Kaimo turizmo verslas Lietuvoje gana greitai sustiprėjo ir išpopuliarėjo. Jis nuo pat pradžių laikytas alternatyva žemės ūkio gamybos veiklai. Jau tada manyta, kad alternatyvi veikla į kaimą sugrąžins jaunas verslias šeimas, padės vietiniams žmonėms rasti darbo ir palaikys nykstančio sodžiaus gyvybingumą.
Kaimo turizmo sodyba
Šiame straipsnyje aptarsime darbo užmokesčio formas kaimo turizmo sodybose, įskaitant galimas paramos priemones darbdaviams.
Paramos formos kaimo turizmo sodyboms
Viena iš paramos formų yra dalies darbo užmokesčio kompensavimas. Toks paramos teikimas yra tęstinis procesas, t. y. darbuotojo darbo užmokesčio dalis kompensuojama įmonėms kas ketvirtį iki antro mėnesio, einančio po ataskaitinio (kalendorinio) ketvirčio 30 dienos.
„Parama pirmajam darbui“
Darbdaviui pageidaujant (pateikus paraišką), ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį bus kompensuojama fiksuota darbuotojo atlyginimo dalis (t. y. 23,3 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio) už pirmą kartą įsidarbinusį ir iki tol pagal darbo sutartį nedirbusį jauną asmenį nuo 16 iki 29 metų. Kitaip tariant, darbdavys darbuotojui moka nustatytą darbo užmokestį ir visas su juo susijusias įmokas, tačiau dalis išmokėtos sumos darbdaviui kompensuojama iš priemonės „Parama pirmajam darbui" lėšų.
Jei darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis viršija 492 Eur per mėnesį, kompensacija skaičiuojama pagal 492 Eur sumą.
Kaimo turizmo sodyba
Kas laikomas pirmą kartą įsidarbinusiu?
Pirmą kartą įsidarbinusiu pagal darbo sutartį laikomas asmuo, bet kuriuo amžiaus tarpsniu nuo 16 iki 29 metų (tačiau neįskaičiuojant darbinės veiklos iki 18 metų pagal darbo sutartį, pvz., moksleivių sezoniniai darbai atostogų metu) pirmą kartą įsidarbinęs pagal darbo sutartį (t. y. iki tol nedirbęs pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje ir neturėjęs valstybės tarnautojo statuso).
Dokumentų pateikimas
Visus būtinus paramai gauti dokumentus (originalus) darbdavys turi pateikti UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA).
Dalies darbo užmokesčio kompensavimas teikiamas nuo 2012 m.
2015 m. lapkričio 2 dieną buvo pradėtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai”.
Pagal Priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti.
Reikalavimai pareiškėjui
Pareiškėjas nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, t. y. Pareiškėjas tvarko buhalterinę apskaitą ir sudaro finansines ataskaitas (sudaromas balansas, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitos). Projekte numatyta vykdyti veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje. Pareiškėjo buveinė (biuras, kuriame saugomi apskaitos ir kt. dokumentai), gamybinės patalpos, technikos, įrangos laikymo patalpos, sandėliai ir pan. Pareiškėjas yra registruotas kaimo vietovėje.
Ne mažiau kaip į 80 proc. projekto veiklai įgyvendinti kuriamų naujų darbo vietų įdarbinti kaimo gyventojus. Įgyvendinus projektą ir kiekvienais projekto kontrolės laikotarpio metais ne mažiau kaip 80 proc. Patirtos (t. y. projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių nauja statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas. projektui įgyvendinti ir projekte numatytai veiklai vykdyti būtina specializuota technika ir (arba) įranga.
Jeigu projekto tikslams pasiekti yra būtina įsigyti motorinę transporto priemonę, parama motorinės transporto priemonės įsigijimui negali viršyti 25 proc. paramos projektui vertės (šis apribojimas netaikomas, kai projekte numatyta vykdyti veikla yra tik ūkininkų mobilioji prekyba) Įsigyjama motorinė transporto priemonė turi būti priskiriama prie N kategorijos, N1 klasės motorinių transporto priemonių (išskyrus visureigius), kaip nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose.
Finansuojama iki 50 proc. Pareiškėjas-ūkininkas turi pasirinkti, kuri projektų atrankos kriterijų grupė (fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims taikoma projektų atrankos kriterijų grupė) taikoma projektui.
Paramos intensyvumas nuo 30 proc. iki 49 proc.
Pareiškėjas įsipareigoja, kad projekto įgyvendinimo metu bus sukurtos ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikytos naujos darbo vietos (t. y. mokamo darbo užmokesčio vidurkis šalies darbo užmokesčio vidurkį viršija 20 proc. mokamo darbo užmokesčio vidurkis šalies darbo užmokesčio vidurkį viršija daugiau nei 10 proc. iki 20 proc. mokamo darbo užmokesčio vidurkis šalies darbo užmokesčio vidurkį viršija iki 10 proc. daugiau nei 15 proc. iki 20 proc. nuo 10 proc. iki 15 proc.
Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius - 50 balų.
Kompensuojama 100 proc.
Subsidijos darbo užmokesčiui prastovų metu
Ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuoja valstybė.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl subsidijos:
- a) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti.
- b) užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.
- c) darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, sąrašas.
- d) darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai (banko išrašas arba pavedimo elektronine bankininkyste kopija, patvirtinta darbdavio parašu, mokėjimo pavedimo kopija, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis, arba kasos išlaidų orderio kopija, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais).
Kreipiantis dėl subsidijos kitais mėnesiais (kreipiamasi iki mėnesio 15 dienos), teikiami aukščiau b, c ir d punktuose nurodyti dokumentai.
Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui.
Kreiptis galima pateikiant nurodytus dokumentus el. paštu į Klientų aptarnavimo skyriaus el. paštą, pasirašius elektroniniu parašu (pasirašymo pagalba) arba siunčiant paštu į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota.
Pirmą kartą besikreipiantys darbdaviai dėl prastovų subsidijos darbo užmokesčiui dokumentus apmokėjimui už gruodžio mėnesį turi pateikti iki 2021 sausio pabaigos.
Darbdavys gali pretenduoti į subsidiją darbo užmokesčiui išleidus darbuotojus į prastovas, jei jie buvo įdarbinti iki karantino.
Kaimo turizmo verslo ypatumai Lietuvoje
Pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje privataus entuziazmo iniciatyva. Masinis kaimo turizmo sodybų Lietuvoje kūrimasis prasidėjo 1997-aisiais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje. Prie Žemės ūkio rūmų buvo įkurta Kaimo turizmo asociacija.
Kaimo turizmo sodyba
Agroturizmo verslo kūrimo sąlygos iš pradžių buvo labai sunkios. Niekas šio verslo nerėmė. Sodyboms kurti paramos valstybė neskyrė. Niekas ir apie kaimo turizmo sodybų architektūrą nekalbėjo, tad nebuvo supratimo, kokios galėtų būti Lietuvoje kaimo turizmo sodybos. Niekas iš architektūros sritį kuruojančių žinybų nesiaiškino, kokią įtaką šios sodybos padarys kaimo kraštovaizdžiui, ir jokių nuostatų ar taisyklių sodyboms projektuoti bei jų aplinkai kurti nerengė.
Natūralu, kad kaimo turizmo veikla, kaip ir visa tuometė Lietuvos pertvarka, pasuko vien ekonominių siekių link, naudodamasi tomis priemonėmis, kurias tuo metu turėjo ir galėjo panaudoti. Pirmieji entuziastai kaimo turizmo verslą pradėjo savo nuosavose iš silikatinių plytų sovietmečiu statytose sodybose. Verslūs žmonės privatizavo poilsio namų, moksleivių stovyklų bei kitus pastatus ir ten kūrė kaimo turizmo verslą.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija veiklą pradėjo 1997 m., kuomet buvo tik 17 sodybų. Iki šių metų jų skaičius išaugo 23 kartus. Šiuo metu asociacija vienija beveik 400 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žmonės dar tik planuojantys kurti šį verslą, regioninių turizmo centrų darbuotojai.
Ypač statybos išsiplėtė 2004-2005 metais, kai sodybų statybai pradėtos naudoti Europos Sąjungos teikiamos paramos lėšos. 2005-aisiais Kaimo turizmo asociacijai priklausė 114 narių, o 2011 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų priskaičiuota 411, neskaitant nemažo skaičiaus neįeinančių į asociaciją ir veikiančių nepriklausomai.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija 2007 m. tapo tarptautinės organizacijos EuroGites nare. Priklausymas vienai sistemai žymiai padidino ir į Lietuvos kaimo turizmo asociaciją besikreipiančių užsieniečių skaičių (beveik 20 proc. kreipiasi dažniau nei ankstesniais metais).
Didėjanti konkurencija kaimo turizmo paslaugų rinkoje skatina verslininkus kurti naujas paslaugas, telkti tam tikras konkurencingumui didinti priemones, ir vis dėlto to neužtenka. Siekiant padidinti kaimo turizmo konkurencingumą, būtina įvertinti jo plėtrai poveikį darančius socialinius ir ekonominius aplinkos veiksnius.
Darbo objektas - darbe analizuojami Lietuvos kaimo turizmo ypatumai ir pokyčiai 1996-2011 metų laikotarpiu.
Kaimo turizmo sodybos reikalavimai
Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija. Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kaimo turizmo paslauga atitinka šiuos reikalavimus, išdavimo tvarką tvirtina savivaldybės taryba.
Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimas turi būti laikomas svečiams matomoje vietoje.
Pažymėjimas kaimo turizmo paslaugos teikėjui yra išduodamas, jeigu atitinkamos apskrities, miesto, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - teritorinė VMVT) tikrinimo metu nustatoma, kad kaimo turizmo paslaugos teikėjo veiklos sąlygos atitinka šiuos reikalavimus.
Gyvenamosiose patalpose oro kokybė, triukšmas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Vartotojams teikiant maitinimo paslaugas, maisto tvarkymo vietos ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Jei yra įrengti baseinai, jie turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Jei yra bendro naudojimo patalpos, naudojamos ne tik vartotojų paslaugoms, papildomai turi būti įrengti bendro naudojimo tualetai, atitinkantys visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus
Vienviečio kambario plotas turi būti ne mažesnis kaip 7 m2, dviviečio - ne mažesnis kaip 11 m2, triviečio ar šeimyninio - ne mažesnis kaip 14 m2. Jeigu vonia (dušas) ir tualetas įrengti vienoje patalpoje, esančioje kambaryje (numeryje), jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m2.
Atskiroje vonios (dušo) patalpoje turi būti geros būklės vonia arba dušas (arba abu), pakabos drabužiams ir rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis. Tualetai turi būti įrengti su prieškambariais, kiekviename prieškambaryje turi būti praustuvė (praustuvės), skysto ar miltelių pavidalo muilo dozatorius, elektriniai arba vienkartiniai rankšluosčiai.
Apgyvendinimo paslaugų patalpos gali būti šildomos ir nešildomos. Nešildomos patalpos galimos tik tuo atveju, jei apgyvendinimo paslaugos teikiamos tik šiltuoju metų periodu.
Teisę teikti kaimo turizmo paslaugą (apgyvendinimo, higienos, maitinimo ir poilsio) kaimo vietovėje turi tik fiziniai asmenys, t. y. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (toliau - individuali veikla pagal pažymą), arba įsigyti verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų.
Kaimo turizmo teikimo paslaugos su paslaugų gavėjais dažniausiai sudaromos žodžiu. Susitariama dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo, kainos, kartais sumokamas avansas ir tuo laikoma, kad sutartis sudaryta. Tokios žodinės sutartys įstatymui neprieštarauja. Tačiau, kai kuri nors sutarties šalis savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdo, arba netinkamai įvykdo (nesuteikia paslaugos arba suteikia nekokybišką paslaugą, nesumokama už paslaugą arba sumokama ne visa sutarta suma, įvyksta nelaimingas atsitikimas sodyboje ir pan. ) apginti savo pažeistas teises, kompensuoti nuostolius, įrodyti savo teisumą praktiškai yra neįmanoma.
Kai į sodybą atvyksta kelios šeimos arba grupė turistų, sutartis sudaroma su vienu iš jų, sutinkant kitiems pilnamečiams šeimų ar grupės nariams.
Verslo planų pavyzdžiai
Jei planuojate kurti kaimo turizmo sodybą, jums gali būti naudingi verslo planų pavyzdžiai:
- Baidarės verslo planas
- Kelionių organizatoriaus „megatur“ verslo planas
- Viešbučio verslo planas
- Ekstremali stovykla verslo planas
- Kaimo turizmo ,,nendrelė“ verslo planas
- Kaimo turizmo sodybos „ danielių slėnis“ verslo planas
- Kaimo turizmo projektas „Poilsio oazės“
- Kaimo turizmo sodybos „Tauragnas“ aprašymas
Taip pat galite pasidomėti naujo produkto įvedimu į rinką, pavyzdžiui, „Virtuali kelionė“.
Šis straipsnis apžvelgė pagrindinius kaimo turizmo sodybose taikomus darbo užmokesčio formų aspektus ir paramos galimybes. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiek esamiems, tiek būsimiems kaimo turizmo verslo savininkams.