Socialinis būstas - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše.
Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.
Kas turi teisę į socialinį būstą?
- Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką. Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų.
Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Reikalavimai pajamoms ir turtui
Norint pretenduoti į socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ir pajamos už praėjusius kalendorinius metus, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neturi viršyti nustatytų dydžių:
- Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste;
- Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:
- Jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv.
Pajamos ir turtas, negali viršyti šių dydžių:
| Asmens ar šeimos sudėtis | Grynosios metinės pajamos (VRP*) | Turtas (VRP*) |
|---|---|---|
| Asmuo be šeimos | 40 | 56 |
| Dviejų ar trijų asmenų šeima | 80 | 112 |
| Keturių ar daugiau asmenų šeima (vienam asmeniui) | 23 | 56 |
*VRP - Valstybės remiamos pajamos
Kur kreiptis dėl socialinio būsto?
Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Socialinis būstas Klaipėdoje
Kada galima prarasti teisę į socialinį būstą?
Teisė į socialinį būstą prarandama šiais atvejais:
- Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.
- Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).
- Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
- 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“).
- 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu:
- asmuo yra be šeimos;
- asmuo turi negalią;
- šeimoje yra asmenų su negalia;
- šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
- Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius za komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).
Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Svarbu žinoti
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.