Dažnam žmogui, turinčiam nuosavą sklypą ir norinčiam jame pasistatyti pavėsinę ar stoginę tenka susidurti su klausimu, ar pasirinkta vieta atitinka teisinius reglamentus ir ar neteks konfliktuoti dėl jos su kaimynais. Iš tiesų yra keli svarbūs dalykai kuriuos reikėtų įvertinti prieš planuojant bet kokius statinius ir kitus įrenginėjamus objektus.
Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos reikia turėti omenyje yra tai, kad jei planuojama statybas, tai atstumas nuo pastatų iki kaimynų sklypo ribų turi būti ne mažesnis kaip trys metrai. Šiuo atveju matuojama yra nuo labiausiai išsikišusios pastato dalies. Tokia dalimi gali būti stogas, ar balkonas, taigi net jei pamatas ir yra įrengtas, laikantis visų reikalavimų, tai nereiškia kad visas pastatas juos atitinka.
Tai yra taikoma ir kitiems priestatams, kurie yra vertinami kaip namo dalis, tad jei pavėsinę, įrenginėsite prie pat namo ir ji bus įtraukta į pastato planą, kaip jo dalis, tai teks pasirūpinti kad ji nebūtų per daug arti kaimynų tvoros arba sklypo ribos.
Atstumai ir reikalavimai
- 3 metrų atstumas: Visi sklype statomi statiniai turi būti atitraukti minimaliai 3 metrus nuo sklypo ribos. Geriausia laikytis 3 m atstumo, mažinant atstumą, reikalingas kaimyno sutikimas.
- Mažesnis nei 3 metrų atstumas: Visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas, jei neišlaikomas 3 m atstumas iki sklypo ribos.
- Pavėsinė be pamatų: Nebent pavėsinė yra visiškai be pamatų (t.y. ją galima pakelti ir nunešti).
- Pavėsinė kaip statinys: Jei pavėsinė yra įrenginėjama atskirai ir yra klasifikuojama kaip statinys, tai tokiu atveju atstumas iki kaimynų sklypo ribos turėtų būti nemažesnis nei 1 metras, tačiau yra svarbu, kad ir tokiu atveju ji neturėtų daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams. Tokia žala galėtų būti krentantis šešėlis, kuris turi įtakos derliui.
- Paprasta stoginė be pamato: Tačiau jei įrenginėjate visiškai paprastą stoginę ar pašviesinę, kuri neturi pamato ir gali būti nesunkiai perkelta iš vietos į vietą, tai jos nėra vertinamos kaip nekilnojamas turtas ir joms nėra taikomas minimalus atstumas iki kaimynų sklypo.
DIY Steps and Stairs in a Sloping Garden! This Gardener's Skills are Impressive!
Kaimyno sutikimas
Kiekvienas statinys, statomas prie kaimyno tvoros - turi turėti leidimą ar sutikimą kaimyno. Jei sunku gauti kaimyno leidimą ar sutikimą - pakvieskite jį į svečius ir pasitarkite, o jei niekaip neišeina susitarti, vienas kelias - metalinis karkasas ir aptraukiamas brezentu, bet gal čia ne išeitis.
Nesudėtingasis statinys
Ką svarbu žinoti norint sodo sklype pasistatyti paprastų konstrukcijų pavėsinę? Komentuoja Statybų inspekcija.
Primintina, kad nesudėtingasis statinys - tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, kad inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Žinotina, kad statinys - tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodomi pastatų požymiai ir techniniai parametrai pagal kuriuos nustatoma statinio kategorija.
Taigi, jei pavėsinė yra paprastų konstrukcijų, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, nustatyti pavėsinės kategoriją galite paskaičiavus koeficientą K, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 3 lentelėje 4.2 eilute.
Taip pat žinotina, kad vertinant konkretų objektą, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pavėsinė turi laikančiąsias konstrukcijas (taip pat ir pamatą, neatsižvelgiant į jo tipą), ar atitinka statinio apibrėžimą (Statybos įstatymo 2 str.
Statybos inspekcija
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Pavyzdžiui, 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m, 1,5 m atstumu - 1,5 m, 2,5 m atstumu - 2,5 m, 2,9 m atstumu - 2,9 m, 3 m atstumu - 8,5 m, 3,5 m atstumu - 9,5 m, 4 m atstumu - 10,5 m ir t. t.
Atminkite, kad planuojant pavėsinės statybą, svarbu atsižvelgti į visus teisinius reikalavimus ir geranoriškai bendrauti su kaimynais, siekiant išvengti nesusipratimų ir konfliktų.