Gliukozė - tai angliavandenis, kuris teikia mums energiją, būtiną išgyventi. Ji ypač svarbi smegenų veiklai. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, reikalingas hormonas insulinas. Esant sutrikusiam gliukozės pasisavinimui (insulino trūkumui ar audinių receptorių atsparumui jam), gliukozės koncentracija kraujyje ima didėti ir organizmo ląstelės „badauja“.
Gliukozės tyrimai parodo pagrindinę, su gliukozės pakitimais susijusią, ligą - cukrinį diabetą (CD). Juo sergant sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms ir uždegimams. Ligos stiprumas ir progresavimas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės. Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis, o sergant diabetu cukraus kiekiai dažnai svyruoja.
Atliekami gliukozės tyrimai rodo, kad kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų Lietuvoje miršta daugiau nei 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugs dvigubai. Šiuo metu pasaulyje stipriai išaugo 2 tipo cukrinio diabeto atvejų skaičius.
Gliukozės Norma Kraujyje
Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems asmenims yra skirtinga. Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l.
Cukraus kiekio kraujyje normų lentelės dažnai atrodo sudėtingos, ypač jei žmogus ką tik pradėjo domėtis savo sveikata ar gavo pirmuosius tyrimų rezultatus. Tačiau supratus pagrindinius rodiklius, tokios lentelės tampa aiškiu įrankiu, leidžiančiu kasdien stebėti savo organizmo būklę ir laiku pastebėti galimus pokyčius. Cukraus normų lentelė paprastai pateikia gliukozės koncentraciją kraujyje skirtingais paros laikais ir įvairiomis būklėmis. Tai gali būti matavimas nevalgius, po valgio ir atsitiktinis matavimas bet kuriuo metu.
Šios lentelės ypač naudingos tiems, kurie stebi savo sveikatą profilaktiškai, serga prediabetu arba jau gyvena su diagnozuotu diabetu. Vertinant rezultatus, svarbu atsižvelgti į individualius veiksnius, tokius kaip amžius, gretutinės ligos, vartojami vaistai ir net emocinė būsena. Norint tiksliai interpretuoti lentelę, būtina suprasti, kokiu metu buvo atliktas matavimas. Pavyzdžiui, gliukozės lygis po valgio visada bus aukštesnis nei nevalgius, o tai yra visiškai normalu. Jei žmogus matuoja cukraus kiekį namuose, pravartu žymėti rezultatus ir lyginti juos su normų lentele.
Stabilus cukraus lygis yra svarbus tiek savijautai, tiek ilgalaikei sveikatai. Nevalgius matuojamas gliukozės lygis atspindi bazinę organizmo būklę, o po valgio - kaip organizmas reaguoja į angliavandenius.
Gliukozės kiekio normos lentelė
Šioje lentelėje pateikiamos gliukozės kiekio kraujyje normos skirtingais atvejais:
| Būsena | Normalus gliukozės lygis (mmol/l) |
|---|---|
| Nevalgius | 3.3 - 5.5 |
| Praėjus 2 val. po valgio | Iki 7.8 |
| Sergant CD (gerai kontroliuojant) | 4.5 - 6.0 |
Gliukozės Tyrimai
Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Radus pakitimų, per mėnesį jį derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verta atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą. Jis tiksliai parodys, ar yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ar cukrinis diabetas.
Gliukozės tyrimas nėščiosioms, kitaip gliukozės tolerancijos tyrimas arba testas, atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Jis leidžia įvertinti, kaip organizmui „sekasi“ panaudoti kraujyje esančią gliukozę.
Kada reikalingas glikozilinto hemoglobino tyrimas?
Diagnozavus CD, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Tam reikia atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą. Šis tyrimas atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per 1,5 mėnesio iki jos matavimo.
Simptomai ir Prevencija
Labiausiai paplitęs antro tipo cukrinis diabetas. Ši liga pavojinga savo vėlyvomis komplikacijomis. Apie 60 proc. sergančiųjų diabetu miršta nuo kraujagyslių ligų, 35 proc. - nuo koronarinės širdies ligos.
Paprastai tokia liga sergantį pacientą vargina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, svorio netekimas, šlapimo ir lytinių takų infekcijos. Dažnai pradinėje ligos stadijoje nejaučiami visiškai jokie simptomai. Tokiam pacientui jau būna negrįžtamai pažeistos smulkios ir stambios kraujagyslės. Siekiant išvengti tokių situacijų, gliukozės tyrimai turi būti atliekami bent kartą metuose.
Glikemijos Savikontrolė
Siekiant išvengti sunkių CD komplikacijų, rekomenduojama nuolat kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje (tai dar vadinama glikemija). Sergant cukriniu diabetu ir nekontroliuojant gliukozės kiekio organizme, komplikacijas sukelti gali lėtinė hiperglikemija ar hipoglikemija.
Hiperglikemija - ypač didelis gliukozės koncentracijos svyravimas, kai gliukozės kiekis viršija 5,5 mmol/l. Paprastai, gliukozės norma kraujyje siekia 3,3-5,5 mmol/l. Ne mažiau svarbu išvengti ir hipoglikemijos - organizmo cukraus koncentracijos kraujyje sumažėjimas žemiau nei 3,5 mmol/l. Šių atvejų pasekmės - labai pablogėjusi sergančiojo cukriniu diabetu sveikata bei gyvenimo kokybė.
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad nesvarbu kokio, 1 ar 2 tipo, CD sergama, kuo dažniau tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje, tuo hemoglobinas (HbA1c) yra mažesnis. Vienas paprasčiausių būdų stebėti glikemiją - matuoti gliukozės koncentraciją organizme kraują paimant iš piršto, tam naudojant diagnostines juosteles gliukozei nustatyti. Įvairių gamintojų technologijos skirtingos, bet dauguma šių prietaisų matuoja elektrines kraujo savybes ir taip nustato gliukozės koncentraciją kraujyje.
Paprastai, sekti gliukozės kiekį kraujyje reikėtų kiekvieną dieną bent kelis kartus prieš valgant bei 2 val. po valgio. Kai cukraus kiekis matuojamas tik vieną kartą per dieną ryte (nepavalgius), rezultatai dažnai būna neparodantys tikrosios padėties. Besigydantiems geriamaisiais vaistais, rekomenduojama atlikti intensyvius tikslinius glikemijos matavimus - 7 kartus per parą 3 dienas iš eilės. Tai struktūrizuota glikemijos savikontrolė - procesas, kai gliukozės kiekis organizme matuojamas 2 val. iki kiekvieno valgio, taip pat 2 val. pavalgius ir kartą prieš einant miegoti.
Gera glikemijos savikontrolė sumažina mirtingumą bei bendrą mirštamumą insulinu gydomų ir negydomų ligonių. Gliukozės koncentracijos kraujyje matavimas ir galimos klaidos Atliekant gliukozės tyrimą gliukomačiu, svarbu išvengti tam tikrų klaidų, nes jos gali lemti netinkamą vaistų dozavimą. Dažniausia matavimo klaidų priežastis - netaisyklinga tyrimo atlikimo technika:
- netinkamai koduojamas (kalibruojamas) matuoklis.
- Netinkamai praduriamas pirštas (atbukusi adatėlė, nešvarios arba šlapios rankos). Pradūrimui naudojamos specialios adatėlės - lancetai.
- Paimamas per mažo dydžio kraujo lašas.
- Netinkamos juostelės (kitos rūšies/gamintojo, juostelė jau panaudota, pasibaigęs galiojimo laikas, netinkamai laikomos, pavyzdžiui, sudrėkusios).
- Gliukozės matuoklis laikomas netinkamoje aplinkoje (nešvariai, žemoje arba itin aukštoje temperatūroje).
- Klaidingai interpretuojami rezultatai.
Pradedant naudoti naują diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti pakuotę, reikėtų naudoti kontrolinį tirpalą, kuriuo tikrinamas juostelių tikslumas. Svarbu prisiminti, kad juosteles galima laikyti ir naudoti nuo 10 °C (kai kurių 14-15) iki 35 °C (kai kurių net iki 40) temperatūroje. Drėgmės įtaka juostelėms mažesnė, kai kiekviena jų supakuota atskirai.
Gliukozės kiekio matuoklių kodavimas
Senesnės kartos gliukozės matuoklius privalu koduoti, kad matavimo juostelės būtų suderintos su aparatu. Kas yra kodavimas? Tai elektroninis matuoklio nustatymas, jog būtų išvengta matavimo juostelių ir reagentų skirtumų. Koduoti būtina, nes tarp žaliavos ir gamybos procesų yra neišvengiamų skirtumų. Šie skirtumai nulemia tam tikros juostelių serijos chemines reakcijas, todėl kodavimas skirtas vienai juostelių serijai.
Ne tik tyrimai, bet ir praktika rodo, kad pacientai labai dažnai pamiršta koduoti matuoklius. Kitos, bet gerokai rečiau pasitaikančios problemos: netinkamai laikomos juostelės ir pasenę elementai. Kodėl būtina koduoti gliukozės matuoklį, supranta tik apie pusė pacientų. Net 25 proc. pacientų netinkamai kalibruoja gliukomatį netaisyklingai įvedant reikalingą kodą rankiniu būdu arba kodine juostele. Daugiausiai klaidingų gliukozės koncentracijos matavimo rodiklių lemia būtent kodavimo klaidos:
- koduojant rankiniu būdu atsitiktinai suvedamas neteisingas kodo numeris.
- Dažniau pamirštama pakeisti kodą prieš pradedant naudoti naują juostelių pakuotę arba pakeisti kodinę kortelę nauja.
Pasekmės, netinkamai užkodavus gliukomatį bei sprendimo būdas
Anglijos sveikatos departamento duomenimis, jei gliukozės matuokliai užkoduojami netaisyklingai, galima gliukozės koncentracijos paklaida yra 4 mmol. Dėl to pasirenkamos netinkamos vaistų dozės, ypač insulino, o tai sukelia kliniškai reikšmingas hipoglikemijas ir hiperglikemijas. Be to, yra sunaudojama daugiau juostelių, nes jos tiesiog sugadinamos.
Paciento gliukozės matuoklio kodą būtina nuolat patikrinti, pacientai turi būti itin rūpestingai apmokomi, kaip tinkamai naudoti koduotus gliukozės koncentracijos matuoklius. Jų žinias apie matavimo prietaisą būtina vis atnaujinti. Visa tai užima daug laiko, reikalauja daug sveikatos sistemos resursų, todėl paprasčiau kitaip spręsti šią problemą - naudoti savaime užsikoduojančius gliukozės koncentracijos matuoklius.
Naujieji modernūs gliukozės koncentracijos matuokliai yra „autokoduotos“ sistemos, kuriose kiekviena matavimo juostelė iškart užkoduota arba juostelės gaminamos su tuo pačiu kodu.
Naujieji gliukozės koncentracijos matuokliai
Iki šių dienų pasikeitė kelios gliukozės koncentracijos matuoklių kartos. Reikalingas tyrimui atlikti kraujo kiekis sumažėjo nuo 30 iki 0,3 mikrolitro. Matavimo laikas nuo 2 minučių sutrumpėjo iki 5 sekundžių (naudojant daugumą modernių aparatėlių užtrunka mažiau negu 15 sekundžių).
Naujieji gliukozės koncentracijos matuokliai yra patogesni, turi daugiau galimybių:
- pritaikyta savaiminio įsisiurbimo technologija, dėl kurios užtenka mažiau kraujo, pats aparatas garsiniu signalu įspėja, kad kraujo paimta pakankamai.
- Nebereikia uždėti kraujo lašo ant juostelės viršaus, kai pirštas uždengia aktyvią juostelės dalį, o tereikia tiesiog priglausti suformuotą kraujo lašelį prie juostelės galo ir gliukozės matuoklis pats įtraukia reikiamą kraujo kiekį.
- Tyrimui galima naudoti kraują iš kitų kūno vietų: jei matuoti reikia dažnai, kraujo galima imti ne tik iš piršto, kaip įprasta, bet iš delno ar dilbio. Nedidelis trūkumas tas, kad šiose vietose kraujotaka silpnesnė, todėl matavimo rezultatai gali būti ne tokie tikslūs, kai gliukozės kiekis kraujyje greitai kinta (staiga didėja ar mažėja).
Ką svarbu žinoti apie gliukomatį?
Gliukozės matuoklių tikslumui įtakos gali turėti įvairiausios medžiagos (deguonies kiekis kraujyje, hematokritas, paracetamolis, askorbo rūgštis, šlapimo rūgštis, bilirubinas). Dažnai vartojamas paracetamolis, vitaminas C yra vadinamos donorinės medžiagos, kurios sukuria papildomą elektros krūvį, nes atiduoda savo elektronus, ir taip gali iškreipti gliukozės tyrimo rodmenis. Tačiau palyginti su netaisyklingu gliukozės matuoklių naudojimu ir paties prietaiso savybėmis, minėtų medžiagų įtaka yra mažiau reikšminga.
Naudojant gliukozės matuoklį svarbu:
- Matuoklį patikrinti kontroliniu tirpalu pradėjus naują juostelių rinkinį.
- Naudoti modernius gliukozės matuoklius „be kodo“ (arba nuolat tikrinti, kaip koduojama).
- Valyti gliukozės matuoklius ir plauti rankas prieš matavimą.
- Įvertinti galimus rodmenų pokyčius dėl donorinių medžiagų įtakos.
- Įvertinti temperatūros, ypač žemos, įtaką.
Savikontrolė lieka vienas cukrinio diabeto valdymo pagrindų.
Hipoglikemija
Hipoglikemija vadinama būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau nei 3,9 mmol/l (skirtingoms amžiaus grupėms ir esant tam tikroms diagnozėms ši riba gali būti kitokia). Net nepasimatavus gliukozės kiekio kraujyje, iš tam tikrų simptomų galima suprasti apie pavojingą būklę. Kai kurie pacientai nejaučia hipoglikemijos, jų kūnas neatpažįsta ir nereaguoja į nukritusį gliukozės kiekį kraujyje.
Plačiai paplitusi nuostata, kad, ištikus hipoglikemijai, nepriklausomai nuo amžiaus, svorio, ligos eigos, reikia suvalgyti 15 g greitųjų angliavandenių ir palaukti 15 min. Jei gliukozės kiekis per tiek laiko nepakyla, suvalgyti dar 15 g greitųjų angliavandenių ir vėl 15 min. laukti.
Jei hipoglikemija ištiko 2-3 val. po valgio, reikės daugiau angliavandenių nei po 4 ar daugiau valandų nuo greito veikimo insulino leidimo. Jei po hipoglikemijos epizodo planuojama aktyviai pajudėti ar gliukozės kiekis kraujyje nukrito po sporto, reikės daugiau angliavandenių, nes intensyviai dirbantys raumenys naudoja gliukozę (net ir nustojus sportuoti). Jei prieš tai vartota daug baltymų ar riebalų turinčio maisto, yra tikimybė, kad maistas dar virškinamas, tad gliukozės kiekis kraujyje gali kilti vėliau.
Jei žmogus gali valgyti ar gerti, duokite greitųjų angliavandenių (gliukozės, saldainių, sulčių, cukrumi saldinto gėrimo, medaus ir pan.). Atjunkite insulino pompą. Jei nežinote, kaip tai padaryti, nukirpkite ar nupjaukite vamzdelį, kuriuo teka insulinas. Saugiai pasodinkite žmogų, nes sutrikus orientacijai jis gali sukniubti ar nugriūti ir susižaloti. Nepalikite žmogaus vieno, kol gliukozės kiekis nepasieks normos (>4 mmol/l). Neišleiskite jo vieno eiti į valgyklą ar parduotuvę įsigyti maisto, geriau nusiųskite kitą žmogų. Skambinkite numeriu 112. Jei žmogus yra be sąmonės ar ištiktas traukulių, suleiskite gliukagono (vaikams iki 25 kg ir jaunesniems nei 8 m. - 0,5 ml, suaugusiems ir vyresniems kaip 8 metų vaikams, sveriantiems daugiau kaip 25 kg - 1 ml) ir iš karto kvieskite medikus, nepaisant to, kad žmogus atsigavo. Jei žmogus be sąmonės, jokiu būdu nieko nedėkite į burną, kad neužspringtų.