Reikalavimai Bityno Patalpoms ir Bičių Laikymui Lietuvoje

Bitininkystės verslas Lietuvoje yra vienas iš seniausių verslų. Pasak specialistų, šiai dienai šiuolaikiškai tvarkomi bitininkystės ūkiai yra rentabilūs ir iš jų pavyzdį ima Skandinavijos ir Vakarų Europos bitininkai. Daugybei ūkių bitynai yra kaip papildoma veikla gaunant papildomas pajamas ar padidinant pagrindinių auginamų kultūrų derlių.

Dideliam bitynui laikyti reikalinga atskira vieta. Kuo daugiau turėsime bičių šeimų, tuo daugiau reikės surasti bičių ganyklos vietų. Turint nuosavos žemės bičių ganyklas galima susikurti pačiam, sėjant medinguosius augalus: grikius, rapsus, kmynus, facelijas, esparcetą ir kitus, kurie vėliau gali būti panaudoti ir gyvulių pašarui. Neturint nuosavos žemės tariamasi su ūkininkais dėl leidimo prie jų laukų per vasarą laikyti avilius. Tačiau net ir gavus vietą laikyti bites gerus bitininko norus gali sužlugdyti gamta: lietingi, vėjuoti orai, sausra ir įvairios bičių ligos, jeigu su jomis nebus tinkamai kovojama. Sumaniusieji imtis bitininkavimo neapsieis be specialaus inventoriaus, vaistų bitėms gydyti ir dar daugybės kitų dalykų.

Dažnai net ir dideliame ūkyje visus metus su bitėmis dirba šeimos nariai, papildomai samdant darbininkus tik medaus sukimo laikotarpiui. Todėl labai svarbu nuo pat pirmo žingsnio atidžiai išanalizuoti visas bitininkystės verslo galimybes, išsitirti rinką ir kuo plačiau taikyti rinkodaros kompleksą. Šiuo straipsniu pabandysime panagrinėti verslinio bityno steigimą, atlikti jo veiklos rentabilumo analizę, sudaryti marketingo planus, apžvelgti reikalingą įrangą bitininkystės verslui.

Aviliai Prancūzijoje

Reikalavimai Bitininkystės Verslui

Norint užsiimti bitininkystės verslu ir bičių produktų pardavimu vartotojams reikia susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 metų spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo" reikalavimais ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena" reikalavimais.

Prieš pradedant veiklą būtinas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Savo veikloje turėsite diegti savikontrolės sistemą, paremtą bitininkystės įmonių geros higienos praktikos taisyklėmis, kurios skirtos padėti praktiškai įgyvendinti Europos Sąjungos ir Nacionalinius teisės aktų reikalavimus bitininkystės įmonėse.

Tiekiamas į rinką medus turi būti gautas iš sveikų bičių šeimų, laikomų bitynuose, turinčiuose bityno pasus, išduotus pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. B1-180 ir 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. B1-27 redakciją (Žin., 2011, Nr. 13-593) reikalavimus. Medus turi būti laikomas, pervežamas ir parduodamas užtikrinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 ,,Maisto higiena" reikalavimus. Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų, viršijančių leistinas normas. Skystas arba iš dalies susikristalizavęs medus gali būti pilstomas į tarą, kuri atitinka Lietuvos higienos normos HN 16:2006 ,,Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus.

Patalpų Reikalavimai

Patalpos, kuriose tvarkomi bičių produktai, turi atitikti griežtus higienos reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrina, kad bičių produktai būtų saugūs vartoti ir atitiktų aukštus kokybės standartus.

Pagrindiniai higienos reikalavimai patalpoms:

• Grindys, sienos, lubos: Privalo būti geros būklės, lengvai valomos.
• Apšvietimas: Būtinas tinkamas natūralus ir (ar) dirbtinis apšvietimas.
• Vanduo: Tiekiamas geriamasis vanduo (karštas ir šaltas).
• Ventiliacija: Tinkama natūrali ir (ar) mechaninė ventiliacija.
• Kenkėjų kontrolė: Bičių produktų tvarkymo patalpose turi būti užtikrinta graužikų ir kitų kenkėjų kontrolė bei apsauga.
• Valymo ir dezinfekavimo priemonės: Patalpoms ir įrangai valyti bei dezinfekuoti naudojamos tinkamos priemonės.

Įranga ir instrumentai privalo būti lengvai valomi, nedarantys neigiamos įtakos medaus saugai ir kokybei. Tvarkant bičių produktus dėvima tinkama ir švari apranga.

Minėtiems produktams pakuoti skirta tara bei įpakavimo medžiagos turi atitikti saugos reikalavimus, nustatytus gamintojo deklaracijoje ar kitame dokumente, kuriuo patvirtinama jų sauga. Bičių produktų vyniojimo, pakavimo medžiagos ir tara, skirtos sąlyčiui su maistu, turi būti tinkamai laikomos.

Valstybinė veterinarinė bitynų kontrolė

Atstumai ir Kiti Reikalavimai Bitynams

Svarbu žinoti, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo bityno iki įvairių objektų:

• Nuo pastatytų avilių, esančių bityne, turi būti ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų.
• Ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako.
• Ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai.
• Ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai.

Šie minimalūs atstumų reikalavimai aviliams netaikomi, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio.

Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės.

Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 a žemės valdos.

Kiekvienas bitynas privalo turėti bityno pasą, aviliai turi būti suženklinti, prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turėtų būti 20 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“, nurodytas bityno paso numeris, bičių laikytojo telefono numeris ir elektroninis paštas, jei tokį turi.

Norint išvengti pažeidimų, rekomenduojama užpildyti „Ekoagros“ parengtą atitinkamos srities planą, atsižvelgiant į taršos riziką bityno teritorijoje, kaip ir kuo maitinamos bičių šeimos, vaško naudojimą, bičių gydymą, vykdomą kenkėjų kontrolę, bičių produktų sandėliavimą, kaip valoma ir dezinfekuojama įranga ir patalpos, taip pat kaip ūkyje įgyvendinami kiti reikalavimai - pildomas Ekologinės gamybos žurnalas, vedama buhalterija ir kt.

Bitininkystė Lietuvoje

Parama Bitininkystės Sektoriui

Lietuvos respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bitynai turi galimybę pasinaudoti parama iš įvairių Europos Sąjungos finansavimo šaltinių ir šalies biudžeto. Bitininkai, norintys gauti paramą pagal Paramos bitininkystės sektoriui 2020-2022 m. programą, turi teisingai užpildyti paraišką ir kartu su ja pateikti būtinus dokumentus.

Paraiškos pagal programos priemones „Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms", „Varaotozės kontrolė", „Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas", „Bičių šeimų atnaujinimas", „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos" renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose teikiamos įstatymais numatytais terminais. Teikiant mokėjimo prašymą būtina pateikti išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentų originalus, t. y. sąskaitas, pirkimo-pardavimo sutartis, darbų, prekių arba paslaugų perdavimo ir priėmimo aktus, banko išrašus, kasos pajamų orderius, čekius ir kitus dokumentus.

Viena populiariausių paramos priemonių - varaotozės kontrolė, pagal kurią remiamas preparatų įsigijimas bičių varaotozei gydyti. Priemonės „Avilių transportavimo į bičių ganyklas racionalizavimas" pagrindinis tikslas yra skatinti efektyviau išnaudoti natūralias ganyklas. Pagal priemonę „Bičių šeimų atnaujinimas" iki 70 proc. kompensuojamas bičių motinėlių įsigijimas.

Taip pat parama numatyta bitininkams, kurie įgyvendins priemonę „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos". Be to, parama skiriama priemonei „Medaus fizinių ir cheminių savybių analizė", kuria siekiama gerinti realizuojamo medaus kokybę, modernizuoti laboratorinę įrangą, sumažinant medaus kokybės tyrimų išlaidas bitininkams.

Bityno Verslas

Bitininkus galima suskirstyti į mėgėjus ir verslininkus. Mėgėjai augina 2-5 bičių šeima ssavo ūkyje, aprūpina šeimą ir pažįstamus medumi. Daug yra vidutinių bičių ūkių po 10 - 50 avilių kur gautas medus realizuojamas plačiau ne tik pažįstamų rate, bet ir prekybos vietose. Geriausius rezultatus gauna specializuoti bitynai kuriuose naudojamos naujausios technologijos, praktikoje taikomi naujausi mokslo atradimai. Lietuvoje veikiantys stambūs bitynai metai iš metų deklaruoja rentabilią bičių ūkio veiklą.

Žinomas medaus imunobiologinis, stimuliuojantis, priešalerginis, farmakologinis, priešradiacinis, konservuojantis, antibiotinis veikimas. Nustatytas anestezuojamasis (nuskausminimo) ir priešuždegiminis medaus veikimas. Medus skatina granuliacinio audinio augimą, dėl to greičiau gyja žaizdos. Medus aktyviai veikia prieš mikroorganizmus, sukeliančius sunkiai išgydomas viršutinių kvėpavimo takų ligas. Priešmikrobinis medaus veikimas gali būti bakteriostatinis (pristabdo mikrobų dauginimąsi) ir baktericidinis (užmuša mikrobus).

Medus neutralizuoja nuodus. Kaip priešnuodis jis žinomas nuo labai senų laikų. Jis vartojamas apsinuodijus grybais ir kitais produktais. Bičių medus gerai veikia prieš viduriavimą, normalizuoja žarnyno vidaus florą, pakeičia aplinką, kurioje veisiasi dizenterijos bakterijos, ir bakterijos žūsta. Tuo tarpu ne organizme esančių dizenterijos bakterijų medus nesunaikina.

Vidutiniai Lietuvos medaus kokybės rodikliai

Medaus kokybė - svarbus rodiklis, lemiantis jo vertę ir tinkamumą vartoti. Štai vidutiniai Lietuvos medaus kokybės rodikliai:

Medaus pagrindinė sudedamoji dalis yra angliavandeniai fruktozė ir gliukozė, tačiau meduje yra ir kitų medžiagų: vandens, organinių rūgščių, baltymų, fermentų, vitaminų. Ekonomiškai skaičiuojant, be gaunamų pajamų iš parduodamo medaus, pelninga yra užsiimti papildoma specializuota veikla - pvz., auginti veislines motinas ar verstis bičių nuodų gavyba. Be to, be medaus versliniuose bitynuose yra galimybė gauti papildomą pridėtinę vertę parduodant vašką, žiedadulkes, bičių duoną, bičių pienelį, pikį ir bičių nuodus.

Šie produktai būtini bičių gyvybei, darbingumui palaikyti, bet jie labai naudingi ir žmogaus organizmui. Bičių produktais vis labiau domimasi, nes jų gydomosios, profilaktinės ir stiprinamosios sąvybės aiškiai veiksmingesnės už daugelio sintetinių preparatų. Įrodyta, kad bičių produktai žmogaus organizmui nekenksmingi, juos galima vartoti natūralius. Taigi, bitininkystės verslo reikšmė labai svarbi, nes šios šakos produktai, medus, pikis, pienelis įneša didelį indėlį į maisto pramonę ir farmaciją.

Tolimesnėje šio straipsnio eigoje pabandysime paanalizuoti veikiančio verslinio bityno rinkodarą, pajamas ir numatyti tolimesnio bitininkavimo perspektyvas.

Bitininkystės Ūkių Analizė

2014 metais Lietuvoje veiklą vykdė apie 7000 bitynų kuriuose laikyt apie 120 000 bičių šeimų. Vidutiniškai šiuolaikiniame bityne iš vienos bičių šeimos per sezoną gaunama apie 60 - 80 kilogramų medaus. Papildomos pajamos gaunamos iš įvairių papildomų produktų kaip vaškas, bičių duona, bičių pienas. Užsienyje kartais didesnes nei iš medaus pajamas duoda bičių nuoma apdulkinant laukus.

Bičių šeimos produktyvumas net ir gretimai esančiuose ūkiuose gali labai skirtis. Didele dalimi gaunamo medaus kiekis iš bičių šeimos priklauso nuo bitininko profesionalumo. Profesionalūs bitininkai užsiima net savarankiška selekcija atrinkdami darbštesnes bites, sugeba išplėsti darbinį sezoną. Tolimesnio straipsnio eigoje pabandykime paanalizuoti Pasvalio rajone gyvenančio bitininko - praktiko bitininkystės ūkį.

Pasvalio rajone. P. Prakaitis jau gerai nebeprisimena, kada pradėjo bitininkauti, bites augino dar jo tėvai, o ir jis pats jau sulaukęs garbaus amžiaus. Ne pagal amžių žvalus ir jaunatviškai atrodantis bitininkas - gyvas bičių produktų naudos žmogaus organizmui pavyzdys. Šiuo metu senasis bitininkas dar augina 140 bičių šeimų, ūkininkauti jam padeda vaikai. 2014 m. veiklos ataskaitoje matyti, kiek gauta medaus ir vaško, kuriuos ūkininkas parduoda neperdirbtus. Ūkininkas bites augina daugiaaukščiuose aviliuose. Produkcijos pirkėjai yra galutiniai vartotojai. Ūkininkas teigia, kad produkciją realizuoja iš „rankų į rankas" - turguje, pagal sutartį, giminėms, artimiesiems ir draugams.

Ūkininkas gyvena kaime ir turi 10,6 ha žemės, kurią deklaruoja ir gauna tiesiogines išmokas už pasėlius ir kitus laukus. Nuosavoje žemėje jis augina javus ir kitas kultūras, tačiau pagrindiniu savo verslu jis laiko bitininkystę. 2014 m. prekinio medaus gauta 3080 kg, t. y. po 22 kg iš bičių šeimos, vaško 14 kg. Medaus iš 2013 m. 3000 kg medaus parduota pagal sutartį, 989 kg medaus parduoti turguje, 175 kg padovanoti (atiduoti labdarai) ir 50 kg sunaudota asmeninėms reikmėms. Vaškas neparduotas. Vidutinė parduoto medaus kaina buvo 11,9 Lt/kg (3,45 €). 2014 m. iš bitininkystės verslo ūkininkas gavo apie 36250 Lt (10499 €) pardavimo pajamų.

2012 metais pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011-2013 metų programą bitininkas pasinaudojo galimybe pagerinti sąlygas pagal paramos priemonę „Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas". Pagal šią paramos priemonę bičių pervežimui prie žydinčių augalų įsigijo specialų avilių gabenimo įrenginį.

Bitininkystės ūkio rinkodara ir reklama

Nagrinėjant P. Prakaičio ūkį vidutiniškai per 2014 m. ūkininkas medų pardavinėjo po 11,9 Lt/kg (3,45 €). Ūkininko teigimu, kaina labai skyrėsi priklausomai nuo vietos, pavyzdžiui, Pasvalio miesto turguje už medų verslininkas tegaudavo po 12 Lt/kg (3,48 €), Panevėžio pirkėjai mokėdavo 15 Lt/kg (4,34 €), tačiau didžiausia kiekį pardavė pagal sutartį ir pigiausiai - po 7 Lt/kg (2,03 €).

Gana didelis kainos skirtumas tarp mažmeninės ir didmeninės kainos daro tikslingą reklaminių priemonių panaudojimą plečiant pardavimus mažmena. Prekiaujantys fasuotu medumi ūkininkai būtinai turi ženklinti savo produkciją. Tarp Lietuvos vartotojų vyrauja pozityvus požiūris į Lietuvoje surinktą medų ir galima gauti geresnę kainą jei pirkėjas bus užtikrintas , kad perka lietuvišką medų. Patikimumui didelę svarbą priduoda ūkio ar prekinio ženklo žinomumas.

Pirmiausia medaus ūkiai turėtų paruošti išsiskiriantį prekinį ženklą, kurį naudos produkcijai ženklinti ar reklamoje. Šiuo metu apžvelgus fasuoto medaus produkciją vyrauja blankios, gana vienodos etiketės. Firminio stiliaus parengimui verta kreiptis į kūrybinę agentūrą. Jos įvertina visų potencialių pirkėjų vertybes, požiūrius, įpročius, reakciją į vaizdinius ir pagal tai paruošia jiems geriausiai įsidėmimą ir patrauklų pasiūlymą. Gal vartotojui labiau priimtina ne korys ir bitė, kaip dabar įprasta, o labiau vizuliai patrauklus galutinis gaminys iš medaus?

Masinės žiniasklaidos medaus reklamai naudoti nėra tikslinga, tai per brangus būdas parduoti sąlyginai nedidelį kiekį produkcijos. Įsiterpti į bendrą reklainį foną ir pasiekti reikiamą įsidėmėjimo lygį net ir stipriam pramoniniam ūkiui tektų skirti labai ženklią dalį nuo parduotos produkcijos. Intuityviai daugelis ūkininkų naudoja tokius metodus kaip reklama tarp pažįstamų, prekybos vietose ir mugėse. Tačiau tokie metodai reikalauja ilgalaikio įdirbio, bei su laiku ima sunkiai plėstis naujų pirkėjų ratas.

tags: #kokiu #reikalavimu #bityno #patalpom