Polistireninio Putplasčio Tvirtinimo Elementų Išdėstymas

Šiame straipsnyje aptarsime polistireninio putplasčio plokščių tvirtinimo elementų išdėstymo ypatumus, kurie yra svarbūs norint užtikrinti efektyvią pastato termoizoliaciją ir ilgaamžiškumą. Aptarsime tiek tinkuojamų, tiek vėdinamų fasadų sistemas, taip pat atkreipsime dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti.

Ploštuminiai Pamatai ir Polistireninis Putplastis

Lietuvoje populiarėja paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kur išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė su šildymo sistema. Šio konstrukcinio sprendimo pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių.

Jeigu šioje sistemoje betonuojamos plokštės kraštuose briaunoms suformuoti naudojami putplasčio elementai - liktiniai klojiniai, dėl to spartėja betonavimo darbai. Be to, šie liktiniai klojiniai iš išorės būna padengti apdailos sluoksniu, todėl nebereikia apdailinti pastato cokolio (matomos pamatų dalies). Pagrindinė problema, dėl kurių gali nukentėti ploštuminių pamatų reputacija - nenoras pasirinkti po monolitio gelžbetonio plokšte klojamos adekvataus stiprio šiltinimo medžiagos - ekstruduotojo polistireninio putplasčio.

Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenžą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. perimetru pakloti putplasčio plokštes. Pamatai neįgilinami žemiau įšalo, įšalo poveikis eliminuojamas pamatų perimetru apie 40 cm gylyje montuojant nuožulnias polistireninio putplasčio plokštes. Principas - neleisti, kas po pamatais atsirastų sušalusio vandens, kuris atitirpdamas kilnotų gruntą.

Jeigu planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga. Toks pamatų mazgas technologiškai tinkamas trisluoksnio mūro konstrukcijai įrengti, uždaromas šalčio kelias per sienos ir pamatų sujungimo mazgą.

Tinkuojama Termoizoliacinė Sistema su Polistireniniu Putplasčiu

Tiek statant naujus, tiek renovuojant senus mažaaukštės statybos namus, dažnai pasirenkama tinkuojama termoizoliacinė sistema su polistireniniu putplasčiu. Ši apšiltinimo sistema gali būti apdailinta ir apdailos plytelėmis. Ji yra lengva, tad sienų laikančiuosius sluoksnius bei jų pamatus neveikia didelės apkrovos.

Atliekant šiltinimo darbus būtina atkreipti ypatingą dėmesį į šiltinimo sistemos sandarumą, kadangi tik sandarios šiltinimo sistemos gali atitikti reglamentines bei projektines nuorodas. Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos specialiai tam skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema apdailinama plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto.

Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užtaisomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Šilumos tiltelių pavojus yra mažesnis, jei polistireninio putplasčio plokščių briaunos daromos su falcais.

Šiltinimo plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais, tačiau plokštės neturi būti jungiamos ties fasadų angų briaunomis. Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo.

Visais atvejais reikia vengti šiltinimo plokščių ženklesnio suslėgimo ar suardymo, nes suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, dėl to tose vietose būna didesnis šilumos pralaidumas. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad smeigės galvutės viršus sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi. Kai polistireninio putplasčio storis ≥ 150 mm, smeigių galvučių įgilinimui gali būti padarytos specialios duobutės. Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamščiu arba užpurškiamos montažinėmis putomis.

Dažniausios Klaidos Klijuojant Plokštes

Kaip sako VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Ignatavičius, išorinio šiltinimo su plonasluoksnio tinko apdailos stebėjimai rodo, kad dažniausiai neteisingai prie sienos tvirtinamos plokštės. Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro tuštumos bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti oras ir iš pastato išeinanti šiluma.

Labai svarbu yra tinkamai paruošti šiltinamą pagrindą - sienas, kad jose esančių teršalų ir drėgmės „neuždarytume", nes vėliau ji garuodama gadins ir šiltinimo sluoksnį, ir sieną. Sienų siūlės ir visas šiltinamas paviršius turi būti švarūs ir sausi!

Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, šiltinamo paviršiaus ir aplinkos oro temperatūra turi būti ≥ +5°C, vėsesniu oru darbus vykdyti taip įmanoma, tačiau tokiu atveju turi būti naudojami specialūs klijai ir mišiniai.

Prieš klijuojant polistireninio putplasčio plokštes būtina nudaužyti silpnai besilaikantį tinką, nutrupėjusias plytas ir betoną, pašalinti atšokusį senų dažų sluoksnį. Paviršių sudrėkinti ir nuvalyti mechaniniu būdu, arba nuvalyti cheminėmis priemonėmis, jei reikia, leisti išdžiūti.

Vėdinama Termoizoliacinė Sistema su Polistireniniu Putplasčiu

Kaip alternatyva tinkuojamai termoizoliacinei sistemai mažaaukščių pastatų apšiltinimui bei renovacijai gali būti pasirinkta ir vėdinama termoizoliacinė sistema. Vėdinama sistema - tai statybvietėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos sistema, kurios pagrindiniai komponentai yra laikantysis sistemos karkasas, mechaninio tvirtinimo elementai, šilumos izoliacija ir išorinė fasado apdaila.

Dažniausiai naudojamą vėdinamą išorinių sienų termoizoliacinę sistemą sudaro šilumos izoliacija, 25-40 mm vėdinamas tarpas ir fasado lakštinė arba kitokių atskirų elementų apdaila su mechaninio tvirtinimo bei sandarinimo elementais.

Renovuojant seną fasadą, sienos pagrindo turi būti tikrinama atliekant tvirtinimo element ištraukimo bandymus. Pagrindo paviršius, prie kurio bus tvirtinama vėdinamo fasado sistema, turi būti pakankamai lygus ir tvirtas, kad atlaikytų papildomas sistemos apkrovas. Prieš pradedant montuoti termoizoliacinę medžiagą, būtina įsitikinti ar užtikrintas pagrindo (sienos) sandarumas.

Polistireninio putplasčio plokštės klijuojamos prie nešančios konstrukcijos. Pasitaikantys tarpai tarp polistireninio putplasčio plokščių visada turi būti standžiai užpildomi jų atraižomis arba montavimo - sandarinimo putomis. Šiltinimo sistemos sandarumui užtikrinti rekomenduojama naudoti polistireninio putplasčio plokštes su užkaitais - sujungimu įpjovos briaunose.

vėdinamų sienų termoizoliaciniams sluoksniams įrengti panaudoti statybos produktai turi būti prie pagrindo pritvirtinti taip, kad eksploatacijos metu negalėtų judėti, nebūtų galimybių susidaryti plyšiams tarp gaminių.

Sistema su Medžio Tašais

Mažaaukštės statybos lauko apdailai neretai naudojama medinės ar plastikinės dailylentės. Vėdinamos termoizoliacinės sistemos apdaila gali būti tvirtinama prie laikančio sienos sluoksnio ir smeigėmis. Tokios šiltinimo sistemos privalumas yra tas, kad, naudojant smeiges be taškinių šalčio tiltelių EJOT ejotherm S1, pasiekiama maksimalus energinis efektyvumas.

Mediniams tašams naudotina tik antiseptinta spygliuočių mediena. Siekiant apsaugoti medinius šiltinimo sistemos elementus nuo išorinės drėgmės, būtina naudoti sraigtus su EPDM tarpikliu arba su EPDM juosta tarp apdailos plokščių ir medinių tašų.

Smeigės polistirolui ne tik papildimai fiksuoja termoizoliacines plokštes, tačiau ir apsaugo nuo galimo plokščių „išsibangavimo”. Smeigė gali būti pasirenkama su plastikine ir metaline šerdimi, priklausomai nuo reikiamo ilgio ir pagrindo prie kurio bus tvirtinama.

Dažniausiai rinkoje pasitaikantys smeigių tipai: kalamos, įsukamos, įsukamos sraigtinės. Kalamos smeigės, remiantis gamintojų pateikiamais duomenimis, rekomenduojamos naudoti kietiems pagrindams, tokiems kaip kietos plytos, betonas.

Termoizoliacinės plokštės tvirtinamos 6 - 8vnt į 1 m². Smeigės ilgį reikėtų pasirinkti, pagal pagrindą į kurį bus smeigiuojama. Reikiamas smeigės ilgis gali priklausyti ir nuo tokių faktorių kaip polistirolo klijų storis ir sienų nelygumas. Tačiau remiantis apibendrinta gamintojų, produktų sertifikatuose pateikiama informacija, galima teigti, kad rekomenduojamas smeigės inkaravimo ilgis į kietus pagrindus nuo 3,5cm iki 5cm į minkštus ar keramikinius nuo 4cm iki 7cm.

Tokiomis pačiomis aplinkybėmis, tik stitucijoje kuomet nenaudojamos polistirolo tabletės, reikėtų naudoti 32cm ilgio smeigę (inkaravimo ilgis 5cm). Dažnu atveju tai situacija kuomet smeigiuojamas polistirolas, planuojant ateityje naudoti klinkerinių plytelių apdailą.

Polistireninio Putplasčio Savybės

Polistireninį putplastį sudaro oras (98%), uždarytas į nedidelio skersmens kapsules, ir stirenas (2%), sudarantis šių kapsulių sieneles. Polistireninio putplasčio kapsulių neprapučia vėjas, į jas neprasiskverbia teršalai ar drėgmė.

Polistireninio putplasčio ilgalaikis įmirkis, jį visiškai panardinus vandenyje ir jame išlaikius 28 paras, nesiekia 3 procentų tūrio. Taigi tik nežymus vandens kiekis prasiskverbia į tarpus tarp kapsulių ir beveik nekeičia polistireninio putplasčio termoizoliacinių savybių. Polistireninio putplasčio drėgmės varžos faktorius μ ≈ 30(20)-60, t. y. jis artimas skersinio plaušo pušies ir eglės drėgmės varžos faktoriui (20-50).

Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis: lenkimo, gniuždymo, statmeno paviršiui tempimo stipriais ir kt. Šie rodikliai išlieka nepakitę per visą polistireninio putplasčio eksploatavimo normaliomis sąlygomis laikotarpį. Rinkai tiekiamas polistireninis putplastis praktiškai nekeičia savo geometrinių matmenų ir yra atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui.

Apie plokščių kokybę galima spręsti ir iš jų išvaizdos - granulių dydis turi būti vienodas, jos turi būti tankiai sulipusios viena su kita, kitaip putplastis sugers per daug vandens, o tai sutrumpins fasado ar kitos konstrukcijos eksploatacijos laiką. Polistireninio putplasčio plokštės turi būti tikslių matmenų ir griežtos geometrinės formos.

Pagal LST EN 13163, polistireninio putplasčio gaminiai į tipus skirstomi pagal jų stiprį gniuždant, kai gaminys deformuojamas 10 proc., ir stiprį lenkiant. Gyvenamųjų namų išorinių sienų šiltinimui dažniausiai naudojamos ir tinka EPS 70, EPS 80 tipo plokštės, karkasinėms sienoms - EPS 50, sutapdintiems stogams - EPS 80, EPS 100, o šlaitiniam stogui rinkitės EPS 50, EPS 70, EPS80.

Polistireninio putplasčio storį reikia apskaičiuoti remiantis norimu pasiekti šilumos perdavimo koeficientu U. Jeigu pastato sienos nevienalytės, iš skirtingų medžiagų, pavyzdžiui, plytų ir gelžbetonio, skaičiuojant šilumos perdavimo koeficientą nepraleiskite struktūrinio daugiklio, kuris eliminuoja skirtingų medžiagų jungties šiluminį laidumą. Privačios statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti konstrukcijai reikalingo EPS storį.

Medžiagų Lyginimas

Renkantis bet kurią apšiltinimo medžiagą, galima pasiklysti tarp jų pasiūlos ir parametrų. Labai svarbu, kad lygintumėte tuos pačius medžiagų rodiklius. Vartotojai paprastai atkreipia dėmesį į šilumos izoliacines savybes: šilumos perdavimo koeficientą ar varžą. Kuo atitvaros šilumos perdavimo koeficientas mažesnis, o varža - didesnė, tuo mažesni pastato šilumos nuostoliai. Ši aksioma tinka konstrukcijai, o renkantis šiltinimo medžiagą reiktų žiūrėti į jos šilumos laidumo koeficientą λ (liamda).

Skirtingas medžiagas lyginti reiktų pagal vieną parametrą, pavyzdžiui pagal λdec ar λds. Lygindami skirtingas termoizoliacines medžiagas atkreipkite dėmesį į vandens garų varžą (arba laidumą) ir įmirkį. Juos taip pat reiktų lyginti pagal tą patį parametrą. Vieningas parametras galėtų būti vandens garų varžos faktorius μ (miu). Neužmirškite palyginti ir trumpalaikio bei ilgalaikio vandens įmirkių (WS ir WP).

Taip pat svarbi yra degumo klasė. Nedegios medžiagos gamintojų sertifikatuose pažymėtos A klase, o degančios pakankamai gerai, paprastai ne aukštesne kaip D. Jeigu sienos šiltinimui renkatės labiau degią medžiagą, reiktų orientuotis ne į jos degumo laipsnį, o į visos sistemos - statybos produkto, kuriuo yra apšiltinamas pastatas, degumo klasę.

Fasadas, apšiltintas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema, turi tenkinti B-s3, d0 degumo klasės reikalavimus. Tuo tarpu apšiltinto plokščio stogo šiltinimo sistema turi tenkinti BROOF (t1) degumo klasės reikalavimus.

Tvirtinimo Elementų Išdėstymas

Skylės smeigėms gręžiamos vertikaliai šilumą izoliuojančių plokščių paviršiui. Skylių skersmuo ir gylis priklauso nuo naudojamų smeigių. Gręžiamų į pagrindą skylių gylis kalamoms ir įsukamoms smeigėms, kai numatytas paviršinis tvirtinimas, turi būti ≥ 6 mm, o įsukamoms smeigėms, kai numatytas įgilintas tvirtinimas, turi būti ≥ 25 mm nustatyto smeigės inkaravimo gylio (hv).

Smeigėmis, kurios tvirtinamos prieš klojant armuotąjį sluoksnį, tvirtinama praėjus ne mažiau kaip 24 val. po termoizoliacinių plokščių klijavimo. jeigu smeigė blogai pritvirtinta (kliba, išsikiša ir pan.), deformuota arba kitaip pažeista, būtina ją pakeisti, šalia tvirtinant naują. Blogai pritvirtinta smeigė pašalinama, skylė termoizoliacinėje plokštėje užpildoma naudojama termoizoliacine medžiaga. Skylė armuotajame sluoksnyje užpildoma klijiniu glaistu.

Šiltinimo plokštės ant paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių vertikalios siūlės nesutaptų. Kai klijai visiškai išdžiūsta, polistireno plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos ne plokštėms laikyti, o vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Todėl smeiges galima tvirtinti tik klijams išdžiūvus, tai įvyksta po 2 - 4 parų nuo plokščių priklijavimo.

Kai tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos, polistireninio putplasčio plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis, jų galvutes reikia įgilinti į iš anksto išgręžtus lizdus arba naudoti sraigtines smeiges. Lizduose esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireninio putplasčio kamščiais - tabletėmis.

Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad tabletės viršus sutaptų su plokščių paviršiumi, antraip jos išryškės per tinką. Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio. Tokiu atveju būtina naudoti EJOT S1 smeiges su plastikine vinimi, nesukuriančių šilumos nuostolių.

Smeigių Tipai

Smeigės polistirolui ne tik papildimai fiksuoja termoizoliacines plokštes, tačiau ir apsaugo nuo galimo plokščių „išsibangavimo”. Smeigė gali būti pasirenkama su plastikine ir metaline šerdimi, priklausomai nuo reikiamo ilgio ir pagrindo prie kurio bus tvirtinama.

Dažniausiai rinkoje pasitaikantys smeigių tipai: kalamos, įsukamos, įsukamos sraigtinės. Kalamos smeigės, remiantis gamintojų pateikiamais duomenimis, rekomenduojamos naudoti kietiems pagrindams, tokiems kaip kietos plytos, betonas.

Smeigių Išdėstymo Schema

Termoizoliacinės plokštės tvirtinamos 6 - 8vnt į 1 m². Smeigės ilgį reikėtų pasirinkti, pagal pagrindą į kurį bus smeigiuojama. Reikiamas smeigės ilgis gali priklausyti ir nuo tokių faktorių kaip polistirolo klijų storis ir sienų nelygumas. Tačiau remiantis apibendrinta gamintojų, produktų sertifikatuose pateikiama informacija, galima teigti, kad rekomenduojamas smeigės inkaravimo ilgis į kietus pagrindus nuo 3,5cm iki 5cm į minkštus ar keramikinius nuo 4cm iki 7cm.

Tokiomis pačiomis aplinkybėmis, tik stitucijoje kuomet nenaudojamos polistirolo tabletės, reikėtų naudoti 32cm ilgio smeigę (inkaravimo ilgis 5cm). Dažnu atveju tai situacija kuomet smeigiuojamas polistirolas, planuojant ateityje naudoti klinkerinių plytelių apdailą.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai smeigių išdėstymo aspektai:

tags: #kokiu #atstumu #turi #buti #isdestyti #polistireninio