Šiame straipsnyje aptarsime deformacinių siūlių montavimo atstumus, gipso kartono lubų įrengimo ypatumus ir stogų konstrukcijų reikalavimus. Taip pat panagrinėsime hidroizoliacijos svarbą statybose.
Gipso Kartono Lubų Įrengimas
Gipso kartono plokštės yra plačiai išpopuliarėjusios dėl savo ekologiškumo, prieinamos kainos ir geros kokybės. Jos yra kone pagrindinė vidaus apdailos medžiaga.
Didesnėse nei 20 kv. m ploto patalpose dėl stabilumo rekomenduojama montuoti dviejų lygių gipskartonio plokščių lubas. Technologiškai lubų karkasas visada dvigubas, t.y., karkasą sudaro pagrindiniai profiliai (profiliai, kurie tvirtinami į denginį pakabomis) ir montavimo profiliai (montuojami skersai pagrindinių profilių ir prie jų tvirtinamos gipso plokštės).
Dažnai painiojamos sąvokos: dvigubas karkasas ir karkasas vienu ar dviem lygiais. Taigi, karkasas visada turėtų būti dvigubas, bet jis gali būti montuojamas dviem arba vienu lygiu (t.y., kai pagrindiniai ir montavimo profiliai yra viename lygmenyje).
Visada paprasčiau, pigiau ir geriau įrengti dvigubą karkasą dviejuose lygiuose. Dviejų lygių gipskartonio lubų konstrukcija - tai dviejų lygių profilių karkasas, kai skirtingame aukštyje montuojami laikantieji ir montavimo profiliai.
Įrengiant vieno lygio karkaso lubas metaliniai laikantieji ir montavimo profiliai yra montuojami viename lygyje, o įrengiant dviejų lygių lubų konstrukciją pirmiausia montuojami laikantieji, o po jais - montavimo profiliai, taip sudarant du profilių lygius skirtinguose aukščiuose.
Vieno lygio lubų konstrukcija naudojama, kai reikia kiek įmanoma mažiau sumažinti patalpos aukštį, dviejų lygių - kai reikia stabilios konstrukcijos lubų konstrukcijos, norint paslėpti storesnius komunikacijų vamzdžius. Dviejų lygių karkasas montuojamas visada, kai fiziškai galima montuoti tokio nuleidimo aukščio konstrukciją.
Lubų Karkaso Tipai
- Vieno lygio lubų karkasas.
- Dviejų lygių lubų karkasas.
Įrengiant dviejų lygių lubas naudojami perimetriniai (UD), laikantieji (CD arba UA) ir montavimo (CD) profiliai. Dviejų lygių lubų karkasas geometriškai stabilesnis, tvirtesnis, paprasčiau ir greičiau montuojamas nei vieno lygio karkasas, lubas paprasčiau išlyginti.
Jei lubų kraštinės ilgis ne didesnis kaip 15 metrų, nebūtina formuoti deformacinių siūlių, minimalus lubų nuleidimas - 7,5 cm, maksimalus - 30 cm ir daugiau. Maksimalus nuleidimas gali siekti ir kelis metrus, teoriškai ribojimo nėra.
Perimetrinių profilių funkcija yra pagalbinė, jie nėra laikantieji. Perimetriniai profiliai prie gipskartonio sienų prisukami savisriegiais 50-60 cm žingsniais. Pakabinamų lubų ertmėje tarp perdangos ir lubų patogu išvedžioti elektros laidus, vėdinimo sistemos ortakius.
Į perdangą įtvirtinami pagrindinius - laikančiuosius profilius laikančios pakabos, prie laikančiųjų profilių jungiami montavimo profiliai, prie kurių tvirtinamos plokštės. Šioje konstrukcijoje 0,6 mm CD arba 2 mm storio UA profiliai yra naudojami kaip laikantieji profiliai.
UA profiliai naudojami konstrukcijose tais atvejais, kai pagrindinių profilių žingsnis yra gerokai didesnis nei įprastas (iki 1,5 m). Tokie atvejai paprastai būna tada, kai lubų ertmėje išvedžiojami inžineriniai tinklai, pvz., ortakiai ir dėl to negalima prieiti prie denginio pakabų tvirtinimui.
Paprastai luboms, kurioms nekeliami gaisrinės saugos ar didesnių apkrovų reikalavimai, naudojamas vienas sluoksnis 12,5 mm storio universalių Knauf White arba Blue gipskartonio plokščių.
Kad geriau įsivaizduotume, koks gali būti apkalos masės ir pakabų tvirtinimo atstumo santykis, laikoma, kad maždaug 90 cm ilgio profilis tarp pakabų išlaiko 25 kg apkrovą.
Pasižymimas lubų aukštis ir tame aukštyje prisukami perimetriniai profiliai. Jų apačioje klijuojama slydimo arba skiriamoji juosta Knauf Trenn-Fix. Kai lubų gipskartonis jungiamas su sienų gipskartoniu mažose patalpose, galima ir standi jungtis be juostos, tačiau, dėl galimų deformacijų, visgi patariama naudoti Trenn-Fix popierinę juostą.
Knauf Trenn-Fix juosta
Vėliau siūlė užglaistoma, o glaistui išdžiūvus, nupjaunama išlindusi Knauf Trenn-Fix juostos dalis. Nupjautas juostos likutis neprikimba prie pagrindo ir nepalieka jokių žymių.
Į betono perdangą pakabos ar tiesioginio tvirtinimo detalės tvirtinamos tik metalinėmis mūrvinėmis, plastikinių naudoti negalima. Priklausomai nuo to, kokia yra numatoma lubų masė, koks atstumas bus tarp perdangos ir lubų, kokios numatytos papildomos apkrovos, naudojamos tiesioginio tvirtinimo detalės arba inkarinės spyruoklinės pakabos, arba Nonius tipo pakabos.
Tvirtinimo detalių parinkimas - svarbus momentas, garantuojantis lubų konstrukcijos stabilumą. Pagabinamos lubos naudingos ir drėgnose patalpose, tam naudojami specialūs antikoroziniai profiliai, vandeniui atsparios gipsinės Knauf Green, Drystar arba cementinės Aquapanel plokštės.
Knauf lubų karkaso tvirtinimo detalių asortimente yra ir daugiau tvirtinimo, jungimo detalių, kurios naudojamos montuojant laiptuotas lubas, lubas su nuolydžiu ar kitas nestandartines lubas. Tam naudojamos įvairiausių kampų profilių jungtys, reguliuojamo aukščio pakabos ir pan.
Ant lubų pažymimi atstumai tarp profilių ir pakabų tvirtinimo vietos. Karkaso profilių ašių atstumai priklauso nuo apkrovos klasės - t.y., plokščių sluoksnių skaičiaus, svorio ir storių, todėl tikslius atstumus reiktų nustatyti atsižvelgiant į apkrovas.
Montuojant dviejų lygių lubų karkasą, atstumas nuo sienos iki pirmos pakabos turi būti ne daugiau kaip 250 mm, iki pirmo laikančiojo profilio - 150 mm. Montavimo profiliai skersai laikančiųjų profilų įstatomi į perimetrinius ir išlyginami, patikrinamas karkaso lygumas.
Jungiant profilius dviejų lygių suskirtimo detalėmis, fiksavimo metu girdimas garsas rodo, kad profilis užsifiksavo. Gipskartonio plokštes galima sukti skersai ir išilgai montavimio profilių, svarbiausia, kad montavimo profiliai nuo sienos būtų maždaug per 10 mm, o laikantieji - ne mažiau kaip per 100 mm, kad būtų galima pritvirtinti plokščių galus.
Tvirtinant gipskartonio plokštes prie karkaso pirmenybė teikiama skersiniam plokščių montavimui. Kaip sako praktikai, montuoti skersai yra lengviau, nereikia tiksliai matuoti atstumo tarp profilių, jis gali būti max iki 500 mm. Tad montuojant skersine kryptimi galima sutaupyti ne tik jungtis ir profilius, bet ir laiko.
Gipskartonio plokštės dėl gamybos ypatumų turi skirtingą stiprį skersine ir išilgine kryptimi, tad sumontuota skersine kryptimi plokštė yra stipresnė ir gali mažiau išlinkti, todėl ir profilių maksimalus žingsnis skiriasi: išilgine kryptimi maks. 400 mm, skersine - maks.
Gipskartonio Plokščių Montavimo Kryptys
- Skersinis montavimas
- Išilginis montavimas
Dėl geresnio sukibimo su glaistu, pjautinius ir originalius plokščių kraštus rekomenduojama gruntuoti Knauf Tiefengrund giluminiu gruntu. Jeigu montuojamas antras plokščių sluoksnis, pirmojo siūles taip pat būtina užglaistyti Uniflott glaistu.
Glaistant pirmą sluoksnį armuoti siūlių nereikia, reikia tik užpildyti glaistu visas siūles, t.y. ir gamyklines kraštines, ir pjautas skersines siūles. Skersines siūles glaistant reikia nupjauti kampus, t.y., atverti siūlę, kitaip glaistas ištrupės, nesilaikys.
Pirmo ar pirmų sluoksnių glaistymui galima naudoti geriausią Knauf Uniflott glaistą, o galima kažkiek taupyti ir naudoti kiek paprastesnius glaistus Fugenfuller ar Q-Filler. Paskutinis sluoksnis glaistomas naudojant pilnavertę siūlių glaistymo metodiką, t.y., jei reikia, naudojamos armavimo juostos ir ten geriau naudoti geriausią glaistą Uniflott.
Tam, kad būtų suvienodintas užglaistytų plotų ir gipso kartono paviršiaus įgeriamumas, naudojamas gruntas, pvz., Knauf Tiefengrund, Spezialgrund ar Putzgrund. Gipskartonio lubas galima dažyti, ant jų klijuoti tapetus.
Deformacinių Siūlių Įrengimas
15 metrų plotas be deformacinių siūlių yra maksimali teorinė riba, praktikai rekomenduoja lubų konstrukcijoje be deformacinių siūlių laikytis 10 m maksimalių atstumų. Gipso kartono plokštės kraštas gali būti ir su matoma siūle, vadinama "šešėline".
Deformacines siūles būtina įrengti kas 10 m lubų kraštinės ilgio. Nuolaidžiose lubose atstumas tarp deformacinių siūlių gali būti ir mažesnis nei 10 metrų. Deformacines siūles gali tekti įrengti ir tais atvejais, kai lubų geometrija yra sudėtinga, pvz., įrengiamos lubos, kurių forma panaši į L, U raides.
Vienas iš dažniausių tokių pavyzdžių, kai iš kambario lubos pereina į koridorių ar kitą siaurą patalpą. Tokiais atvejais tokį perėjimą geriau atskirti deformacine siūle. Plokščių siūlės užtaisamos Knauf Uniflott glaistu, galutiniuose sluoksniuose siūlės papildomai armuojamos popierine Kurt siūlių armavimo juosta.
Grindų betonavimo įmonės dažnai susiduria su jungiamosiomis ir temperatūrinėmis siūlėmis, kurių sandarinimas yra sunki techninė problema. Daugumas naudojamų sandarinimo priemonių neatlaiko didelių mechaninių apkrovų. Labai dažnai neatlaiko net garantinio laikotarpio. Dažniausiai tokioms siūlėms sandarinti naudojami poliuretaniniai sandarikliai ir tai sukelia problemas.
Otto gamintojas siūlo naudoti silikoninį specialiai pramoninių grindų siūlėms sukurtą sandariklį Ottoseal S34. „Ottoseal S34“ grindų siūlių silikonas pasižymi labai geru cheminiu atsparumu. Jis yra atsparus karščiui iki 265 laipsnių ir yra ypač elastingas, todėl atlaiko dideles apkrovas.
Esant grindims iš natūralaus akmens, kad nesusidarytų panašios į riebalus dėmės, siūloma naudoti Ottoseal S70 arba Ottoseal S140 sandariklius. Dėl natūralaus akmens struktūros, akmens poros nėra uždaros, todėl paprastas sandariklis jas užpildo ir susidaro dėmės.
Siūlės hermetiko storis “t „ turi būti 0,8 - 1,0 siūlės pločio „b„. Esant betoniniam / akmeniniam, dengtam plokštėmis, dirbtiniu arba natūraliu akmeniu, užlietam (betonu, asfaltu) paviršiui, pvz. Klojinio elementų kraštai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų.
Pvz., darant betoninio ar akmeninio paviršiaus nuožulas. Taip pat galima naudoti apsauginius kampus, ypač, kai siūlės plotis didesnis, ar daug važinėjama sunkiu transportu su kietais ratais (pvz. Siūlės plotis turi būti ne didesnis kaip 20mm.
Stogų Konstrukcijos ir Hidroizoliacija
Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus.
Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.
Stogams įrengti panaudoti statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai.
Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema.
Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti reglamentų reikalavimus. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus.
Stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.
Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais. Šalia gaisrinių kopėčių turi būti įrengti 80 mm skersmens išoriniai vandentiekio sausvamzdžiai su prijungimo galvutėmis gaisrinėmis žarnomis sausvamzdžių apačioje ir viršuje pritvirtinti.
Įlajos turi būti įrengtos 500 mm nuo stogo krašto, parapet, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį.
Prie įlajų įrengiamos vandens perpilimo įrenginys parapet (10 cm nuo stogo dangos paviršiaus). Užšąlančios vidinio vandens nuleidimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba būti apšildomos. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1.4 °.
Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuojančio sluoksnio; nuolydžio suformavimo sluoksnio; termoizoliacinio sluoksnio; vėjui nelaidaus sluoksnio; vėdinamo oro sluoksnio; vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio; papildomų hidroizoliacinių sluoksnių; hidroizoliacinės stogo dangos; hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.
Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai. Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas.
Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200; nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150; bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C.
Vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (t. y. tais atvejais, kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų.
Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti.
Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir panašiai) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.
Hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ termoizoliacinių statybos produktų sujungimai neleidžiami.
Minimalūs Reikalavimai Termoizoliaciniams Statybos Produktams
- Mineralinės vatos sluoksnių gniuždomasis įtempis: ne mažesnis kaip 30 kPa (apatiniai sluoksniai) ir 50-60 kPa (viršutinis sluoksnis).
- Polistireninio putplasčio sluoksnių gniuždomasis įtempis: ne mažesnis kaip 80 kPa (apatiniai sluoksniai) ir 100 kPa (viršutinis sluoksnis).
Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų: cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, vario ir panašiai. Kai stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojančiam sluoksniui naudojama polietileno plėvelė ir panašūs statybos produktai, garus izoliuojantį sluoksnį neleidžiama įrengti tiesiogiai ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus.
Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti.
Vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12 ºC-30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd ≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m.
Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus.
Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikos, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų.
Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas - arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas. Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos.
Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm; deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių.
Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais.
Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai.
Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos. Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu; kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį.
Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius; visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m2-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.
Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm; parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje; parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °.
Lubų Įrengimas Drėgnose Patalpose
Pagal drėgmės lygį vonios ar dušo kambaryje, baseino patalpoje ar SPA zonoje, reikia pasirinkti lubinių plokščių tipą. Nepastovios drėgmės patalpose, pvz., gyvenamųjų namų vonios kambaryje tinka žalios Knauf Green plokštės. Jos yra impregnuotos, nesunkios - 12,5 mm storio 1 kv. m plokštės sveria 8,5 kg.
Pastovaus drėgmės poveikio patalpose, pvz., dušuose prie rūbinių, baseinuose, pirtyse, SPA zonų erdvėse rekomenduojama naudoti cementines Knauf Aquapanel Cement Board SkyLite arba Knauf Aquapanel Cement Board Indoor plokštes. Šių plokščių branduolys yra iš portlandcemenčio, iš abiejų pusių armuoto stiklo pluošto tinkleliu.
Nepaisant didelio atsparumo drėgmei Cement Board SkyLite plokščių storis siekia tik 8 mm - tai lengviausios cementinės plokštės, 1 kv. m svoris - apie 10,5 kg. Įrengiant lubas šlapiose patalpose, cementines plokštes reikia montuoti ant antikorozinių profilių, t.y., naudoti antikorozinius profilius, tokius pat savisriegius, pakabas ir kitas detales.
Drėgnose patalpose, kurioms keliami aukšti priešgaisriniai reikalavimai, rekomenduojamos cementinės plokštės Aquapanel® Cement Board Indoor (storis 12,5 mm). Lubos iš Aquapanel® SkyLite bei Aquapanel® Cement Board Indoor iš esmės montuojamos kaip ir gipso kartono plokštės, išskyrus tai, kad jų montavimui reikalingi antikoroziniai profiliai ir tvirtinimo elementai.
Gipskartonio lubų montavimas
Ši informacija padės jums tinkamai įrengti gipso kartono lubas ir stogus, atsižvelgiant į deformacinių siūlių montavimo atstumus ir kitus svarbius aspektus.
tags: #kokiu #atstumu #turi #buti #montuojamos #deformacines