efektyviai, siekiant išvengti didesnių pasekmių. Kalbėkite su vaiku apie netinkamą poelgį, papasakokite, kaip kitą kartą jis turėtų pasielgti panašioje situacijoje.

Mokytis mokyti - privaloma

Vienintelis kelias į tobulą pedagogiką yra mokytojo saviugda, t. y. kiek pats mokytojas pasiruošęs mokytis. Norėdamas mokyti, pirmiausia pats turi nuolat mokytis, įsitikinusi Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė.

Pavyzdžiui, lituanistai dažnai kalba, jog yra labai didelė problema, kad lietuvių kalbą ir literatūrą mokyklose dėstantys pedagogai apsiriboja tik tomis knygomis, kurios yra nurodytos programoje, ir jokios kitos knygos neatsiverčia, niekuo savęs nepraturtina, nieko nepaieško. Viena didžiausių problemų ir yra mokytojo saviugdos stoka“, - sako edukologė.

Neretai tas nenoras mokytis kyla, kai susiduriama su valstybės nurodymais „iš viršaus“, kad pedagogas privalo tam tikrą valandų skaičių per metus skirti kvalifikacijos tobulinimui. Numatyta, kad mažiausiai penkias valandas per mokslo metus privaloma išnaudoti profesiniam tobulinimuisi. Iš esmės tai nėra blogai, tačiau visi formalūs reikalavimai ir nurodymai neretai įgauna iškreiptą formą.

Todėl itin svarbu skatinti mokytojus mokytis, priminti, jog tai yra profesija, kur nauja informacija ir žinios atsiranda ne dienomis, o valandomis. Vadovėliai sensta, mokslas keliauja į priekį, kai kurias žinias jau reikia praplėsti, papildyti, nes atsirado naujų mokslinių faktų, o vadovėliai dar neperrašyti naujai. Nuolatinis mokymasis yra pedagoginio darbo specifika, tačiau jokia prievarta to neįmanoma pasiekti.

Ragina palikti mokytojus ramybėje

S. Petraitienė sako, kad pedagogų pasipriešinimą naujovėms nulemia pati švietimo sistema, kuri veikia ne taip, kaip turėtų.

„Sistema labai dažnai suvokiama kaip represyvi. Pati esu bendravusi su ministerijoje dirbančiais žmonėmis, valdininkais, kurie organizuoja švietimo sistemos darbą. Nei vienas iš jų nėra nusiteikęs priešiškai mokytojo atžvilgiu, mokinių atžvilgiu, nei vienas nenori pakenkti ar sąmoningai sukurti neveikiančią sistemą. Visi turi labai gerų ketinimų. Visi nori, kad mokyklos tobulėtų, kad mūsų nacionalinių pasiekimų lygis būtų kaip Suomijoje, Singapūre ar Estijoje.

Tačiau kaip spręsti šią paradoksalią situaciją? S. Petraitienė mano, kad sprendimas - labai paprastas. „Mano pasiūlymas būtų palikti mokytoją ramybėje. Jeigu būtų įmanoma palikti mokytojus ir mokyklą ramybėje su milžinišku pasitikėjimo avansu, kad, pažindami savo vaiką, savo klasę, savo bendruomenę, jie galėtų kylančias ugdymo problemas spręsti patys geriausiu būdu, kuriuo jie gali, daug kas pasikeistų.

Pozityvių pokyčių įvyktų, jei sistema atsitrauktų ir suteiktų mokytojams laisvę kurti, pasitikėjimą, laisvę daryti sprendimus ir kurti ugdymo turinį su atsakomybe prieš vaiką ir jo šeimą. Pedagogas būtent ir yra atsakingas ne mokyklos direktoriui, ne vadovui, o vaikui ir jo šeimai.

Mokytojo profesija yra kūrybinė. Pedagogas panašus į aktorių, kūrėją, nes jo vidiniame pasaulyje gimsta kiekvienos pamokos provaizdis. Mokytojas viduje kuria vaidmenį, žino, kad jis įžengs į sceną ir turės parodyti visą spektrą savo veikėjo charakteristikų. Mokytojas, net grįždamas iš darbo į namus, vaikščiodamas miesto gatvėmis, labai dažnai savo galvoje nešiojasi būsimos pamokos provaizdį.

Kūrybiniam darbui taip pat reikia labai daug laisvės. Suvaržyti menininkai niekada nebūtų sukūrę šedevrų, kuriais ir šiandien žavimės. Mokytojams taip pat reikia labai daug laisvės, erdvės tobulėti, nuolat turtinti savo vidų, vaikščioti į parodas, skaityti, lankyti muziejus, keliauti po pasaulį.

Gero pedagogo savybės

Bet koks turėtų būti geras pedagogas? Žinoma, jis turėtų būti kompetentingas savo srityje, pasižymėti punktualumu, darbštumu ir atsakingumu. Tačiau šios bendrosios savybės yra tik piramidės viršūnė.

Geras mokytojas taip pat privalo pasižymėti pedagoginiu optimizmu. Tai požiūris, kad jei vaikas dabar kažko negeba, jis vis tiek sugebės. Labai blogas mokytojų bruožas, kurie nuolat bamba nesuprantantys, kaip vaikai nesugeba įsisavinti informacijos, kodėl nesugeba vieno ar kito dalyko.

Kita labai svarbi savybė, kuria turėtų pasižymėti geras mokytojas, yra kuriančioji kantrybė. Ji yra susijusi su optimizmu ir reiškia, kad mokytojas nesusierzina, kai vaikui nepasiseka, jis gali kad ir tūkstantį kartų paaiškinti tą patį dalyką ir žodžio „kantrybė“ nesieja su kančia, iškentėjimu.

Dar vienas mokytojo darbe itin reikalingas bruožas yra humoro jausmas. Mokytojo darbas - labai sunkus emociškai, todėl geras pedagogas turi gebėti pažinti ir save bei pasižymėti nepriekaištinga savikontrole.

Šiuolaikiniai iššūkiai ir XXI amžiaus mokykla

Vaikai mokyklos slenkstį peržengia jau paragavę virtualaus pasaulio, tai neatsiejama nuo XXI amžiaus ir tai kelia papildomų iššūkių mokytojams, sako Vilniaus universiteto (VU) profesorė edukologė, Švietimo ateities forumo prezidentė V. Targamadzė. „Pedagoginė sąveika turi būti visavertė. Ugdytojas turi būti kartu, - teigia V. Targamadzė.

XXI amžiuje įvyko ir dar vienas svarbus virsmas - vis labiau įsišaknija mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Šįmet Metų mokytojais buvo paskelbti pedagogai, kurie pamokų metu pamiršta vadovėlius, neužkrauna mokiniams namų darbų, siekia, kad mokiniai gebėtų ir mąstyti, ir savarankiškai ieškoti informacijos - tai kone pagrindinės savybės, kurias V. Targamadzė įvardija kaip būtinas šiuolaikiniam mokytojui.

„Mokytoją žeminti pagal akademinius pasiekimus yra neetiška. Juk kiekvienas mes esame skirtingi. Anot jos, kiekvienas vaikas yra dovana. „Mokytojai turi skatinti vaikus, kad jie siektų sėkmės. Tik tada, kai jie iš tikrųjų norės eiti į mokyklą, sustiprės ir bendri rezultatai“, - įsitikinusi V.

Mokytojai netyli - jie vis garsiau kalba apie ilgas ir sunkias darbo valandas, atsakomybes ir nedidelį atlyginimą. „Turėtų, bet esminis mokytojo, kaip ir gydytojo ar dvasininko išskirtinumas - pašaukimas, - įvardijo V. Targamadzė.

Tačiau statistika liūdna - mokytojo profesija jaunimui vis dar nėra pakankamai patraukli. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pedagogikos studijas pasirinkę ir darbą mokykloje pasirinkę jaunieji mokytojai įsitikinę: tikrai yra būdų ir priemonių, kurie gali paskatinti moksleivius aktyviau rinktis šį profesinį kelią.

Anot jo, dirbdamas su vaikais visų pirma turi juos mylėti ar bent jau mėgti. Geru mokytoju gali tapti tas, kuris turi pašaukimą?

Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Geriausias mokytojas pirmiausia pats yra smalsus ir atviras mokinys, nuolat gilinantis žinias, tobulinantis savo įgūdžius, besimokantis iš kolegų, vaikų ir kasdienių situacijų klasėje.

Apibendrinimas

Atsakymas į klausimą, koks turi būti geras mokytojas, nėra paprastas ir vienareikšmis. Tačiau svarbiausia - gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku, nuolatinis mokymasis ir kūrybiškumas. Šios savybės padeda kurti saugią ir įtraukiančią mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali atsiskleisti ir pasiekti savo potencialą.

tags: #koks #turi #buti #mokytojas