Atliekų tvarkymas yra būtina šiuolaikinės visuomenės dalis, tačiau tinkamas atliekų konteinerių išdėstymas kelia nemažai iššūkių. Nemažai gyventojų piktinasi dėl naujų komunalinių atliekų aikštelių įrengimo, ypač kai jos įrengiamos per arti gyvenamųjų namų ar vaikų ugdymo įstaigų. Šiame straipsnyje aptariami teisiniai atstumų nuo šiukšlių konteinerių reikalavimai, gyventojų nuomonės ir problemos, kylančios dėl netinkamo atliekų aikštelių planavimo ir įrengimo.
Teisės aktai ir reikalavimai
Minimalūs atstumai nuo komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki pastatų bei kiti reikalavimai komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms yra nustatyti "Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose", patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857.
Atstumų Reikalavimai
Pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus atliekų surinkimo konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ar durų. Atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ar durų, tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų sutikimą.
Atstumas Iki Vaikų Žaidimų Aikštelių
Visuomenės sveikatos teisės aktai (NVSC kompetencija) nustato tik atstumą nuo atliekų konteinerių iki vaikų žaidimo aikštelių. Lietuvos higienos normose nurodyta, kad žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių.
Nauja Lietuvos higienos norma HN 131:2015 nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.
Aplinkos ministerija parengė Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų pakeitimus, skirtus padidinti privalomą atstumą nuo įrengiamos komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki gyvenamojo pastato langų ir durų, ir kviečia su jais susipažinti. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki š. m. Dabar nustatytą mažiausią 10 metrų atstumą siūloma didinti iki 20 metrų. Pažymėtina, kad numatoma palikti šiuo metu galiojančią išlygą, jog, atsižvelgus į teritorijų užstatymo tankumą ir dėl to galinčių kilti problemų parenkant vietą aikštelei, šį atstumą galima sumažinti (ne daugiau kaip iki 5 m) tuo atveju, kai gautas visų nekilnojamojo turto objekto savininkų, kuriems, įrengus aikštelę, atstumas nuo jos iki pastato langų ir durų bus mažesnis kaip 20 m, sutikimas. Siūlomi pakeitimai galiotų nuo 2021 m. sausio 1 d. Keisti Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus paskatino gyventojų nusiskundimai. Jų skundai dėl per mažų atstumų nuo savivaldybių įrengiamų komunalinių atliekų konteinerių aikštelių iki gyvenamųjų pastatų sudarė 17 proc. visų Aplinkos ministerijos 2019-2020 m.
Praktiniai Aspektai ir Gyventojų Patirtys
Konfliktai dėl konteinerių vietos gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų. Vienoje socialinių tinklų grupėje Nijolė (vardas pakeistas) kreipėsi į žmones prašydama patarimo. Moteris pasidalijo, kad ilgai lauktus vasaros pasisėdėjimus terasoje aptemdė nemalonus kaimynų sprendimas - šiukšlių konteinerius jie pastatė tiesiai prie jos tvoros.
„Kaimynai gyvena kotedže, 4 šeimos dalijasi vienu įvažiavimu ir neturi vietos konteineriams, todėl stato prie pat mūsų tvoros. Vieni sutiko patraukti, nes suprato, kad nemalonus kvapas, bet kiti specialiai netraukia“, - pasakojo moteris. Anot jos, situacija pablogėja atšilus orui, kai terasa ir yra labiausiai naudojama, todėl ji kreipėsi į žmones prašydama patarimo, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.
Teisiniai Veiksmai Ginčuose Dėl Konteinerių Vietos
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kad Statybos techniniame reglamente yra nurodyta, kad konteineriai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai, turi būti statomi bent metro atstumu nuo sklypo ribos. Tai iš esmės reiškia, kad konteineriai negali būti statomi tiesiai prie kaimynų tvoros ar sklypo ribos - turi būti išlaikytas bent vieno metro atstumas.
Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, atliekos turi būti laikomos uždaruose konteineriuose, apsaugotuose nuo lietaus ir kitų aplinkos veiksnių.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti, naudojant tam tinkamus nuolydžius ar latakus. Įrengiant aikštelę, būtina laikytis ne mažesnio kaip 10 metrų atstumo nuo pastatų langų ar durų, tačiau šį atstumą galima sumažinti iki 5 metrų, jei yra rašytinis visų susijusių nekilnojamojo turto savininkų sutikimas.
Kaip kreiptis į savivaldybę?
- Raštu: el. paštu, per e. paslaugų sistemą www.epaslaugos.lt ar kitais priimtinais būdais.
- Pateikiant skundą: pridėkite situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas.
- Prašymas: paprašykite, kad atsakingos institucijos įvertintų, ar konteinerių laikymo vieta atitinka nustatytus reikalavimus.
Jei reikalavimai yra pažeidžiami, o su kaimynais susitarti nepavyksta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė rekomenduoja kreiptis į savivaldybę, kuri yra atsakinga už atliekų tvarkymo taisyklių įgyvendinimą.
„Tokie gyventojai gali pateikti skundą raštu - el. paštu, per e. paslaugų sistemą www.epaslaugos.lt ar kitais priimtinais būdais, pridėdami situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Prašyti, kad atsakingos institucijos įvertintų, ar konteinerių laikymo vieta atitinka nustatytus reikalavimus (pvz., ar parinkta tinkama vieta, ar užtikrinama švara, ar laikomasi kvapų prevencijos priemonių)“ - kalbėjo skyriaus vedėja.
Tuo metu G. Grubinskas gyventojams, susiduriantiems su stipriais nemaloniais kvapais, sklindančiais nuo atliekų konteinerių, rekomenduoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Taip pat savivaldybės atstovas atkreipė dėmesį, kad tokias problemas kotedžuose galėtų spręsti bendrų konteinerių naudojimas. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis atliekų tvarkymas ir sumažėtų poreikis laikyti atskirus konteinerius, kurie užima daug daugiau vietos.
Galimas Poveikis Sveikatai
I. Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo šiukšlių, gali sukelti poveikį gyventojų sveikatai.
„Nors trumpalaikis kvapo poveikis paprastai nesukelia tiesioginio fizinio pavojaus, jis gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti neigiamų pasekmių savijautai. Tokie kvapai gali išprovokuoti galvos skausmus, pykinimą, padidinti dirglumą, trukdyti kokybiškai išsimiegoti, taip pat sukelti stresą ar psichologinį diskomfortą. Dėl šių priežasčių ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei ir emocinei sveikatai“, - komentavo NVSC atstovė. Ji taip pat pažymėjo, kad šiukšlių pritraukiamos musės ir kiti vabzdžiai gali pernešti patogenus, t. y. ligas.
Apibendrinant, atliekų konteinerių išdėstymas turi atitikti ne tik teisinius reikalavimus, bet ir užtikrinti gyventojų komfortą bei sveikatą. Kilus nesutarimams, svarbu žinoti, į kokias institucijas kreiptis ir kaip ginti savo teises.