Nesvarbu, ar tavo namuose gyvena šuo, katė ar triušis - mes žinome, kad myli savo augintinį visa širdimi ir nori suteikti jam geriausią priežiūrą. Juk jis yra garbingas šeimos narys, su kuriuo kartais susikalbi net geriau nei su kitais namiškiais. Esame tikri, kad netoliese tavo namų yra bent viena veterinarijos klinika. Na, nebent gyveni užmiestyje - tuomet situacija gali būti kitokia. Tačiau renkantis veterinarą, atstumas neturėtų būti pagrindinis kriterijus. Kodėl? Nes tai viena svarbiausių sprendimų tavo augintinio gyvenime.
Kaip rasti tinkamą veterinarą?
Bet kaip rasti tą vienintelį veterinarą, kuris suteiks tavo mylimam gyvūnui geriausią įmanomą priežiūrą? Kai mūsų šuniui, katei ar triušiui kažkas nutinka, dažnai jaučiame baimę ir norą veikti kuo greičiau. Tai visiškai natūralu. Jei iš anksto pasirinkome veterinarą, galime greitai kreiptis pagalbos, o dažniausiai po vizito ir vaistų mūsų augintinis netrukus pasijunta geriau, o mes galime atsipūsti.
Rekomendacijos ir atsiliepimai
Jei dar neturi patikimo veterinaro, pradėk nuo rekomendacijų. Patartina paskambinti artimiesiems ar draugams, kurių augintiniai jau yra patikimo specialisto priežiūroje. Kitas žingsnis - peržiūrėti atsiliepimus internete. Įdomu tai, kad įvairūs ir skirtingi atsiliepimai dažnai yra patikimesni nei vien tik teigiami komentarai. Jei gydytojo puslapyje 95 % atsiliepimų yra teigiami, o tarp jų retkarčiais pasitaiko ir neigiamų - tai gali reikšti, kad atsiliepimai nėra moderuojami.
Išsilavinimas ir patirtis
Dar prieš pirmą apsilankymą pas veterinarą verta pasidomėti jo išsilavinimu ir patirtimi. Ar jis specializuojasi konkrečiose srityse, pavyzdžiui, chirurgijoje, dermatologijoje ar vidaus ligose? Ne kiekvienas veterinaras turi patirties gydant triušius ar jūrų kiaulytes. Tačiau žinios - dar ne viskas. Tik patirtis kartu su teorinėmis žiniomis sukuria tikrą profesionalą.
Klinikos atmosfera ir personalas
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į gydytojo profesionalumą, bet ir į bendrą klinikos atmosferą. Jau vien registruojantis vizitui galima pajusti, ar personalas yra malonus ir paslaugus. Išsilavinimas ir patirtis yra svarbūs, tačiau tikrasis profesionalas išsiskiria empatija ir meile gyvūnams. Tai pajusi vos tik apsilankęs.
Bendravimas ir kantrybė
Geras veterinaras kiekvieną pacientą vertina individualiai. Per vizitą geras specialistas kantriai atsakys į tavo klausimus, paaiškins diagnozę ir gydymo eigą. Veterinaras, kuris myli savo darbą, nuolat mokosi ir tobulėja. Jei gydytojas su entuziazmu aiškina gydymo procesą ir vaistų poveikį, tai geras ženklas.
Augintinio savijauta
Atrodo, kad radai idealų veterinarą? Puiku! Bet dar svarbiau - kaip tavo augintinis jaučiasi klinikoje. Stebėk jo elgesį. Ar, nepaisant streso, jis jaučiasi pakankamai ramiai ir saugiai? Veterinaro kantrybė taip pat labai svarbi. Ypač jei augini katę ar triušį, nes šie gyvūnai yra jautresni ir reikalauja švelnesnio elgesio.
Paskutiniame etape apsvarstyk lokaciją, veterinaro prieinamumą ir kainą.
Kaip paruošti augintinį vizitui pas veterinarą?
Puiku - jau išsirinkote veterinarą! Dabar verta pagalvoti, kaip tinkamai paruošti augintinį vizitui pas gydytoją:
- Išlaikyk ramybę - pasikalbėkite: Tavo augintinis puikiai jaučia tavo emocijas, todėl svarbu išlikti ramiam. Jei būsi įsitempęs, jis taip pat jaus nerimą. Kalbėkis su juo prieš vizitą - pasakyk, kad keliaujate pas gydytoją ir kad viskas bus gerai.
- Pasiimk mylimą daiktą: Atsinešk augintinio mėgstamą žaislą ar antklodę.
- Paruošk informaciją apie sveikatą: Prieš vizitą užsirašyk visus pastebėtus nerimą keliančius simptomus.
Pasirinkti patikimą gydytoją ilgam laikui yra svarbus sprendimas. Tavo augintinis tikrai įvertins tavo pastangas, kai surasi jam geriausią gydytoją! Tačiau nepamiršk, kad veterinarai taip pat yra žmonės. Visi gali suklysti, tačiau svarbiausia - kaip gydytojas reaguoja į klaidas ir ar prisiima atsakomybę.
Pavasario pavojai gyvūnams: sužinokite, kaip apsaugoti savo augintinį | KETURKOJŲ KRONIKOS
Valgymo sutrikimai: kai kova su kilogramais tampa liga
Dvidešimtmetė studentė, per mėnesį priaugusi kilogramą ir du šimtus gramų, jaučiasi stora kaip drambliukas. Tačiau iš tiesų mergina gerokai lieknesnė nei bendraamžės. Jai tinka mažiausio dydžio drabužiai, tačiau ji save mato visai kitokią.
Pradžia
- Kai buvau šešiolikos, vaikai mokykloje pradėjo tyčiotis, kad esu negraži, net ne dėl svorio. Jaučiausi tragiškai. Taip pat prisidėjo ir tai, kad mano geriausia draugė - labai smulkutė, liekna ir keliais centimetrais mažesnė. Paauglystėje pradėjau bręsti, ji liko smulki. Negalėjau susitaikyti, jog keičiuosi, o ji tokia pati.
- Ir kaip asmenybė?- Taip, visapusiškai. Bet visus metus vengiau su ja susitikti. Bijojau, kad ji mane pamatys tokią storą. Seniau, kai mano svoris padidėdavo ir viršydavo 50 kg, ji nieko nesakydavo. Tačiau kai numesdavau, iškart pastebėdavo ir pagirdavo.
- Ar pagalvodavai, kad norėtum būti modeliu, kino žvaigžde?- Mano vienintelis idealas buvo draugė. Ji man pati gražiausia ir tobuliausia. Ji ne modelis, jos mažas ūgis, tačiau sveria 50 kg. Todėl mano svajonių svoris ir buvo 50 kg. Bet galiu garantuoti, jei būčiau numetusi iki 50, būčiau siekusi sulieknėti iki 45 kg ir t.
Bandymas sulieknėti
- Kaip bandei sulieknėti?- Kai dar gyvenau su tėvais, badaudavau. Jie nepastebėdavo, kad paslapčia atsisakydavau maisto. Dvi savaites nieko nevalgydavau, tada šiek tiek pavalgydavau ir vėl badaudavau. Buvau baisios nuotaikos, dariausi labai pikta, nevaldžiau emocijų, trankiau daiktus. O atsiradusias bėdas ir mintis slėpiau. Kova su kilogramais prasidėjo nuo bado. Vėliau pradėjau vemti. Maniau, o kaip gerai: galiu valgyti ir nestorėti.
Poveikis sveikatai
- Kaip badavimas paveikė tavo išvaizdą ir sveikatą?- Dantys sutrupėjo. Prieš atvažiuodama čia, į Valgymo sutrikimų centrą, juos susitvarkiau. Visi dantys taisyti, man buvo gėda čia atvykti baisiais dantimis.Atsirado daug kitų sveikatos bėdų.
- Ką jausdavai prisivalgiusi?- Siaubą. Net negalėjau apie tai pagalvoti ar susitaikyti su mintimi, kad tas maistas liks manyje. Vėliau pradėjau vartoti vidurius laisvinančius vaistus. Juos gerdavau kas vakarą prieš miegą. Paskui ir šlapimą varančius. Vėliau buvo labai blogai. Nebevėmiau, nes iš viso nustojau valgyti, man tiesiog savaitėmis nebesinorėjo... Norėjau gulėti lovoje ir išnykti.
- Artimieji nematė?-Jau kurį laiką gyvenau savarankiškai, tad man nebuvo jokių kliūčių daryti tai, ką dariau. Mano mama šios ligos nesupranta. Ji mano, kad žmogus gali sulieknėti labai paprastai, o sirgdamas anoreksija gali pasveikti savarankiškai. Ji nesuvokia, jog tai liga, kad labai sunku atprasti nuo to, ką darei tiek metų. Kai studijavau, bendrabutyje gyvenau su mergina, kuri sirgo anoreksija, o jos mama nieko nepastebėjo.
- O tavo draugai ką sakė?- Bardavo, kad esu per liesa, bet tada nuo to man tik dar smagiau pasidarydavo. Nesvarbu, kad bara, svarbiausia, kad pastebi.
Pagalbos poreikis
- Kada supratai, kad tau reikia pagalbos?- Visada tai neigiau. Tačiau vasarą internete atsitiktinai perskaičiau nervinės anoreksijos simptomus. Visi tiko. Buvo aprašyta viskas, ką išgyvenu. Tuo metu jau išgyvenau krizę: jaučiausi baisiai ir galvojau apie savižudybę. Nebenorėjau daugiau taip gyventi, o pati nebeįstengiau nieko pakeisti. Atvykau čia, kad nugalėčiau save. Nepasitikiu savimi, nuolat jaučiu gėdą. Išeinu į gatvę ir man atrodo, kad visi į mane žiūri, nes aš stora. Galiu būti tik ten, kur didelė erdvė ir esu ne tokia pastebima. Neįsivaizduoju, kada pagaliau galėsiu nueiti į kavinę ramiai pavalgyti.
Gydymas
- Kaip tu buvai gydoma, ką turėjai daryti pirmomis savaitėmis?- Pirmą dieną, kai reikėjo sėdėti prie stalo ir stebimai prižiūrėtojų valgyti pietus, verkiau: tai atrodė neįveikiama. Lėkštėje buvo tiek, kiek seniau užtekdavo savaitei ir ilgiau. Tačiau turėjau suvalgyti viską. Iš pradžių buvo labai sunku. Paskui buvo lengviau. Čia mane supranta, galiu išlieti jausmus. Juk nuo šešiolikos metų jų niekam nerodydavau. Galima sakyti, jausmus tiesiog išvemdavau. O čia juos mokausi valdyti ir išreikšti.Per keturias savaites, kol buvau čia, priaugau šiek tiek svorio, todėl jaučiuosi kaip drambliukas.
Patarimas
- Ką patartum merginoms, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto gramo, išsivemia ar badauja?- Jei jos nors retkarčiais tai daro, turėtų žinoti, kad taip prasideda baisi liga. Negalima delsti. Laukiau, maniau, kad nieko baisaus. Truputį pabadausiu, kartais išvemsiu maistą ir numesiu svorio. Tačiau taip nėra. Įklimpsti į tokį mėšlą, kad išsikapstyti labai sunku, o kartais ir neįmanoma, nes žmogus pats nebegali savęs valdyti.
Šiuo metu čia gydosi anoreksikė mergaitė, ji sveria 46 kg, o ūgis -1,75 m. Tėvai ją myli ir stengiasi, kad dukra pasveiktų. Yra ir daugiau merginų, kurios sukčiauja valgydamos (turime suvalgyti viską, kas yra lėkštėje): palieka sviestą, atseit nemėgsta.
Valgymo sutrikimų centras organizuoja savipagalbos grupę, į kurią kviečiami visi ir visos, kenčiantys nuo valgymo sutrikimų. Savipagalbos grupė rinksis kas antrą šeštadienį rytais Vasaros g. Trukmė - 2 valandos. Dalyvavimas nemokamas. Tikslus kiekvieno susitikimo laikas - www.valgymosutrikimai.lt.