Saugus atstumas lenkiant dviratininką: KET pakeitimai ir realybė Lietuvos keliuose

Dviratininkų saugumas keliuose Lietuvoje išlieka aktuali problema. Nemaža dalis automobilių vairuotojų, rizikuodami sukelti avariją, dviratininkus lenkia itin nedideliu atstumu. Ekspertai teigia, kad kiekvienas vairuotojas savaip interpretuoja lenkimo atstumą, o didesnį eismo saugumą galėtų užtikrinti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas.

Įsibėgėjus dviračių sezonui, draudimo bendrovė „Ergo“ atliko vairuotojų nuomonės apklausą dėl eismo saugumo. 75 proc. respondentų pritarė, kad transporto priemonės vairuotojas lenkiantis dviratininką turėtų laikytis konkretaus atstumo. Likusioji dalis - 25 proc. - apklaustųjų nurodė, kad kiekvienas vairuotojas turėtų įsivertinti individualiai pagal konkrečią situaciją. Tokio požiūrio dažniau laikosi 56 m. ir vyresni respondentai.

Pats populiariausias atsakymas į klausimą, kokio atstumo turėtų laikytis dviratininką lenkiantis automobilio vairuotojas, buvo 1,5 metro - jį įvardino 30 proc. respondentų. Dar 22 proc. respondentų nurodė didesnį nei 2 metrų atstumą ir tik 6 proc. apklaustųjų manymu pakanka 1 metro atstumo.

„Dviratininkams skirtų takų nepakanka, o gatvėmis važiuoti daugeliui jų vis dar nejauku ir nesaugu, nes automobiliai dviračius kartais aplenkia nutolę vos keliomis dešimtimis centimetrų. Tai labai pavojinga, nes automobilio vairuotojas gali net nepajusti veidrodėliu užkabinęs dviratininką, o pastarajam tai reikštų neišvengiamą griuvimą ar net ir rimtesnes pasekmes. Tad būtini pokyčiai, siekiant užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą. Juolab, kad dauguma vairuotojų pritaria konkretaus atstumo, kuriuo turėtų būti lenkiami dviratininkai, įtvirtinimui“, - sako G. Matiukas.

Konkretus atstumas - nenurodytas

Lietuvos KET konkretus atstumas neįrašytas - čia tik nurodyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, jog bus užtikrintas saugus atstumas. Konkretaus atstumo, kuriuo būtų lenkiami dviratininkai, įtvirtinimui pritaria ir vairuotojai.

Dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad problema šioje situacijoje yra ta, jog žmonės skirtingai interpretuoja saugų atstumą. „Dviračiu nevažinėjančiam žmogui gali atrodyti, kad aplenkti nutolus tik 30 centimetrų yra normalu, kitam saugus atstumas gali būti metras. Kaip dviratininkas galiu patikinti, kad saugus atstumas lenkiant yra pusantro metro. Jeigu jis didesnis - gerai, jeigu mažesnis - tuomet kyla pavojus dviratininkui“, - sako V. Rimkus.

Dviračių treneris pasakoja, kad kelkraščiai, kuriais važiuoja dviratininkai, ne visada lygūs - juose būna duobių, akmenų, o kartais ir sumontuoti kanalizacijos dangčiai. Todėl dviratininko judėjimo trajektorija, anot V. Rimkaus, bet kurią akimirką gali pakisti ir nedideliu atstumu lenkiantis automobilis rizikuoja veidrodėliu kliudyti kitą eismo dalyvį. Vilkikai ir kiti sunkvežimiai yra dar didesnė grėsmė - nors jų veidrodžiai sumontuoti aukštai ir yra nepasiekiami, priekabos siūbuoja ir gali nustumti dviratininkus nuo kelio. Juos nublokšti taip pat gali ir prie pat privažiavusios sunkiasvorės transporto priemonės sukeltas vėjo gūsis.

Didelę vairavimo patirtį turintis žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius sako, kad pusantro metro lenkimo įteisinimas - logiškas žingsnis siekiant užtikrinti ne tik dviratininkų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą. „Dažnas vairuotojas dviratininką lenkia pasirinkdamas vos keliolikos centimetrų atstumą, nerodydamas posūkio ženklų ir taip sukeldamas pavojų pedalus minančiam žmogui. Tokios situacijos gimsta ne dėl prastų vairavimo įgūdžių, o todėl, kad vairuotojai patys retai atsiduria dviratininkų kailyje, jog suprastų, su kuo jiems tenka susidurti. Aš daug metų važinėju automobiliais, todėl puikiai suprantu kelių eismo kultūrą ir saugumo svarbą, tačiau tik pats, neseniai atsisėdęs ant dviračio supratau, kokia prasta situacija yra mūsų šalis keliuose ir su kokiomis pavojingomis situacijomis kasdien susiduria dviratininkai“, - sako V. Milius.

Anot dviračių trenerio V. Rimkaus, žmonių sąmonėje užsilikusi kelių dešimtmečių senumo kelių eismo taisyklių nuostata, kad dviračiams skirtas tik vienas metras nuo kelio krašto, įskaičiuojant kelkraštį. Jau daug metų tokių nurodymų nėra - KET tik parašyta, kad dviratininkas turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto. Naujausių eismo taisyklių nežinantys vairuotojai, pasak trenerio, galvoja, kad dviratininkai turi važiuoti kelkraščiu ir todėl pyksta pamatę juos kelyje.

Nuo praėjusių metų gruodžio įsigaliojus naujam Kelių eismo taisyklių punktui, automobilių vairuotojai privalo lenkti dviratininkus laikydamiesi metro ar pusantro metro atstumo, priklausomai nuo greičio. Vairuotojai nuogąstauja, kad gali tekti lėtai riedėti paskui dviratį, o dviratininkai abejoja, ar naujos taisyklės tikrai bus paisoma.

Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą siūlymą, nuo praėjusių metų rudens nustatyta rekomendacija, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, lenkdami dviratininkus, tai darytų ne mažesniu kaip 1 m atstumu, važiuodami iki 50 km/val.

Nors rekomendacija į KET įtraukta jau daugiau nei pusę metų, pripažįstama, kad dar ne visi vairuotojai paiso šio punkto. „Situacija kol kas pernelyg nepasikeitė. Iki šiol vairuotojai vis dar dažnai galvoja, kad dviratininkas turi važiuoti kuo arčiau kelio krašto, toks mąstymas užsilikęs dar nuo sovietmečio. Dar vienas dalykas - vairuotojai patys neskaito naujausių taisyklių ir jų nėra pasiekusi informacija, kaip rekomenduojama lenkti dviratininkus", - įsitikinęs V.Rimkus.

Dviratininkas kelyje

Vyriausybė nusprendė patenkinti dviratininkų reikalavimą ir iki šiol buvusį rekomenduojamą atstumą lenkimo metu nuo gruodžio padarys privalomu. Jis negalios tik tuo atveju, jei dviratininkas važiuos atskira juosta.

KET pakeitimai įsigaliojo nuo gruodžio 1-osios. Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo konsoliduotas kelių eismo taisyklių (KET) paketas, kuriuo sustiprinama pėsčiųjų ir dviratininkų apsauga. Svarbiausi atnaujinimai apima privalomus šoninius lenkimo atstumus, dviračių pirmumo gatvių įrengimą, aiškesnę pirmumo teisę gyvenamosiose zonose ir naujus ženklus / žymėjimus. Šios taisyklės galioja iki 2025 m. Vairuotojai, lenkdami (arba važiuodami) pėsčiuosius ir dviratininkus, privalo išlaikyti saugų šoninį atstumą: bent 1,0 m važiuojant iki 50 km/h greičio ir 1,5 m važiuojant didesniu greičiu. Taisyklė įformina ankstesnes rekomendacijas ir aiškiai įpareigoja vairuotojus būti atsargiems. Keletas Lietuvos miestų ir NVO skatina matomumą naudodami „1,5 m“ ženklus ir kampanijas, primenančias vairuotojams apie privalomą atstumą.

Konsoliduota KET sistema paaiškina, kad gyvenamosiose zonose pėstieji turi pirmenybę prieš transporto priemones. Vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų manevrai nekeltų pavojaus ir netrukdytų pėstiesiems, ypač perėjose, žaidimų aikštelėse ir bendro naudojimo kiemuose.

Kartu su teisinėmis taisyklėmis, valdžios institucijos ir partneriai diegia aiškesnį dviračių perėjų ženklinimą ir ženklus, primenančius vairuotojams apie minimalų 1,5 m atstumą. Dviratininkai pirmiausia turėtų naudotis dviračių takais, bendrais dviračių / pėsčiųjų takais arba dviračių juostomis; jei tokių nėra, jie gali važiuoti atitinkama kelkraščio juosta. Bendruose takuose arba šaligatviuose dviratininkai privalo duoti kelią pėstiesiems ir pritaikyti greitį prie pėsčiųjų srauto (maždaug ėjimo greičiu).

Teisinė sistema įsigaliojo 2024 m. gruodžio 1 d.; praktinis diegimas - ženklai, dažymas, šviesoforų pakeitimai - tęsis iki 2025 m., savivaldybėms planuojant darbus. Ankstyvas prisitaikymas padeda išvengti baudų ir sumažinti avarijų riziką.

Užsienio šalių patirtis

Įvairios interpretacijos. 1,5 metro taisyklė galioja Ispanijos ir Portugalijos kelių eismo taisyklėse, 1 metro - Belgijos, Nyderlandų, o Prancūzijoje - 1 metras miestuose ir 1,5 užmiestyje.

Dviratininkė Vita Vitkutė-Degutienė pasakoja ir apie užsienio praktiką. „Kai pirmą kartą myniau Ispanijoje, tai toks pavyzdys, minu, žiūriu, kokia gamta, kaip gražu ir taip pasuku galvą atgal, žiūriu, už manęs gal 20 mašinų susirikiavusių ir jie velkasi. Žinot, lėtai vis tiek ten 5-6 km per valandą. Ir pasirodo, kad Ispanijoj reikia parodyt ranką, kad tu mane lenk. Tada jie padėkoja ir tada lenkia. Aš greit į kelkraštį sustojau, atsiprašiau, o jie ten šypsos. Policija visada privažiuos, pradarys langą, padrąsins tave.

KET papildė nauju ženklu

KET papildė nauju ženklu. Vilniui ruošiantis įvesti mažos taršos zoną, Vyriausybė Kelių eismo taisykles papildo ir nauju ženklu. Tokie ženklai jau žymi mažos taršos zoną Kaune.

„Patvirtinsime naują kelio ženklą, iš kurio išplaukia pasekmės, ką taršioje zonoje galima daryti, o ko negalima. Tai apibrėš savivaldybės“, - komentuoja susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vyriausybė nusprendė aiškiau reglamentuoti ir apie automatinę eismo kontrolę perspėjančius kelio ženklus. Ženklas su fotokamera turės žymėti stacionarius aparatus su greičio matavimu, o seno tipo - stacionarius prietaisus be greičio matavimo, kurie fiksuoja kitus pažeidimus, pavyzdžiui, važiavimą autobusų juosta ar per raudoną šviesoforo signalą.

Vyriausybė kelių eismo taisykles papildo ir draudimu sustoti keliuose iš dviejų ir daugiau eismo juostų, kur leistinas greitis didesnis už 50 km/h, pavyzdžiui, Vilniuje Geležinio Vilko gatvėje ar aplinkkeliuose.

Taip pat bus draudžiama palikti 3,5 tonos viršijančias ne tik mašinas, bet ir priekabas gyvenamose zonose ir daugiabučių kiemuose.

Ženklas „Mažos taršos zona“ žymės savivaldybės tarybos nustatytą miesto teritoriją, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas visų motorinių transporto priemonių, išskyrus netaršias transporto priemones, eismas.

Pasak Susisiekimo ministerijos, siekiant aiškiau informuoti eismo dalyvius, KET apibrėžiama, kokius pažeidimus fiksuoja stacionarieji matuokliai, paženklinti ženklais „Automatinė eismo kontrolė“. Naujo tipo kelio ženklas su pavaizduota fotokamera žymės matuoklius, fiksuojančius nustatyto greičio taisyklių pažeidimus, o seno tipo ženklas bus naudojamas kitiems ne greičio režimo pažeidimus fiksuojantiems prietaisams žymėti.

Siūlo leisti kirsti ištisinę. Tačiau naujuoju reikalavimu patenkinti ne visi vairuotojai. Dalis jų piktinasi, kad apvažiuoti vieno ar pusantro metro atstumu dviratininką siaurame kelyje dažnai tiesiog neįmanoma:

• „Tikrai ne, toks už miesto gali būti, o čia tikrai nereikia.“
• „Nelabai pagrindžiamos protu, logika.“
• „Man atrodo, metro užtenka.“
• „Labai gerai, jei kryptels, akmenukas - tiesiai po ratais. Žmonių saugumas svarbiau, galima pavažiuoti paskui dviratininką.“

Visgi Vyriausybė nusprendė išimtiniais atvejais leisti vairuotojams kirsti ištisinę liniją - kai tęsti važiavimą nebeįmanoma dėl stacionarios kliūties: eismo įvykio, nuvirtusio medžio, stovinčios transporto priemonės.

„Kai tu ištisinės linijos negali kirsti ir kliūties pašalinti negali - tokiom išsksirtinėm situacijom galėtų vairuotojai, įsitikinę kad visiškai saugu, galėtų kirsti išstisinę ženklinimo liniją“, - kalba Andrius Karnilavičius.

Saugus lenkimo atstumas

Dviratininkų bendruomenės atstovai patenkinti, kad Vyriausybė atsižvelgė į jų prašymus, tačiau abejoja, ar įvedus reikalavimą laikytis atstumo, bus saugiau važiuoti, mat niekas nekontroliuos. Dviratininkų atstovai net siūlo leisti vairuotojams lenkiant kirsti ištisinę juostą. Tačiau susisiekimo ministerija - griežtai prieš.

„Nebus vykdoma. Galiu pasakyti, kad dabar yra visiškai nevykdomas reikalavimas nelenkti dviračių gatvėje. Esu kiek siuntęs prašymų policijai, policija sako, kad nemato pažeidimo sudėties, neteisingai nufotografuota, negerai nufilmuota, jūs neįgaliotas vykdyti tyrimą ir panašiai. Tai yra, kol patys policininkai nepamatys, kad buvo lenkimas ar kol jų asmeniškai nepalenks, tol pažeidimo ir nebus“, - kalba Eduardas Kriščiūnas.

„Reikės iš paskos pavažiuoti, kol rasi momentą apvažiuoti, tikimės, kad ir dviratininkai bus sąmoningi, jiems irgi taikomi reikalavimiai. Jei važiuoja lėčiau už trasnsporto srautą, tai turėtų praleisti transporto priemones“, - teigia Andrius Karnilavičius.

Socialinės iniciatyvos "Pusantro metro" sumanytojai viliasi, kad jau netrukus situacija ims sparčiau keistis į gera. Net 75 proc. "Net 75 proc. respondentų pritarė, kad lenkdamas dviratininką transporto priemonės vairuotojas turėtų laikytis konkretaus atstumo. Trečdalis vairuotojų jį ir įvardijo - 1,5 m. Matydami tokius rezultatus ir spragą KET, nusprendėme inicijuoti pokyčius ir įtvirtinti nuostatą, kokiu saugiu atstumu turėtų būti lenkiami dviratininkai", - teigia R.Pocius.

„Rekomendacija nelabai veikia, tą girdime iš dviratininkų bendruomenės ir Sporto dviračių federacijos. Labai daug situacijų, kai pravažiojama ypač arti, keliama grėsmė“, - teigia Susisiekimo ministerijos atstovas Andrius Karnilavičius.

Kaip saugiai lenkti?

Įsigaliojus naujiems Kelių eismo taisyklių reikalavimams, vairuotojai turi lenkti dviratininkus laikydamiesi saugaus atstumo. Dviratininkas, Lietuvos plento čempionas Venantas Lašinis kasdien įveikia šimtus kilometrų įvairiais keliais.

„Tai užsienyje situacija yra tokia, kad pusantro metro lenkimo atstumas yra iš principo įprasta ir kasdien naudojama praktika, dideles grupes irgi lenkia, bent jau pusantro metro atstumu. Ir ką esam pastebėję, tai grupės važiuoja ne vorele, o vienas šalia kito, po du, po du… Kodėl? Todėl, nes vairuotojam yra lengviau aplenkti didelę grupę, kai ji važiuoja po du, nes ji nėra labai išsitęsusi. <...> Mes minam visus metus, tai realiai ten 365 dienas, kasdien realiai važiuojam. Tai įvairiausiomis oro sąlygomis ir tas pusantro metro lenkimas, jis yra gyvybiškai svarbus. Kodėl? Todėl, nes vairuotojai turi kažkokį jau tokį kaip argumentą, kodėl reikėtų lenkti, o ne tai, kad mums norėtųsi, ar ne?

Dviratininkas Petras Andrašiūnas dalijasi patirtimi kelyje ir paaiškina, kodėl saugus atstumas yra būtinas. Anot pašnekovo, pusantro metro atstumas apsaugo ne tik nuo automobilio, bet ir nuo kitų galimų kliūčių, jeigu dviratininkas staiga kristų į važiuojamąją kelio dalį.

„Tai pusantro metro mes turime tam, kad dviratis yra pakankamai lengva transporto priemonė ir netgi automobiliui išvažiavus į atvirą vietą, veikia vėjas. Tarkim, jūs išvažiavot iš miško į pievą, jus gali mesti į šoną. Jūs aplenkėt, jūs aplenkiat kažkokią tai sunkiasvorę techniką, jus irgi gali tas vėjo gūsis sumėtyt. Tai dviratį ypač lengvai gali stiprus vėjas mėtyti per kelią. Kitas dalykas yra ta pati kelio danga. Sakykim, kelkraštyje mes turim daug šiukšlių, daug smėlio, kur gali tas dviratis slidinėti, turime daug duobių, kur prastas kelkraštis ir tas dviratininkas gali tau natūraliai mestis, gali netyčia griūti.

Reikalavimai, kaip pusantro metro atstumo laikymasis lenkiant dviratininkus, kitose užsienio šalyse, tokiose kaip Belgija, Portugalija ir Nyderlandai, galioja jau seniai.

Šoninio lenkimo atstumas apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus bei pėsčiuosius iš rekomendacinio tapo privalomu. Važiuojant ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu privaloma palikti ne mažesnį kaip metro šoninį atstumą, o greičiau - ne mažiau kaip pusantro metro.

Lenkimas - vienas pavojingiausių manevrų automobiliu, tačiau vairuodami jo neišvengsime. Lenkimas - tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Kliūtys yra ne aplenkiamos, bet apvažiuojamos, o kiti eismo dalyviai yra aplenkiami. Aplenkiant ir apvažiuojant reikia praleisti visas transporto priemones. Aplenkimas ir apvažiavimas yra atidumo reikalaujantys manevrai, jie turi vykti atsakingai. Atliekant juos paprastai nukrypstama nuo pagrindinės taisyklės - laikytis kiek galima arčiau dešinio krašto. Be to, aplenkiant gali susidaryti kliūtis arba pavojinga situacija.

Aplenkimo manevras neturėtų trukti ilgiau, nei reikia. Transporto priemonės, važiuojančios ta pačia eismo juosta (priekyje ar gale) nerodo kairiojo posūkio signalo. Ar apskritai verta lenkti? Dažnai vairuotojai aplenkia automobilį ir po to važiuoja jo priekyje. Lenkiant viršijamas greitis. Lenkimą reikia planuoti taip, kad viršyti greičio nereikėtų. Pasiteisinimas, kad grįžti nespėjote, nuo baudos tikrai neišgelbės, nes ištisinė linija neatsiranda staiga. Perėjimą į ją žymi prieš ištisinę einanti artėjimo linija.

Išvažiavęs į pagrindinį kelią kaltas dėl to, kad nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (ir nesvarbu, kad ji buvo priešpriešinio eismo juostoje) ir dėl to įvyko eismo įvykis. Pagal Kelių Eismo Taisykles, lenkti transporto priemonę kertant ištisinę liniją draudžiama. Net jei ji stovi arba važiuoja mažesniu nei 30 km/val. Tad tie, kurie mieste drąsiai važiuoja pro šoną, kelią valančiam transportui ar užmiestyje lenkia iš laukų išriedėjusią žemės ūkio techniką, turėtų nepamiršti dirstelėti ir į kelio ženklinimą. Ypač tada, kai kartu su ištisine juosta dar yra ir kelio ženklas „Lenkti draudžiama“.

tags: #koks #atstumas #turi #buti #lenkiant #dviratitinka