Normalus kraujospūdis: ką svarbu žinoti?

Kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, atspindintis širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę.

Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas - tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis (dar vadinamas viršutiniu) visada yra aukštesnis, o diastolinis (apatinis) - žemesnis.

Šiame straipsnyje plačiai aptarsime kraujo spaudimo normas, pavojus, su kuriais susiduriama esant nukrypimams nuo normos, bei pateiksime praktinius patarimus, kaip palaikyti kraujo spaudimą normoje.

Kas yra kraujospūdis?

Medikų teigimu, kraujospūdis varinėja kraują kraujagyslėmis po visą kūną. Sveika širdis sukuria pakankamai spaudimo, kad išpumpuotų kraujo į gyvybiškai svarbius organus, pvz., inkstus, akis ir kt., nepakenkiant kraujagyslėms.

Jeigu kraujospūdis aukštas, laikui bėgant tai trikdo kraujotaką, sukietėja kraujagyslės, jose susikaupia apnašų. Dėl šių pokyčių kraujagyslės susiaurėja, didėja kraujo krešulių, širdies ligų, insulto, širdies smūgio ir inkstų ligų rizika.

Ką reiškia kraujospūdžio skaičiai?

Kraujospūdis įvardinamas dviem rodmenimis: viršutinis skaičius vadinamas sistoliniu kraujo spaudimu, o apatinis - diastoliniu kraujo spaudimu. Pvz., 120 yra sistolinis, o 80 - diastolinis kraujospūdis.

„Sistolinis kraujospūdis yra aukščiausias rodmuo širdies plakimo metu, kai širdis susitraukia, o diastolinis kraujospūdis yra žemiausias spaudimas tarp dviejų širdies dūžių, kai širdis atsipalaidavusi“, - paaiškino kardiologė, neinvazyviosios kardiologijos klinikos Kalifornijoje direktorė Jennifer Wong.

Koks yra normalus kraujospūdis?

Normaliu kraujospūdis laikomas tada, kai sistolinis kraujospūdis yra 120-90, o diastolinis - 90-60. Tiesa, šie duomenys gali būti individualūs, priklausomai nuo žmogaus savijautos.

Kardiologas, širdies ir kraujagyslių reabilitacijos klinikos Bostone direktorius Uyenas Lamas pabrėžia - svarbu palaikyti normalų sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Pasak jo, labai dažnai dėmesys skiriamas sistoliniam kraujospūdžiui (viršutiniam skaičiui), nes tai - žinomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Medikų teigimu, kas kartą 20 punktų padidėjus sistoliniam ir 10 punktų padidėjus diastoliam kraujospūdžiui, dvigubai padidėja mirties nuo širdies ligų ar insulto rizika.

Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais

• Vaikų kraujo spaudimas. Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg.
• Paauglių kraujo spaudimas. Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
• Suaugusiųjų kraujo spaudimas. Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo.
• Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas. Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija

Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija (1999 m. PSO/TLH rekomendacijos, mmHg):

Šaltinis: Arterinė hipertenzija. Profilaktikos ir gydymo rekomendacijos / konsensusas. - Vilnius, 1999.

Kas yra aukštas kraujospūdis?

Aukštu kraujospūdis laikomas tada, kai kraujospūdžio skaičiai yra didesni už vidutinius. Tiesa, dienos metu kraujospūdis kinta. Netgi atėjus pas gydytoją dėl jaudulio kraujospūdis gali padidėti. Nutinka ir priešingai - pas gydytoją, apžiūros metu kraujospūdis būna normalus, o vėliau darbe ar namuose padidėja.

Todėl reikia matuoti kraujospūdį kelis kartus įvairiomis aplinkybėmis, norint tiksliai įvertinti jo dydį, aiškina daktaras U. Lamas. Gydytojas nustatys, kokia jūsų kraujospūdžio stadija.

Štai ką reiškia kraujospūdžio stadijos:

• Padidėjęs kraujospūdis: Padidėjusiu kraujospūdis laikomas tada, kai sistolinis kraujospūdis yra 120-129, o diastolinis - mažesnis nei 80. Pakoregavus gyvenseną, įpročius, aukštas kraujospūdis neturėtų išsivystyti.
• 1 laipsnio hipertenzija: Pirmo laipsnio hipertenzija laikoma tada, kai sistolinis kraujospūdis nuolat būna 130-139, o diastolinis - 80-89 ar aukštesnis. Gydytojai gali rekomenduoti jums keisti kokius nors įpročius, o galbūt skirs medikamentų.
• 2 laipsnio hipertenzija: 2 laipsnio hipertenzijos atveju sistolinis kraujospūdis būna 140 ar aukštesnis, o diastolinis - 90 ar aukštesnis. Šiuo atveju gydytojai tikrai parekomenduos keisti gyvenseną ir skirs medikamentų.
• Hipertenzinė krizė: Aukštesnis nei 180 sistolinis kraujospūdis ir aukštesnis nei 120 diastolinis kraujospūdis laikomas hipertenzine krize. Jeigu, esant tokiems rodmenims, jaučiate skausmą krūtinėje, nugaros skausmą, tirpimą kurioje nors kūno vietoje, silpnumą, suprastėja regėjimas, sunku kalbėti, nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu ir kvieskite greitąją pagalbą.

Padidėjęs kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra diagnozuojamas tuomet, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis nei 140/90 mmHg. Tai yra susirūpinimą kelianti būklė - pagrindinė insulto ir širdies smūgio priežastis pasaulyje. PSO duomenimis, hipertenzija serga 1,13 mlrd. žmonių.

Lietuvos statistika: atitinkamai 56,4 proc. ir 70,3 proc. vyrų ir moterų, sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresni turi aukštą kraujospūdį; atitinkamai 19,3 proc. ir 18,8 proc. vyrų ir moterų, 15-64 metų amžiaus grupėje turi aukštą kraujospūdį. 2019 m. duomenimis 29,9 proc. Lietuvos gyventojų sirgo hipertenzija.

Dar vienas svarbus aspektas - apie aukštą kraujospūdį organizmas dažniausiai nesignalizuoja jokiais simptomais, rašoma straipsnyje portale „Health“. „Aukštas kraujospūdis klastingas tuo, kad, priešingai paplitusiai nuomonei, dauguma aukštą kraujospūdį turinčių žmonių nejaučia jokių simptomų, - aiškina kardiologas, kraujagyslių specialistas Ianas Del Conde Pozzis. - Būtent dėl šios priežasties aukštas kraujospūdis vadinamas tyliuoju žudiku.“

Kas laikoma žemu kraujospūdžiu?

Žemas kraujospūdis (hipotenzija) reiškia, kad sistolinio kraujospūdžio skaičius yra mažesnis nei 90, o distolinio - mažesnis nei 60. Tiesa, dar svarbu ir tai, kaip žmogus jaučiasi. Kai kurie žmonės turi žemą kraujospūdį ir nesiskundžia sveikata, kitiems reikia kažkokio gydymo.

Kraujospūdį didinantys veiksniai:

• dehidratacija
• stipri infekcija
• stipri alerginė reakcija
• kai kurie vaistai nuo nerimo, nuo depresijos, skausmo
• operacija
• diuretikai
• alkoholis
• kai kurios ligos - diabetas, širdies ligos, širdies aritmija.

Jei nuo žemo kraujospūdžio žmogus nualpo, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Staigiai sumažėjus kraujospūdžiui, organams trūksta deguonies, organizmas patiria šoką.

Jeigu jums svaigsta galva, liejasi vaizdas prieš akis, duria krūtinę, prasideda dusulys ar pakyla temperatūra, kvieskite greitąją pagalbą. Medikai nustatys žemo kraujospūdžio priežastį, skirs reikiamų medikamentų ir patars, ką toliau daryti.

Kai kurie žmonės turi kraujospūdžio lygį, kuris yra mažesnis nei įprasta. Apskritai, tai gali būti gera žinia, nes sumažėja rizika susirgti insulto ar širdies ligomis. Tačiau kai kuriais atvejais mažas kraujospūdis gali sukelti problemų.

Sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, smegenys blogiau aprūpinamos krauju, todėl dažniausiai žmogus jaučiasi mieguistas, vangus, jam silpna, svaigsta galva. Kai kraujospūdis žemas, organizmas neigiamai reaguoja į atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo pokyčius.

Hipotonikai geriau jaučiasi šaltomis dienomis. Paros metas taip pat turi įtakos. Šie žmonės dažniausiai atsikelia vangūs, nepailsėję ir visiškai “prabunda” tik praėjus keletui valandų. Padidinti kraujospūdį galimą nuolat mankštinantis, vaikštant gryname ora, maudantis kontrastinio vandens duše. Savijautą gali pagerinti ir tinkama mityba. Kasdien valgant vaisių, daržovių, grūdų, riešutų, įvairių sėklų, daigų, produktų, kuriuose yra geležies, folio rugšties.

Kartais kraujo spaudimas sumažėja sergant infekcinėmis ligomis, širdies nepakankamumu, sutrikus kraujotakai ir pan.

Kaip palaikyti normalų kraujospūdį?

Siekiant palaikyti normalų kraujospūdį, svarbu įvesti tam tikrų pokyčių į kasdienį gyvenimą:

• Mažiau vartokite druskos. Medikų rekomendacijomis, žmogus per dieną turėtų suvartoti ne daugiau 1 arbatinio šaukštelio druskos, o idealiu atveju - du trečdalius arbatinio šaukštelio.
• Būkite fiziškai aktyvesni. Patartina bent pusvalandį per dieną skirti vidutinio fizinio aktyvo sporto pratimams. Labai naudinga greitai paėjėti, lipti laiptais, apskritai daugiau vaikščioti.
• Pakoreguokite mitybą. Norint sureguliuoti kraujospūdį, rekomenduojama valgyti daugiau daržovių, vaisių, rinktis liesus pieno produktus, neskaldytų grūdų miltų gaminius, paukštieną, žuvį, riešutus, mažiau valgyti saldumynų ir raudonos mėsos.
• Ribokite alkoholio vartojimą. Vyrai turėtų apsiriboti dviem alkoholio vienetais per dieną, moterys - vienu alkoholio vienetu per dieną. Gali būti, kad gydytojai patars kažkiek laiko visiškai atsisakyti alkoholio.
• Meskite rūkyti. Rūkymas - vienas labiausiai širdies ligų riziką didinančių veiksnių.
• Stenkite suvaldyti stresą - sportu, maloniu bendravimu arba su psichoterapeuto pagalba.
• Išsimiegokite. Susidėliokite dienotvarkę taip, kad kasdien pavyktų išmiegoti po 7-9 valandas.

Galiausiai apsiginkluokite žiniomis - t. y. žinokite savo kraujospūdžio duomenis, stebėkite, ar jie nekinta. Kardiologų teigimu, suaugę žmonės turėtų įprasti reguliariai pasimatuoti kraujospūdį.

Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi

Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.

• Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
• Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
• Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos

Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės - ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija - gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.

Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą - vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.

Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Kraujospūdžio matuoklių tipai

• Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai. Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių.
• Automatiniai matuokliai. Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją.
• Pusiau automatiniai matuokliai. Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.

Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:

• Naudojimo dažnumas ir tikslumas.
• Matavimo istorijos saugojimo galimybė.
• Ekrano dydis ir duomenų aiškumas.
• Papildomos funkcijos.
• Kaina ir patikimumas.

tags: #koks #spaudimas #turi #buti #begiojant