Prasidėjus šiltajam sezonui, daugelis mėgsta leisti laiką gamtoje, kepant šašlykus ar tiesiog jaukiai sėdint prie laužo. Tačiau net tokia maloni veikla, kaip šašlykų kepimas, yra reglamentuojama teisės aktais. Išsiaiškinkime, kokie reikalavimai keliami kepsninėms, laužams ir kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo pastatų.
Bendrosios Taisyklės
Svarbu žinoti, kad kepsninėms, šašlykinėms ir laužams kūrenti negalima naudoti atliekų. Leidžiama kūrenti tik medžiu arba medžio anglimis. Taip pat, kepsninės ar šašlykinės negali būti naudojamos bet kur. Ne paslaptis, kad reikalavimai laužavietėms yra itin griežti - jas kurti galima tik tam skirtose vietose, laikantis 30 metrų atstumo nuo pastatų dėl liepsnų keliamo pavojaus. Vis tik kepsninės, šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti kūrenamos bent 6 metrai nuo pastato.
Atstumas Nuo Pastatų
Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nurodoma, kad kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, židiniai, buitinės krosnelės ir ugniakurai turi būti naudojami ne arčiau nei 6 metrai nuo pastatų. Šis reikalavimas netaikomas dujiniams kepimo įrenginiams. Už reikalavimų nesilaikymą gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų.
Balkonai, Lodžijos ir Terasos
Kepsninių kūrenimas balkonuose, lodžijose, erkeliuose ir terasose yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama įrenginio gamintojo. Tokiu atveju, tai turi būti nurodyta šašlykinės ar kepsninės instrukcijoje.
Alternatyvos Balkonuose
Jei negalite naudoti kietu kuru kūrenamos kepsninės balkone, galite rinktis dujinį arba elektrinį grilį ar rūkyklą. Tą darant reikėtų vadovautis gamintojo reikalavimais, kur paprastai būna nurodyti atstumai nuo pastato sienų. Dažnai būna rekomenduojamas 0,6-1 m atstumas nuo nedegių sienų.
2019 m. buvo pakeistos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, o konkrečiai, jų 25 punktas. Anksčiau šis punktas neišskyrė grilių, kepsninių ir rūkyklų pagal kuro rūšį, o nuo 2019 m. gegužės šis punktas aiškiai byloja, kad tik kietu kuru, t.y. anglimis, jų briketais, malkomis ir pan. kūrenamas „šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“.
Svarbus yra ir dar vienas šių taisyklių punktas nr. 342, kuris teigia „Dujų balionai nuo šildymo prietaisų ir įrenginių turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu“.
Štai toks buvo formalus Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos specialisto atsakymas į mūsų paklausimą raštu: „Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau - BGST), patvirtintų departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 25 punktas nustato, kad „Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“, o BGST 74 punktas nustato, kad „Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija“, todėl balkonuose jų naudoti negalima. Kitokios šašlykinės, kepsninės (pvz., elektrinės, dujinės) balkonuose arba terasose gali būti eksploatuojamos pagal gamintojo instrukcijose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus“.
Taigi, atsakymas būtų toks - kietu kuru kūrenami griliai, kepsninės, rūkyklos ir pan. prietaisai balkonuose yra draudžiami, o dujomis arba elektra kūrenamos kepsninės, griliai ir rūkyklos yra leidžiami, jei laikomasi įstatymų ir gamintojų rekomendacijų.
Ką dar reikia žinoti? Jei jūsų gyvenamojo namo taisyklės draudžia naudoti grilius, kepsnines ar rūkyklas, jų reikėtų nenaudoti. Jei jūsų buto nuomos taisyklės draudžia naudoti grilius, kepsnines ar rūkyklas grilius, jų reikėtų nenaudoti. Be abejo, reikėtų pagalvoti apie gerą sugyvenimą su kaimynais, t.y. grilinant neuždūminti kaimynų gyvenamųjų patalpų, nes taip galite ir gaisrinę prisišaukti, nepriklausomai nuo to, kad viskas daroma legaliai ir saugiai.
Užsienio Šalių Patirtis
Didžiausioje ES valstybėje ir didžiausioje BBQ rinkoje ES - Vokietijoje, bendru atveju, grilinti balkonuose yra leidžiama, tačiau yra išimčių priklausomai nuo federalinės žemės bei vietinių taisyklių. Taip pat draudžiama stipriai aprūkyti kaimynų gyvenamąsias patalpas, nes tai gali sąlygoti administracinę atsakomybę. Grilinti balkone gali būti uždrausta gyvenamojo namo taisyklėse bei nuomos sutartyse.
Pas mūsų kaimynus lenkus nėra bendro draudimo grilinti balkonuose, tačiau vėlgi, yra daug vietinių apribojimų susijusių su kvapais, dūmais, triukšmu, bendromis namų taisyklėmis ir pan., t.y. vietinės reikšmės taisyklėmis.
Anapus Baltijos jūros, pas mūsų kaimynus švedus, taip pat nėra bendrų draudimų naudotis grilius balkonuose, jei yra laikomasi gamintojų rekomendacijų ir pastatų bendrijų taisyklių, tačiau pastarosios gali ir drausti naudotis griliais apskritai.
Taigi, panašu, kad su pernykščiais teisės aktų pakeitimais buvo šiek tiek sušvelnintos Lietuvoje iki tol galiojusios taisyklės, draudusios visų tipų grilius naudoti šalia pastatų ar balkonuose/terasose. Dabar savo balkone ar terasoje galite naudoti tiek elektrinius, tiek ir dujinius grilius, jei tai neprieštarauja jūsų namo bendrijos taisyklėms ir neaprūkote kaimynų!
Laužavietės
Laužų kūrenimui taikomos dar griežtesnės taisyklės. Laužai gali būti kūrenami tik specialiai įrengtose laužavietėse. Asmuo laužavietę pats gali įsirengti tik savo sklype, jeigu to nedraudžia vietos savivaldos teisės aktai. Laužavietė gali būti įrengiama ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
Bendros Atsargumo Priemonės
Tiek kilnojamieji maisto kepimo įrenginiai, tiek laužavietės turi būti kūrenami ar pastatomi / įrengiami taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus naudoti įrenginį ar baigus kūrenti laužą, pelenai turi būti visiškai užgesinami, negalima palikti nei menkiausios žarijos. Geriausiai užgesinti užpilant vandeniu ar žemėmis.
Iškylos Gamtoje
Jeigu šašlykus kepsite ne savo ar artimųjų sklype, o vyksite iškylauti į gamtą, atminkite, jog kepsninę ar šašlykinę galite kūrenti tik specialiai tam įrengtose vietose. Paprastai laužavietės būna įrengiamos viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose. Vietose, kuriose įrengtos laužavietės, taip pat galima suskurti ir nedidelį laužą.
Visada, palikdami poilsio vietą, ją turime palikti ne tik tvarkingą, susirinkti visas šiukšles, tačiau ir būti visiškai tikri, jog gerai užgesinome ugnį ir neliko jokio gaisro pavojaus. Dar atsargesni turime būti sausomis, karštomis dienomis. O paskelbus sausrą, laikytis nurodymų, ir apskritai vengti kūrenti ugnį miškuose, netoli sausų žolių ir pan.
Degusis Skystis
Kepsninėms ir šašlykinėms įkurti labai dažnai naudojamas degusis skystis. Tačiau jį naudoti būtina griežtai laikantis instrukcijos. Vienų gamintojų degųjį skystį galima kurti iš karto, kitų - reikia užpilti ir palaukti, kol įsigers. Niekada nepilkite degiojo skysčio tiesiai į ugnį ir nepilkite daugiau nei nurodyta gamintojo instrukcijoje.
Kodėl Svarbu Laikytis Taisyklių?
Laikytis šių taisyklių yra būtina ne tik dėl galimų baudų ar piktų kaimynų, tačiau labiausiai dėl savo ir kitų saugumo. Tikrai dažnas atvejis, kai aplaidžiai, neatsargiai, neatsakingai naudojant kepsnines, šašlykines, kūrenant laužus, sukeliami miško, pastatų gaisrai. Nekalbant, kiek yra nukentėjusių nuo nudegimų žmonių.
Kepant šašlykus per arti pastatų, medžių, aukštų krūmų ir pan., kyla didelis pavojus liepsnos liežuviams pasiekti, pvz., tujas, o toliau plisti į pastatus ar kitus medžius. Ypač atsargūs turime būti sausuoju periodu, kai mažiausia kibirkštėlė gali sukelti didžiausią gaisrą. Tokiomis dienomis būtų protingiausia nuo kepimo susilaikyti. Arba bent jau aplink kepsninę iškasti žemės, palaistyti vandeniu. Niekada nepalikime kepsninių ar laužų be priežiūros. Įvertinkime ir vėjo stiprumą bei kryptį. Laikykimės taisyklių bei rekomendacijų. Baigus kepti, būtinai viską užgesinkime. Pvz., anglys kepsninėje pačios pilnai užgęsta tik maždaug po paros laiko. Tad neskubėkime jų išpilti.
Maisto Higiena Kepant Šašlykus
Ne mažiau svarbu ne tik laikytis kepsninėms, griliams bei laužavietėms keliamų reikalavimų, tačiau ir paisyti maisto higienos taisyklių.
- Visuomet prieš ruošiant maistą ar veriant šašlykus ant iešmo, reikia kruopščiai nusiplauti rankas.
- Šašlykams ar kepsniams rinkitės tik patikimų pardavėjų parduodamą mėsą.
- Jeigu perkate jau paruoštus, išėmę iš pakuotės įvertinkite mėsos kvapą, spalvą, konsistenciją.
- Nepamirškite, kad mėsa itin greitai gendantis produktas. Ypač karštomis vasaros dienomis. Todėl paruoštą kepimui nedelsiant dėkite ant kepsninės.
- Jokiu būdu nelaikykite mėsos (žalios ar iškeptos) ant žemės ar nešvarių paviršių.
- Mėsą reikia tinkamai iškepti. Per nepakankamai termiškai apdorotą mėsą dauginasi daugybė bakterijų ir ligų sukėlėjų. Mėsa laikoma iškepusia, kai viduje pasiekiama ir 10 min išlaikoma 80 °C temperatūra.
- Po šašlykų kepimo likusią mėsą laikykite tik šaldytuve.
- Būtinai atskirkite žalią mėsą nuo termiškai jau apdorotos.
Atstumai tarp pastatų tradicinėje sodyboje
Sudarant sodybų planus buvo laikomasi gaisrų saugos taisyklių, reikalauta, kad pastatai būtų komponuojami taip, kad jie būtų gerai matomi iš gyvenamojo namo. Atstumas tarp pastatų turėjo būti nuo 6 iki 50 metrų. Sodybas leista kurti ne arčiau kaip 50 m nuo vieškelio ir 25 m nuo gretimos žemės ribos.
Seniausi gyvenamieji namai Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo panašūs, statyti iš moliu drėbto sunertų šakų karkaso. Gyvenamojo namo viduryje buvo atviras židinys, prie jo gaminta valgis, dirbta darbai; žiemą name laikyti ir gyvuliai.
Senąsias lietuvių sodybas sudarė 4-5 trobesiai: gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir pirtis. Turtingų valstiečių sodyboje būdavo iki 20 pastatų, neturtingų - tik 1 arba 2.
Šuliniai dažniausiai rengti tarp švariojo ir ūkinio kiemo. Kartais gatviniuose kaimuose šulinys būdavo kasamas prie gatvės, juo naudojosi keli ūkiai, didesniuose ūkiuose buvo keli šuliniai. Jie būdavo tvirtinami mediniais rentiniais arba akmenų mūru.
Kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės - vieni unikaliausių etninės kultūros ir architektūros statinių. Jie statyti sodybose (švariajame kieme), pakelėse, kapinėse.
Lietuvių sodybų pastatų pagrindinė statybinė medžiaga iki 20 a. buvo mediena, dažniausiai spygliuočių (pušies ir eglės). Apatiniai sienojai, polangiai ir šulai gaminti iš ąžuolo. Iš medžio ręstos sienos, stogai, gaminti langai, durys, klotos grindys ir lubos, daryta pastato apdaila. Pamatams naudoti akmenys, stogo dangai - šiaudai, nendrės, meldai arba įvairūs medžio gaminiai (skiedros, lentutės, malksnos), vidaus įrangai, aslai, krosnims, kaminams - molis.
Pavyzdys iš gyvenimo
Kaunietis Artūras papasakojo komišką situaciją su šašlykine. Jis nurodė, kad savaitgalį su draugais susirinko jo nuosavame kieme, atsivežė dešrelių, šašlykų ir užkūrė kepsninę. Skaitytojas pabrėžė, kad tą darė ne pirmą ir ne dešimtą kartą - mėsos kepimas jo aptvertame kieme yra įprastas dalykas.
„Sėdėjome lauke prie stalo ir gatvėje pamatėme gaisrinę. Subėgom pažiūrėti, gal pas kaimynus gaisras? Po poros minučių iš gaisrininkų mašinos išlipę ugniagesiai priėjo prie mūsų. Mes nustebome. „Čia dėl mūsų atvažiavot?“ - klausiam. Jie atsakė teigiamai. Pasirodo, degančios anglys paprastoje šašlykinėje kelia gaisro pavojų, yra per arti tvoros, namo ar medžio. Mano kiemas nedidelis, traukti jos jau nėra kur, tad pastatyta toliausiai nuo visko. Ugniagesiai liepė gesint. Užpylėme visą kibirą vandens, ugnies jau seniausiai nebėra, o jie liepė dar nešti ir pilti“, - prisimena kaunietis.
Jo teigimu, gaisrininkai buvo nusiteikę itin rimtai ir griežtai, lyg šašlykinė būtų užkurta degalinės vidury ir gaisro pavojus būtų be galo didelis. Anot Artūro, gaisrininkai paprašė jo asmens dokumento, stovėjo ten, kol anglys jau plūduriavo vandenyje, ir galiausiai išvažiavo. Tačiau po valandos prie kiemo vartų pasirodė ir policija - vėl dėl to paties.
„Buvo tikrai komiška situacija. Laužas - jau seniai užgesintas, dešreles kepėmės keptuvėje. Viską reikėjo paaiškinti dar ir policijai. Keisčiausia tai, kad savo kieme šašlykinę kūriau daugybę kartų ir tik po daug metų pasirodo, kad to daryti aš negaliu. Tai reiškia, kad savo nuosavame kieme niekad nebegalėsiu keptis šašlykų, nes neva užsidegs namas? O jei kepsiu gatvėje, laikydamasis tinkamo atstumo nuo savo tvoros, ar taip tiks? - juokėsi vyriškis.
Statistika
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmus septynis 2024 m. mėnesius Lietuvoje dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 18 gyventojų. 10 asmenų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 6 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų.
S. Kukienės aiškinimu, kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato. Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse.
Departamento atstovė pabrėžė, kad kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).
Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet kilo 4639 gaisrai, juose žuvo 49 žmonės, tarp jų - 2 vaikai, o 101 gyventojas patyrė traumų.
Atstovė vardijo, kad per pastaruosius keletą metų yra buvę atvejų, kai būtent nuo kepsninių užsidegė žolė, tujos, miškas, medinė pašiūrė ar malkinė, namo stogas ar šiltnamis.
Vis tik Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas. Ji nurodė, kad už šių taisyklių nesilaikymą gyventojai gali gauti baudą, kurios dydis siekia nuo 20 iki 140 eurų. O, jeigu nusižengimas bus padarytas pakartotinai, bauda jau sieks 140-600 eurų.