Kambarinių augalų auginimas - tai ne tik būdas pagyvinti namų interjerą, bet ir puiki galimybė atsipalaiduoti bei pasirūpinti gamtos dalimi savo aplinkoje. Norint, kad augalai vešėtų ir džiugintų savo grožiu, svarbu žinoti jų šaknų tipus ir laikytis persodinimo rekomendacijų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kambarinių augalų persodinimo aspektus, įskaitant tinkamą laiką, vazonų pasirinkimą, žemės mišinius ir specifinių augalų, tokių kaip tilandsijos ir sukulentai, priežiūrą.
Kada Persodinti Kambarinius Augalus?
Paprastai kambariniai augalai persodinami kovą, balandį ar gegužę, kai baigiasi jų ramybės laikotarpis ir gėlės pradeda augti. Jauni, greitai augantys augalai persodinami kasmet, senesni - kas 3-5 metai, o fikusus, palmes, oleandrus galima persodinti tik kas 5-10 metų, jeigu jie vešlūs ir gerai auga.
Labai didelių augalų, taip pat tų, kurie nemėgsta persodinimo ir jautriai reaguoja, kai sujudinamos šaknys, iš vazonų verčiau netraukti. Pavasarį žydintys augalai persodinami po žydėjimo arba tuomet, kai subrandina sėklas (vaisius).
Vazonų Pasirinkimas ir Paruošimas
Persodindami augalus nepersistenkite dėl vazonų. Per dideliame vazone augalas nesugeba iškart panaudoti visos žemės ir ji pradeda rūgti. Naujas vazonas turi būti 2-5 cm didesnis už senąjį ir tiek pat aukštesnis.
Molinukus gerai nušveiskite ir pamerkite parai į vandenį, kad sienelės prisigertų vandens. Prieš persodinimą augalą gausiai paliekite ir palikite keletui valandų. Paskui dešine ranka vazoną apverskite ant delno, kaire ranka prilaikykite ir vazoną nuimkite. Jeigu reikia, lengvai stuktelėkite jį į stalo kraštą.
Persodinama su visu žemių gumulo (jeigu augalo šaknys labai jautrios) arba senos žemės nukratomos nuo šaknų. Augalas statomas vazono centre, tokiu pačiu gyliu, kaip augo, nei per giliai, nei per sekliai. Daugelis augalų prigyja per 2 savaites. Palmės - per mėnesį.
Žemės Mišiniai
Parduotuvėse yra įvairių žemių mišinių, kurie tinka daugumai augalų. Persodintų augalų 4-6 savaites netręškite, nes tik pakenksite.
- Lengvas žemių mišinys tinka augalams su smulkiomis, plonomis šaknimis - paparčiams, sanpaulijoms, bromelijiniams. Jis gaminamas iš lapinės, kompostinės, durpinės žemės ir smėlio (3:1:1:0,5).
- Vidutinio sunkumo žemių mišinys tinka medėjantiems augalams (puskrūmiams, vijokliams).
- Sunkus žemių mišinys tinka augalams su stambiomis šaknimis arba vyresniems kaip 5-6 metai. Sunkioje žemėje gerai auga lipniasėklis, fikusai, palmės (galima durpių nedėti), svogūniniai augalai - krinas, klivija.
Smulkinti (iki 1 cm) medžio anglies gabaliukai sugeria vandens perteklių, o kai sausa, augalas drėgmę sugeba pasiimti atgal. Be to, dėl anglies žemė būna puresnė, anglis turi antiseptinių savybių ir saugo šaknis nuo puvimo. Anglies dedama apie 5 proc. Durpių galima dėti į visus mišinius, bet ne daugiau kaip 50 proc., ir prieš tai jas reikia gerai išvėdinti.
Tilandsijos: Augalai Be Žemės
Išvydus Tilandsijas dažnai kyla daug klausimų: Čia augalas? Jis gyvas? Kur jį sodinti? Kodėl jis ne žemėje? Jis dar ir žydi? Nes augalas be šaknų ir vazono, tai neretai skamba kaip utopija, o dažnai ir svajonė augalų mylėtojams, kurie nelabai turi vietos ar kitų tinkamų sąlygų auginti kambarines gėles.
Tilandsijoms gyvuoti nereikalingas joks substratas, bet šaknis jos turi. Tilandsijos nenaudoja savo šaknų maisto medžiagų pasisavinimui, jos jas naudoja tik kaip prisitvirtinimo įrankį gyvenimui ant medžių ar uolų, todėl auginant jas namuose jos atliks tik vizualinę funkciją. Ir žinoma vyšnia ant torto - šių augalų žiedai.
Šiltuoju metų laiku rekomenduoju kartą per savaitę pamerkti jas į vandenį. Paimant didesnį indą, pripildant jį vandens ir leidžiant Tilandsijoms jame plūduriuoti 1-2 valandas. Sekančiame žingsnyje BŪTINA leisti joms gerai išdžiūti, sakau iš patirties, nes kitu atveju labai lengva jas supūdyti. Jei Tilandsija pradės pūti, to galite net nepastebėti, nes dažniausiai viskas vyksta nuo šerdies į išorę. Tad ištrauktas Tilandsijas paliekame ant popierinio ar paprasto rankšluosčio bent 4 valandas džiūti.
Tai reiškia, kad uždari terariumo tipo indai šiems augalam nėra tinkami. Didžiąją dalį Tilandsijoms reikalingų elementų jos pasisavina iš oro (juk vis dėl to tai oro augalai), tad būtina užtikriti gerą oro cirkuliaciją.
Sukulentai: Priežiūra ir Dauginimas
Sukulentai - viena dažniausiai namuose sutinkamų augalų rūšių. Sakoma, kad tvirtų lapų sukulentas nėra kaprizinga kambarinė gėlė. Vis dėlto, reikia žinoti, kaip šia pasirūpinti teisingai. Skirtingos sukulentų rūšys pasižymi savitomis priežiūros subtilybėmis, tačiau yra universalios taisyklės, kurias galima taikyti kiekvienam šios augalų rūšies atstovui.
Egzotiškų augalų skiriamasis bruožas - stori, sultingi lapai arba stiebai. Specifinę jų tekstūrą lemia tai, kad vanduo kaupiamas būtent gėlių lapuose ir tvirtame stiebe. Tiesa, vandens atsargos kaupiamos ne be reikalo - dauguma rūšių natūraliai aptinkamos Afrikos bei Pietų Amerikos žemynuose. Tokiu būdu sutvėrimai išlieka sausros periodu.
Kambarinius sukulentus būtų galima skirti į 3 pagrindinius tipus:
- Stiebiniai augalai - stambus, sultingas stiebas. Būtent stiebe šis augalo tipas kaupia vandens atsargas. Tiesa, ant stiebo gali puikuotis tiek lapai, tiek spygliai. Kone visi kaktusai yra sukulentai.
- Lapiniai sukulentai - vandens atsargas kaupia lapuose. Perlaužus lapelį pusiau, matoma itin sultinga, kiek minkštesnė tekstūra.
- Šakninės kambarinės gėlės - sutinkami kur kas rečiau, tačiau jie taip pat puošia namus. Pavyzdžiui, skirtingos karpažolės - yra dešimtys gėlės tipų. Viena geriausiai mums žinomų yra puansetija, kuri papuošia prekybos centrų lentynas prieš didžiąsias metų šventes.
Sukulentų kompozicijos - DIY Pasidaryk pats kompoziciją kartu su Pasaulio gėlės!
Pagrindinė klaida - manymas, kad šis augalas nereikalauja dėmesio ar išlieka nereguliarios priežiūros sąlygomis. Nesvarbu, virtualiame mūsų kataloge užsisakėte unikalų kaktusą ar žaismingą taškuotą begoniją, visus sukulentus reikia prižiūrėti reguliariai.
Yra tam tikros universalios taisyklės, kurių reikėtų laikytis kasdienės priežiūros metu:Bet kurios rūšies sukulentus laikykite gausiai apšveistoje, sausesnėje namų vietoje. Ne be reikalo natūraliai gėrybės aptinkamos saulėtu, šiltu klimatu išsiskiriančiuose žemynuose.
Pagrindiniai požymiai, kad augalui trūksta ar yra per daug vandens:
- Vandens trūkumas: sultingi lapai arba stiebai praranda formą, ima raukšlėtis;
- Vandens perteklius: sultingi lapai arba stiebai pradeda pilkėti, praranda formą, ima pūti.
Vasarą augalus laistykite kartą per savaitę, žiemą - kartą per kelias. Nepamirškite stebėti sukulento „rodomų“ ženklų.
Sukulentus paprasta ne tik auginti, bet ir dauginti. Dailia namų dekoracija galite puošti skirtingus kambarius arba pasidalinti nauju daigeliu su draugais. Pagrindiniai tokio tipo augalo dauginimo etapai:
- nuskinkite lapelį arba stiebo dalį;
- palikite augalą ant popieriaus kelioms dienoms;
- pasodinkite dalį į drėgną substratą.
Esminis skirtumas - nuskintos dauginimui dalies nereikia merkti į vandenį. Sukulentui išleidus šaknis ir sutvirtėjus, galite persodinti jį į nuolatinį vazoną. Rinkitės drėgmei laidžius indus.
Geriausias laikas tai padaryti - pavasaris. Vis dėlto, persodinant sukulentą, reikia atkreipti dėmesį į 2 niuansus:
- Sukulentų žemė: rinkitės sausą žemę (dairykitės specialaus mišinio kaktusams ir sukulentams), sodindami jos nespauskite;
- Laistymas: iškart po persodinimo neskubėkite papildyti vandens atsargų, palaukite bent kelias dienas.
Svarbu: vazono dydis turi būti pritaikomas ne pagal lapų, bet pagal šaknų užimamą plotą.
Trąšos Kambariniams Augalams
Kambarinių augalų priežiūrai svarbu naudoti tinkamas trąšas. Štai keletas trąšų rūšių, kurios gali būti naudingos:
- Citrusinių augalų trąšos: Skatina sveiką augimą, gausų žydėjimą ir vaisių formavimąsi.
- Gėlių trąšos: Skatina žydėjimą, intensyvias spalvas bei sveiką augimą.
- Kaktusų ir sukulentų trąšos: Skatina sveiką šaknų sistemą.
- Lapinių augalų trąšos: Užtikrina greitą azoto poveikį, intensyvų žalumos vystymąsi ir stiprina augalų atsparumą stresui bei ligoms.
- Orchidėjų trąšos: Skatina sveiką šaknų vystymąsi, gausų ir ilgalaikį žydėjimą bei augalo atsparumą.
Taip pat svarbu naudoti organines-mineralines trąšas, skirtas patenkinti visus pagrindinius augalų mitybos poreikius, papildyti dirvą organinėmis medžiagomis ir skatinti jos mikrobiologinį aktyvumą. Stenkitės tręšti lokaliai.
| Trąšų tipas | Paskirtis | Naudojimo rekomendacijos |
|---|---|---|
| Citrusinių augalų trąšos | Skatina augimą, žydėjimą ir vaisių formavimąsi | Naudoti viso aktyvaus augimo sezono metu |
| Gėlių trąšos | Skatina žydėjimą, intensyvias spalvas | Tinka tiek žydintiems, tiek besiruošiantiems žydėti augalams |
| Kaktusų ir sukulentų trąšos | Skatina sveiką šaknų sistemą | Naudoti pagal poreikį viso vegetacijos sezono metu |
| Lapinių augalų trąšos | Užtikrina intensyvų žalumos vystymąsi | Skirtos dekoratyviniams augalams ir daržovių daigams |
| Orchidėjų trąšos | Skatina šaknų vystymąsi, gausų žydėjimą | Naudoti viso aktyvaus augimo ir žydėjimo laikotarpiu |
Juodžemis ir Kompostinė Žemė
Geras juodžemis turėtų būti derlingas ir turėti reikiamus maistinius elementus, kurie padėtų augalams geriau augti. Geras juodžemis turėtų turėti pakankamai humuso. Svarbu, kad juodžemis gerai drenuotųsi ir nekauptų pernelyg daug drėgmės, kadangi kitu atveju augalų šaknys pus, derlius neaugs.
Taigi, juodžemis yra natūralus dirvožemio tipas, kompostinė žemė yra dirvožemio mišinys, kuris buvo sukurta perdirbant organines medžiagas. Kompostinė žemė gali būti naudinga kaip trąša, kuri papildomai pagerina dirvožemio struktūrą.
Kambarinių Gėlių Priežiūra Žiemą
Kambariniai augalai yra jautrūs oro pokyčiams, todėl šaltuoju metų laiku reikia jais tinkamai pasirūpinti. Ruduo yra tinkamas metas paruošti augalus pereiti į poilsio režimą. Svarbu skirti augalams šiek tiek priežiūros prieš perkeliant juos atgal į patalpas. Lauko temperatūra yra pirmas rodiklis, nusakantis, kada augalai turi parkeliauti atgal į namus.
Nelaukiama, kol nakties temperatūra nukrinta žemiau nei 7 °C ir tai turėtų būti kritinė riba. Prieš perkeldami kambarinius augalus į patalpą, atidžiai patikrinkite, ar juose nėra kenkėjų. Jie gali slėptis po lapais ar ant stiebų. Augalams bus tik geriau, jeigu prieš perkėlimą vidun augalai porą savaičių lėtai aklimatizuosis prie mažesnio apšvietimo. Kai kuriuos augalus prieš įnešant į vidų galima patrumpinti ir apgenėti.
Drėkinimas. Reikėtų atsižvelgti į kambario orą, nes šaltuoju laikotarpiu daugumoje šildomų namų oras yra labai sausas. Kad kambariniai augalai visiškai neišsausėtų, jiems pravers šiek tiek daugiau drėgmės. Nuo šios problemos gali išgelbėti namie kasdien naudojamas drėkintuvas arba augalų apipurškimas vandeniu.
Nors kambariniai augalai ilsisi, jiems vis tiek reikia ryškios, netiesioginės šviesos. Kadangi žiemą dienos būna labai trumpos, galima apsvarstyti galimybę sukurti papildomą apšvietimą augimo lemputėmis.
Žiemojantys kambariniai augalai yra silpnesni ir sunkiau susidoroja su užpuolančiais kenkėjais bei ligomis. Kambarinių augalų laistymas žiemos metu smarkiai apribojamas ir jie laistomi tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų. Daugelis atogrąžų kambarinių augalų šaltaisiais mėnesiais natūraliai sulėtina augimą. Šaltuoju ar augalų ramybės metu turi būti vengiama persodinti augalus, nes tai nėra tinkamas metas pažeisti šaknis ir kelti jiems stresą.
Kambariniams augalams reikėtų palaikyti gana pastovią temperatūrą, kuri dienos metu palaikoma apie 18-21 °C, o naktį nenukristų žemiau 10 °C.