Mąstymas - tai žmogaus pažintinė veikla, apimanti mintines operacijas su simboliais ir ženklais, analizuojant sukauptas žinias ir ieškant naujų, esminių bei reikšmingų dalykų. Kaip vienas svarbiausių sąmonės komponentų, mąstymas yra galvos smegenų funkcija, kurios pagrindą sudaro nerviniai procesai.
Psichologinė mąstymo problematika radosi ir daugelį amžių plėtojosi filosofijoje. Kai kuriuos iki šiol svarbius klausimus suformulavo ir aiškino senovės gydytojai, gamtos mokslų atstovai. Sistemingiems eksperimento metodų tyrimams pradžią davė vokiečių psichologo ir filosofo W. Wundto įdiegtas introspekcijos metodas, kuriuo tikėtasi atskleisti sąmonės turinį ir ją sudarančius elementus sprendžiant uždavinį.
Pagrindinės Mąstymo Rūšys
Skiriamos trys svarbiausios mąstymo rūšys, kurios skiriasi pagal apibendrinimo lygį ir naudojamas priemones: veiksminis, vaizdinis ir sąvokinis mąstymas. Kilusiam uždaviniui išspręsti dažnai prireikia įvairių mąstymo rūšių.
- Veiksminis mąstymas - daiktų arba reiškinių santykiai ir savybės pažįstami atliekant su jais praktinius, fizinius veiksmus. Uždavinys šiuo atveju kyla ir sprendžiamas praktiškai. Pavyzdžiui, vairuotojas, negalėdamas užvesti mašinos, tikrina variklio, elektros, kuro sistemą ir kita, kol randa gedimo priežastį.
- Vaizdinis mąstymas - daiktų ar reiškinių ryšiai surandami analizuojant mintyse turimus jų vaizdinius. Tokių uždavinių sprendimo rezultatas gali būti naujas vaizdinys arba nauja mintis. Pavyzdžiui, šachmatininkas, ieškodamas geriausio ėjimo, įsivaizduoja figūrų išsidėstymą lentoje po vieno ar kelių ėjimų ir pasirenka geriausią ėjimą.
- Sąvokinis mąstymas - reiškinių ryšys atrandamas susiejant ir analizuojant turimas sąvokas. Panašūs uždaviniai sprendžiami mintyse, jų rezultatai pagilina ir papildo turimas sąvokas, formuoja naujas. Pavyzdžiui, remdamiesi sąvokomis formali grupė, neformali grupė, galime geriau suprasti ir įvertinti žmonių grupės, kuriai patys priklausome arba kurią norime išskirti, ypatybes, galime samprotauti apie žmonių santykius vienoje ar kitoje grupėje ir kita.
Pavyzdžiui, norėdamas nustatyti ligos diagnozę, gydytojas auskultuoja ligonį, matuoja kraujospūdį, praktiškai nustato tam tikrus ligos požymius (veiksminis mąstymas), įsivaizduoja ligonio organizme vykstančius pakitimus (vaizdinis mąstymas), sugretina ir susieja turimas žinias apie įvairių ligų simptomus ir eigą (sąvokinis mąstymas).
Specifinėje, dažniausiai profesinėje, veikloje reikia daugiau išplėtotos kurios nors vienos mąstymo formos. Tuo žmonės dažnai skiriasi: vieniems lengviau spręsti praktinius uždavinius, kitiems - operuoti sąvokomis. Tokiais atvejais kalbama apie mąstymo tipą, tai yra būdingiausią individo mąstymo formą. Skirtingų profesijų žmonės dažniausiai išsiskiria vienu labiau išlavėjusiu mąstymo tipu: mechanikas ar technikas - veiksminiu, dailininkas ar konstruktorius - vaizdiniu, lingvistas ar matematikas - sąvokiniu mąstymu.
Mąstymo Operacijos
Mąstymo procese išorinė praktinė veikla virsta vidine (interiorizacija): operacijas, kurias anksčiau atlikdavo su daiktais, dabar žmogus atlieka su jų idealiais analogais smegenyse, jos virsta mąstymo operacijomis. Mąstymo operacijos apima:
- Analizę - mintinį visumos skaidymą į dalis.
- Sintezę - mintinį dalių jungimą į visumą.
- Lyginimą - objektų panašumų, skirtumų ar tapatumų nustatymą.
- Abstrahavimą - mintinį atskirų savybių ar objekto dalių atskyrimą nuo visumos.
- Apibendrinimą - mintinį bendrų ir esminių objektų savybių susiejimą ir gautos išvados išplėtimą netyrinėtiems atvejams.
Šios operacijos yra tarpusavyje susijusios ir būtinos problemoms spręsti.
Kritinis Mąstymas
Padėti 9–12 metų vaikams lavinti kritinio mąstymo įgūdžius – Jonathanas Nadlmanas
Kritinis mąstymas - tai įgūdis vertinti procesus, reiškinius ar aplinką, nustatyti ir analizuoti įvairias perspektyvas ir pasaulėžiūrą remiantis faktais ir patikrinta informacija; gebėjimas mąstyti aiškiai ir racionaliai, atrasti ir suprasti ryšius tarp idėjų, sujungti jas; mokėjimas įvertinti veiksmus ir pasekmes. Šis įgūdis ypač svarbus netikrų naujienų ir sąmokslo teorijų amžiuje.
Pedagogai nuo ankstyvo amžiaus lavina įgūdžius, kurių reikės ateityje priiminėjant visokiausius sprendimus ir ginantis nuo apgaulės ar prietarų. Kiekviena mokykla privalo išmokyti vaikus plačiau mąstyti, ieškoti problemų sprendimo būdų pritaikant, apibendrinant ar perkuriant turimas žinias.
Kritinio Mąstymo Metodai
Yra įvairių kritinį mąstymą skatinančių metodų, tarp kurių populiariausi:
- Mąstymo kepurės - metodas, leidžiantis į faktus ar reiškinius pažvelgti iš įvairių pozicijų.
- Mąstymo žemėlapiai - įrankis, mokantis vaikus struktūruotai galvoti, surinkti ir analizuoti turimas žinias bei atsirinkti svarbiausius dalykus.
- Debatai - veikla, kurios metu vaikai mokosi klausyti oponentų, civilizuotai atremti argumentus, viešai kalbėti ir įveikti auditorijos baimę.
Šie metodai padeda vaikams mokytis, lavina jų mąstymą ir stiprina realius gyvenimiškus įgūdžius.
Individualūs Mąstymo Skirtumai
Mąstymas vyksta pagal bendrus dėsningumus, tačiau žmonės mąsto nevienodai. Individualūs mąstymo skirtumai pasireiškia:
- Mąstymo gilumu - mokėjimu įsigilinti į klausimo esmę, atskleisti gilesnes reiškinių priežastis.
- Mąstymo savarankiškumu - sugebėjimu pačiam pamatyti sprendimo reikalaujantį klausimą ir pačiam rasti į jį atsakymą.
- Mąstymo kritiškumu - gebėjimu griežtai vertinti savo mintis, rūpestingai patikrinti savo teiginius.
- Mąstymo lankstumu - mokėjimu pakeisti numatytą sprendimą arba sprendimo būdą, jei jie pasirodo neteisingi.
- Mąstymo nuoseklumu - sugebėjimu laikytis loginės tvarkos nagrinėjant klausimą, logiško samprotavimų pagrindimo.
- Mąstymo greitumu - gebėjimu greitai apsispręsti.
Mąstymo Formos
Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ir reiškinių ryšius, iškylančios ir sprendžiamos žmonių pažinimo procese. Tačiau koks bebūtų sudėtingas mąstymo turinys, jis pasireiškia tik apibrėžtomis formomis:
- Sąvokos - apibendrintas daikto ar reiškinio atspindys.
- Teiginiai - mintys, kurios ką nors teigia arba neigia.
- Klausimai - teiginiui ar neiginiui parengianti mąstymo forma.
- Protavimai - mąstymo forma, kai iš vieno ar kelių teiginių yra išvedami nauji teiginiai.
Mąstymo forma yra turinio pasireiškimo būdas - tam tikra minčių sąranga.
Mąstymo ir Kalbos Ryšys
Žmogaus mąstymui, be jutiminio pagrindo, būtina kalba. Būtent tuo pasireiškia didžiausias žmogaus ir gyvūno skirtumas. Gaudamas informaciją jutimo organais, žmogus ją įvelka į žodžio rūbą. Kalba yra mąstymo reguliavimo priemonė, net kai žmogus neturi konkretaus tikslo perduoti mąstymo rezultatų kitiems.