Darbas aukštyje yra susijęs su specifinėmis rizikomis ir reikalavimais, kuriuos svarbu žinoti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Lietuvoje ši sritis yra griežtai reglamentuojama, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir sveikatą.
Kas Yra Darbas Aukštyje?
Tai darbas, kuris apima užduotis, atliekamas iš pakeltų pozicijų, kur yra kritimo ir sužalojimo rizika. Tai apima darbą ant pastolių, stogų, kopėčių, pakeltų platformų ar transporto priemonių stogų.
Lietuvoje darbas laikomas „aukštyje“, kai atliekamas bent 1,3 metro aukštyje virš žemės arba grindų lygio, ypač jei yra kritimo rizika. Darbui ≥1,3 metro aukštyje privalomi mokymai.
Kritimai iš aukščio sudaro didelę dalį sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
Darbingumo Apribojimai ir Darbo Krūvis
Atkreiptinas dėmesys, kad darbo santykius ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nenustato tiesioginio ryšio tarp darbuotojui nustatyto darbingumo procento ir jo galimybių dirbti tam tikrą darbą ar/ir numatomo darbo krūvio.
Darbdavys skirdamas darbo krūvį ir nustatydamas darbo sąlygas neįgaliajam darbuotojui, privalo atsižvelgti į neįgaliajam išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą, kurioje turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis darbuotojas gali (arba negali) dirbti, taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos dėl darbuotojo darbo laiko.
Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, darbuotojas turi teisę spręsti su darbdaviu klausimą dėl ne viso darbo laiko nustatymo.
Tuo atveju, kad iš dalies darbingas darbuotojas nerodo iniciatyvos dėl darbo laiko sumažinimo ar/ir norėtų dirbti pilnu krūviu, tačiau darbdavys mano, kad darbuotojas tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui nepajėgus pagal sveikatos būklę ir tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai, klausimą dėl darbuotojo galimybės dirbti tam tikrą darbą, tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą darbo laiką turi spręsti kompetentinga medicinos institucija (pvz., NDNT).
Jeigu asmeniui nustatytas dėl regos sutrikimų 50proc. darbingumas, o išvadoje neparašytos galimos dirbti valandos, ar tai reiškia, kad jis gali dirbti visą darbo dieną? Jei apribojimai nenustatyti, vadinasi, gali.
Neįgalumo ir Darbingumo Nustatymo Tarnyba (NDNT)
NDNT atlieka svarbų vaidmenį nustatant asmens darbingumo lygį ir apribojimus. Pateiktos NDNT išvados gali nurodyti, ar asmuo gali dirbti visą darbo dieną, kilnoti svorius ir pan.
Tačiau, pasitaiko atvejų, kai NDNT išvados neatitinka realios asmens sveikatos būklės. Pavyzdžiui, asmeniui su regos problemomis gali būti leista kilnoti didelius svorius, nors gydytojas tai griežtai draudžia. Tokiais atvejais, svarbu, kad pats žmogus įvertintų savo galimybes ir rinktųsi darbą pagal savo jėgas.
Svarbu atsiminti, kad net ir sveikas žmogus negali dirbti bet kokio darbo ar kilnoti bet kokio svorio. Ne viskas yra surašoma ant popieriaus, todėl individualus įvertinimas yra labai svarbus.