Statybos procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, o bet kokie nukrypimai nuo nustatytų normų gali tapti teisminių ginčų objektu. Šiame straipsnyje aptarsime teismų praktiką, susijusią su statybos leidimų išdavimu, savavališkos statybos aktais ir atsakomybe už neteisėtas statybas.
Savavališkos statybos aktų ginčijimas teisme
Palangos gyventoja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) surašytus du savavališkos statybos aktus. Palangos apylinkės teismas ieškinį atmetė, tačiau moters apeliacinį skundą išnagrinėjęs apygardos teismas jos argumentus pripažino pagrįstais. Apygardos teismas palangiškės skundą patenkino, o ieškovei surašytus savavališkos statybos aktus panaikino ir priteisė jai iš VTPSI 3250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Moteris įrodinėjo, kad nėra tokio savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamuose savavališkos statybos aktuose, ji nestatė ir neorganizavo kelio statybos darbų, nes jie buvo atlikti anksčiau, nei jai buvo išduotas statybos leidimas. Savavališkos statybos aktas surašytas ne tam asmeniui, nes tų statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinis užsakovas buvo kitas asmuo.
Pasak teismo pranešimo, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė vykdė savavališką statybą, t. y. (pa)statė savavališkos statybos aktuose nurodytas betoninių trinkelių kelio atkarpas po techninio projekto parengimo ir statybos leidimo ieškovei išdavimo. Priešingai, pagal byloje surinktus įrodymus konstatuota, kad trinkelių danga buvo paklota dar iki ieškovės techninio projekto parengimo. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki statybos leidimo išdavimo ieškovei nebuvo surašytas, o statybos leidimas ieškovei buvo išduotas ne savavališkos statybos padariniams pašalinti, bet naujam statiniui statyti. Pasak teismo, ieškovei išduotas statybos leidimas, techniniame projekte numatant nuardyti esamą betoninių trinkelių dangą ir įrengti asfaltbetonio dangą, net neįpareigoja asmens statyti statinio, o tik suteikia jam teisę statyti.
Teisėjų kolegija sprendime taip pat pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas nebūtinai turi būti surašytas tik tam asmeniui, kuris turi statybos leidimą, nes jis gali būti surašomas ir tam asmeniui, kuris pastatė statinį, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento.
Terminas ginčyti statybos leidimą
Ieškovė nurodė, kad jai priklauso žemės sklypas, kuris ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas dėl termino ginčyti statybos leidimą nurodė, jog jis skaičiuotinas nuo 2022-04-25, kai, atsakydama į ieškovės atstovo prašymą pateikti statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją, atsakovė savivaldybės administracija pateikė ieškovei prašytą informaciją.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent iš šios informacijos ieškovei tapo žinoma, jog pastatai rekonstruojami didinant jų aukštį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį iš tenkino.
Kasacinis teismas nurodė, kad asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose - CPK 5 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką - nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kt.
Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Šios aplinkybės, vertinant ieškovės nurodomą suvokimą apie jos duoto sutikimo turinį, savaime nesuponavo ir ieškovės pareigos iškart pasidomėti viešai skelbiama informacija apie kaimynystėje vykstančius statybos darbus ir (ar) statybos leidimą, kiek tai susiję su atsakovo rekonstruojamo pastato matmenimis.
Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas atsakovui, o statybos (rekonstrukcijos) darbų vykdymas, be kita ko, nėra vienadienis procesas, šių darbų atlikimas (taigi ir galimas gretimo žemės sklypo savininko teisių pažeidimo paaiškėjimas) objektyviai susijęs su tam tikru laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas ieškovės sužinojimo apie ginčijamo statybos leidimo išdavimo atsakovui momentą sieti būtent su 2022-04-25 data.
Nuo šio ieškovės įrodinėto jos sužinojimo apie ginčijamo statybos leidimo egzistavimą momento ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisei į teisminę gynybą įgyvendinti ir operatyviai, 2022-05-16, kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti šio statybą leidžiančio dokumento galiojimą.
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo kasacinio skundo argumentais dėl ieškovės pareigos pagrįsti, kaip ginčijamas statybos leidimas ir pagal jį atliekami rekonstravimo veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, interesus, t. y. motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą aukščiui padidinti. Tokia pareiga gretimo žemės sklypo savininkui kiltų, jeigu rekonstravimas būtų vykdomas ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas.
Taigi, gretimo žemės sklypo savininko pareiga motyvuoti savo nesutikimą šiuo atveju siejama su esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio naujų konstrukcijų iki gretimo žemės sklypo ribų nesumažėjimo aplinkybe.
Neteisėtai išduoto statybos leidimo padariniai
Statyba, vykdoma (įvykdyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra neteisėta. Jos rezultatas - pastatytas statinys - taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukelia civilinius ir kitus teisinius padarinius.
CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje statinio nugriovimas, kaip statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė, yra įtvirtintas pirmajame iš keturių punktų, kuriuose yra reglamentuotos padarinių šalinimo priemonės, tačiau toks išdėstymas nereiškia, jog statinio nugriovimas yra pirminė neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonė.
Griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (statinio griovimas) gali būti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę.
Sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė yra išdavusi atsakovui sutikimą rekonstruoti esamus ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki jos sklypo ribos. Šis sutikimas yra galiojantis ir nenuginčytas.
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir nusprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo.
Kasacinio teismo konstatuota, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai - kompetentingos institucijos, dalyvavusios statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese (pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčios tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją).
Pareigos kompensuoti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė nutartį, kuria pasisakė dėl atsakomybės ir kaltės šalinant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius.
Byloje sprendžiama dėl kaltų asmenų pareigos prisidėti prie statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo (kompensavimo) ir statybos padarinių pašalinimo (kompensavimo) naštos paskirstymo.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.
Statyba, vykdoma (įvykdyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra neteisėta; jos rezultatas - pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą sukelia civilinius ir kitus teisinius padarinius.
Jei statinys pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, yra pagrindas riboti savininko nuosavybės teises, t. y. drausti savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu.
Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais savininkas ir kiti įstatymo nurodyti asmenys gali būti įpareigoti prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai; šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai). Šių įpareigojimų tikslas - atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atveju, skirtingai nuo savavališkos statybos, padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis. Tai reiškia, kad statytojas nebūtinai bus tas asmuo, kurio lėšomis turės būti pašalinti tokios statybos padariniai.
Teismas nurodė, kad statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, - statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas gali būti įpareigotas nugriauti statinį, pastatytą pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą.
Ši pareiga, be kita ko, apima iniciatyvos, organizacinius, įskaitant sąnaudų apskaičiavimo, faktinio statinio nugriovimo organizavimo, komunikavimo su teismo sprendimu nustatytais kaltais dėl tokios neteisėtos statybos asmenimis dėl finansavimo pareigos įvykdymo ir kitus tokios pareigos įgyvendinimo aspektus. Ši pareiga nurodytiems asmenims kyla nepriklausomai nuo to, ar (ir) kokiu laipsniu bus nustatyta paties statytojo (užsakovo), o jeigu jo nėra, - statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo, kaltė dėl neteisėtos statybos.
Teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šių padarinių pašalinimo išlaidas (pareiga kompensuoti padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį). Tai yra kompetentingi subjektai, dalyvaujantys statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese (subjektai, pritarę ir išdavę statybos leidžiantį dokumentą). Pareigos našta tenka kiekvienam subjektui pagal jo kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą.
| Situacija | Padariniai | Atsakingi asmenys |
|---|---|---|
| Statyba pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą | Statinio nugriovimas, padarinių šalinimas | Asmenys, atsakingi už neteisėtą leidimo išdavimą |
| Savavališka statyba | Padarinių šalinimas | Asmenys, vykdę savavališką statybą |
Apibendrinant, teisminiai ginčai dėl statybos leidimų išdavimo ir neteisėtų statybų yra sudėtingi ir reikalauja kruopštaus įstatymų ir faktinių aplinkybių įvertinimo. Teismai, spręsdami tokius ginčus, siekia užtikrinti teisingą interesų pusiausvyrą tarp statytojų, visuomenės ir aplinkos apsaugos.
tags: #koks #teismas #nagrin4ja #statybos #leidimo #i6davimas