Dinamiškas ir gerai veikiantis finansų sektorius yra labai svarbus tam, kad tinkamai veiktų Europos ekonomika ir būtų sudarytos sąlygos pasaulinei konkurencijai. Šis finansavimo galimybės aktualus tiems, kurie nori naudotis aukštos kokybės ir saugiais produktais bei dirbti su gerai valdomomis įstaigomis. Europos Bendrijos (toliau - EB, Bendrija) bankininkystės sektorius yra viena iš svarbiausių Bendrijos finansinių paslaugų sektoriaus sudedamųjų dalių.
Tyrimo Problematika Ir Tikslai
Magistro baigiamasis darbas yra teorinio analitinio pobūdžio krypties. Teoriniai darbo reikalavimai atskleidžia gana sudėtingą ir daugialypį Europos Bendrijos bankininkystės sektoriaus reguliavimą abipusio pripažinimo tarp valstybių narių kontekste. Praktiniai darbo reikalavimai rodo, kad tema yra aktuali Lietuvai, kuri, tapdama pilnateise Europos Bendrijos nare, kartu įsiliejo į Europos šalių vieningą finansų rinką.
Abipusio pripažinimo teisinio režimo EB bankininkystės sektoriuje kaip atskiros temos Lietuvoje nagrinėta nėra. Dauguma Lietuvos autorių savo darbuose bankininkystės sektoriaus teisinį reglamentavimą Europos Bendrijoje aptaria deskriptyviai, gana epizodiškai, vertinamos ekonominės veiklos tendencijos. Apie EB bankininkystės sektorių savo monografijoje epizodiškai užsimena V. Vasiliauskas. A. Likienė savo straipsnyje taip pat tik trumpai reziumavo, kaip pasikeis bankininkystės sektoriaus priežiūra Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.
Šis abipusio pripažinimo teisinis režimas EB bankininkystės sektoriuje Lietuvoje nėra parašytas. Vis daugiau ir daugiau finansinių produktų parduodama ne vienoje valstybėje, o visoje Europoje. Šiau diegiamos produktų naujovės didina jų sudėtingumą. Įmonės vis dažniau jungiamos ir įsigyjamos nepaisant valstybių sienų. Šia bankininkystės sektoriui, manoma, jog EB finansinis reguliavimas ir priežiūra buvo per silpni.
Todėl skubiai reikalinga imtis veiksmų visais lygmenimis - globaliniu, Europos ir nacionaliniu bei visuose finansiniuose sektoriuose, siekiant sumažinti riziką ir iš esmės pagerinti rizikos valdymą, sustiprinti skaidrumą. Reikalinga stipresnė koordinuota priežiūra: paremta vienodais standartais ir užtikrinanti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje. Atsižvelgdami į tai, tyrimo problemą formuluojame siekdami išsiaiškinti, ar pakankamai harmonizuotas Europos Bendrijos bankininkystės sektorius, kur taikomas abipusio pripažinimo teisinis režimas.
Tyrimo Objektas Ir Uždaviniai
Tyrimo objektas yra šios kredito įstaigos steigimosi laisvė, laisvė teikti paslaugas, jų priežiūros esminiais aspektais. Tyrimo tikslas - išanalizuoti EB bankininkystės sektoriuje abipusio pripažinimo teisinį režimą, jo poveikį ir taikymo subtilybes. Šis metodas padėjo identifikuoti ir nagrinėti problemas, kurių negalima tyrinėti neatsižvelgiant į kitas, kurioms atskleisti būtinas jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas.
Neišvengiamas šiame magistro baigiamajame darbe lingvistinis metodas, kadangi analizuojant teisės normas neabejotinai turi būti atsižvelgiama į gramatikos, sintaksės ir net skyrybos taisykles. Šis magistro baigiamasis darbas susideda iš įvado, dėstomosios dalies, kurią sudaro penki pagrindiniai skyriai, trys iš kurių dar suskirstyti į poskyrius, kuriuose nagrinėjami atskiri skyriuose aptariami aspektai, ir išvados.
Europos Bendrijos Bankininkystės Sektoriaus Teisinis Režimas
Pirmajame skyriuje aptariamas dabartinio EB bankininkystės sektoriaus teisinio režimo sukūrimas. Antrajame skyriuje nagrinėjami svarbūs bankininkystės sektoriui abipusio pripažinimo teisinį režimą įtvirtinantys principai: abipusio pripažinimo, minimalaus harmonizavimo, vieningos licencijos ir buveinės valstybės kontrolės. Šiajame skyriuje atskleidžiame kredito įstaigos abipusį pripažinimą įtvirtintą EB teisės aktuose, steigiant kredito įstaigas, vykdant jų veiklą ir jas reorganizuojant bei likviduojant.
Abipusio pripažinimo teisinio režimo problematika Lietuvoje apžvelgiama ketvirtajame skyriuje. Penktajame skyriuje nagrinėjamos šiandieninės bankininkystės sektoriaus vystymosi tendencijos ir perspektyvos. Vieninga arba bendroji rinka yra Europos siekių pagrindas. Ji reiškia teisę gyventi ir dirbti kitoje ES šalyje, platesnį kokybiškesnių prekių ir paslaugų pasirinkimą už mažesnę kainą. Verslui ji reiškia galimybę veikti vidaus rinkoje su 500 mln. žmonių remiantis teisės viršenybe, abipuse pagarba ir pasitikėjimu.
Bendrosios Rinkos Kūrimas Ir Harmonizavimas
Bendrosios rinkos pagrindai buvo padėti 1957 metais, kai Romos sutartimi buvo įkurta Europos Ekonominė Bendrija. Šis žingsnis buvo svarbus Europos Komisijai 1985 m. paskelbus vieningos rinkos sukūrimo iniciatyvą. Šios rinkos politikos pagrindas yra keturios laisvės - laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Legislatyvinis harmonizavimas yra neatsiejama EB teisės dalis, kurią sudaro Bendrijos direktyvos ir reglamentai, eliminuojanti ydingus valstybių narių teisės skirtumus.
Europos Bendrijose paplitę keli teisės derinimo būdai, atsižvelgiant į siekiamą harmonizuoti sritį. Šiamos bendra EB taisyklė, o valstybėms narėms nepaliekama jokios veiksmų laisvės. Šiau pagal savo pobūdį jis pašalina įvairovės ir eksperimentų nacionaliniu lygiu galimybę. Alternatyva minėtajam gali būti laikomas pasirinktinis teisės derinimas. Tokiu atveju direktyvose numatytas darnusis standartas, o gamintojai ar paslaugų teikėjai gali pasirinkti laikytis jo ar ne. Šiau jose nėra išimtinumo sąlygos, t.y. darniojo standarto turi būti laikomasi, jeigu paslaugos teikėjas nori teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje.
Priešingybė visiškam teisės derinimui yra minimalus teisės derinimas, kuris šiandien yra labiausiai paplitęs. Kaip rodo pats pavadinimas, Bendrija nustato minimalius standartus, o valstybės narės savo prekėms ar paslaugoms gali nustatyti griežtesnius standartus. Ši harmonizavimo forma yra naudinga vadinamosiose „jautriose“ srityse: aplinkos apsaugos, pramonės ir saugumo srityse, kuriose valstybės narės nori būti griežtos. Paskutinis harmonizavimo būdas yra dalinis, kai bendrai sureguliuojama tik dalis reguliuotinos srities.
Šios harmonizavimo taisyklės priskiriamos prie vienos iš dviejų atliekamų funkcijų vidaus rinkoje: jos yra susijusios su vidaus rinkos sukūrimu arba su jos funkcionavimu. Bendrijos atliekamas teisinis harmonizavimas su laiku keitė savo pobūdį - tapo paprastesnis, mažiau autoritarinis, bet kartu ir mažiau apibrėžtas. Ankstyvos harmonizavimo priemonės atrodė kaip nacionalinė įstatymų leidyba, imituojanti supranacionalinį lygį.
Technologijų Vystymasis Ir Bendrijos Stagnacija
Technologijų vystymasis sąlygojo visiškai naujų prekių ir paslaugų atsiradimą. Daugelio gyvenimo aspektų liberalizavimas - kas yra dalis vidaus rinkos kūrimo, nuvedė prie milžiniško tam tikros pramonės šakos augimo, dėl to padaugėjo veiklos teisiniam reguliavimui. Šiai, pati Bendrijos prigimtis ir pobūdis parodė, kad nelengva spėti kartu su valstybėmis narėmis. Šiame etape reikėjo Tarybos vienbalsiškumo, kad priemonės būtų priimtos, kas reiškė ilgas derybas ir kompromisų paieškas.
Jeigu valstybė narė turėdavo nors menkiausią abejonę dėl atitinkamos srities reguliavimo, galėdavo visiškai blokuoti harmonizavimą. Visi išvardyti faktoriai rezultate, tikėtino harmonizavimo nebuvo pasiekta. Bendrijos sutartyje buvo numatyta teisinį suderinamumą pasiekti iki 1969 metų. Prasidėjo Bendrijos stagnacijos periodas, kurio metu atrodė, jog nacionaliniai teisės aktai įveikė harmonizavimą ir tikėtasi Bendrijos vidaus rinka nutolo. Tai sutapo su socialiniu ir ekonominiu sielvartu, Europa atrodė įklimpusi bei neturinti tikslo.
Kol 1979 metais įvyko keli radikalūs pasikeitimai: Jungtinės Karalystės ministre pirmininke išrinkta Margaret Thatcher ir Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Cassis de Dijon byloje. Naujoji ministrė pirmininkė Jungtinei Karalystei atnešė savo reformas: vykdė griežtą ekonominę monetarinę politiką, mažino valstybės kišimąsi į laisvąją rinką. Šios nuotaikos Europoje dalis. As dėl laisvo prekių judėjimo Bendrijoje, suformulavo principą, pagal kurį prekės, teisėtai pagamintos ir paženklintos vienoje iš valstybių narių, gali būti be jokis papildomų apribojimų eksportuojamos ir pardavinėjamos kitose valstybėse narėse, nebent tokią laisvę ribotų specialios Steigimo sutarties normos arba reikalavimai, pagrįsti visuotinės gerovės išlyga.
Naujas Požiūris Į Harmonizavimą
1985 m. birželio mėn. Žako Deloro vadovaujama Komisija išleido Baltąją knygą dėl Bendros rinkos kūrimo užbaigimo, kuria paskelbė apie naują požiūrį į harmonizavimą. Sutelkiant dėmesį į saugumą ir apimant tik tai, kas tikrai būtina. Valstybėms narėms buvo palikta laisvė įgyvendinti reikalavimus pasirinktu būdu. Laisva prekyba Bendrijos teisėje užtikrinta abipusio pripažinimo principu, paskelbtu garsiojoje Cassis de Dijon byloje. Nors ir reikalavimai tarp valstybių narių skirtųsi, jos visos laikytųsi vienods tiksls, nurodytos direktyvose, tokiu būdu jos negalėtų nepriimti importuojams prekis ar paslaugs. Šios direktyvos garantavo abipusį pripažinimą.
Bankininkystės sektorius yra tik viena iš sudedamųjų finansinių paslaugų sektoriaus dalių, greta kurios dar turi būti įvardijami ir draudimo paslaugos bei investicinės paslaugos sektoriai. Šis finansinio tarpininko vaidmuo surenkant perteklines vienų kiekio subjektų lėšas su tikslu skolinti jas kitiems kiekio subjektams, sistema. Detaliau minėtas paslaugų rūšis įvardysime vėliau, analizuodami EB teisės aktus. EB bankininkystės sektoriaus institucijoms apibrėžti buvo apsiribota viena kredito įstaigos sąvoka. Pirmą kartą ši sąvoka EB teisėje buvo nustatyta 1977 m. Šiasi indėlis ir kitus grąžintinus lėšas priėmimu iš visuomenės ir paskolos teikimu savo sąskaita.
Ilgą laiką nesikeitus kredito įstaigos sąvokos apibrėžimui, ši sąvoka buvo išplėsta tik 2000 m. rugsėjo 18 d. Šioje 2000 m. rugsėjo 18 d. Šioje Direktyvoje 2000/12/EB dėl kredito įstaigs veiklos pradėjimo ir vykdymo (toliau - Direktyva 2000/12/EB). Šiasi indėlis ir kitus grąžintinus lėšas priėmimu iš visuomenės ir paskolos teikimu savo sąskaita arba b) elektroninis pinigs įstaiga, kaip apibrėžta 2000 m. rugsėjo 18 d. Tuo tarpu Direktyvos 2000/46/EB 1 straipsnio 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad „elektroninis pinigs įstaiga - tai įmonė ar kitas juridinis asmuo, išskyrus kredito įstaigą, apibrėžtą Direktyvos 2000/12/EB 1 straipsnio 1 punkto 1 pastraipos a papunktyje, kuri leidžia mokėjimo priemones elektroninis pinigs pavidalu“.
Šiant indėlis ar kitus grąžintinus lėšas priėmimu iš visuomenės ir paskolos teikimu savo sąskaita. Šioje 2006 m. birželio 14 d. Šias teisės normas. Joms įveikti eikvojami laiko, žmogiškieji, finansiniai kredito įstaigs ištekliai. Šiami atsisakyti ketinims išeiti už savo nacionalinės rinkos ribų. Tokia situacija visiškai nepalanki vieningos rinkos plėtotei - mažėja konkurencingumas, neišnaudojama erdvė finansinis išteklis paskirstymo veiklos efektyvumui didinti.
Teisės Aktų Derinimas Ir Bendros Rinkos Kūrimo Sunkumai
Todėl valstybių narių skirtingų teisės norms harmonizavimas panaikints minėtas kliūtis ir sukurtų visiems subjektams, veikiantiems bendroje rinkoje, vienodas veiklos galimybes. Tai skatints konkurenciją - sikloms paslaugs kains mažėjimą ir kokybės gerėjimą. Nepaisant viss maksimalaus teisės derinimo privalums, bendros finansinis paslaugs rinkos kūrimas susiduria su sunkumais.
Pavyzdžiui, K. Matthews ir S. Norton teigia, kad Jungtinei Karalystei jungtis prie vieningos finansinis paslaugs rinkos nenaudinga, nes šios valstybės rinka ir taip veikia konkurencingoje ir beveik nereguliuojamoje rinkoje, kuri pagrįsta kredito įstaigos akcininks naudos maksimizavimo modeliu. Bendrijos bandymas suderinti tokios rinkos reguliavimą būtų tik trukdymas šiai rinkai efektyviai funkcionuoti, juo labiau, kad toks suderinimas būtų atliekamas remiantis visiškai anglosakss teisės sistemai nebūdingu kontinentinėje teisėje paplitusiu įstaigos dalininko naudos maksimizavimo modeliu.
Šis ir pinigs politikos skirtumus, kai kuris valstybis viešojo sektoriaus įsitraukimą į jų bankininkystės sektorius, taip pat kai kurioms valstybėms nepriimtiną požiūrį, jog didesnieji valstybės bankai yra traktuotini kaip viena iš verslo forms ir jie taip pat gali žlugti. Šis teisinis režims konkurencingumą, kuris įgalina stebėti ir palyginti, kaip skirtingais reguliavimo metodais ir formomis sprendžiamos vienos ar kitos problemos. Šiai reaguoti į rinkos poreikius.
Svarbūs Metai Ir Pokyčiai
1985 m. Šioje JAV rinkai. 1986 metais buvo priimtas Europos suvestinis aktas, 1988 metais priimta Tarybos direktyva dėl kapitalo judėjims liberalizavimo, 1989 metais priimta Antroji banks direktyva (ši direktyva dažnai įvardijama kaip teisės aktas, įtvirtinęs dabartinio bankininkystės sektoriaus teisinio reguliavimo pagrindus) bei 1992 metais pasirašyta Europos Sąjungos steigimo sutartis. Komisijos nuomone, išdėstyta 2007 mets Žaliojoje knygoje, galima siekti didesnės ES mažmeninis finansinis paslaugs rinks integracijos.
Šius sprendimus. Šioje vietoje svarbūs keli veiksniai: finansinis raštingumas, tinkamos informacijos pateikimas laiku, kokybiškos konsultacijos ir vienodos analogiškos pro...
🥇Pasigerink Būsto Paskolos sąlygas 2024 🏚️ | Instrukcija
tags: #kokios #palukanos #buvo #didxiausios #taikitos #busto