Šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdingas fragmentiškumas, daugiareikšmiškumas ir reliatyvumas, psichinė sveikata ir emocinis stabilumas tampa vis svarbesni. Nuolatinis neapibrėžtumas kelia nerimą, skatina saugumo jausmo praradimą ir verčia žmogų suvokti savo paties nepažįstamumą. Šiame straipsnyje gilinamės į emocinių būsenų įvairovę, jų raišką ir įtaką žmogaus gyvenimui, remiantis psichologijos mokslo įžvalgomis.
Įvadas į emocijų pasaulį
Emocijos - tai sudėtingas psichologinis fenomenas, kuris visais laikais domino mokslininkus ir filosofus. Jų tyrinėjimas apima daugybę aspektų - nuo subjektyvaus išgyvenimo iki fiziologinių reakcijų ir išorinio elgesio. Šiuolaikinėje psichologijoje emocijų psichologija užima vis svarbesnę vietą, nuosekliai nagrinėjanti emocijas ir pagrindinius jų aspektus: emocijų išgyvenimą, kūniškąją emocijų simboliką, emocijų išraišką ir kt.
Šio straipsnio objektas - emocijų išgyvenimas, kuris apibrėžiamas atsižvelgiant į emocijų kokybines savybes (vertinimą ir modalumą: nustebimą, nerimą, liūdesį, džiaugsmą ir kt.), dinamiką (trukmę, intensyvumą ir kt.) ir išorinę išraišką (mimiką, kalbą, gestus).
Emocijų teorijų raida
Emocijų tyrinėjimo istorija yra gana permaininga. Dar senovėje emocijos buvo centrinė tema, o psichologijos klasikai savo teorijose skyrė joms didelį dėmesį. Tačiau XX a. viduryje, iškilus biheviorizmui, susidomėjimas emocijomis nuslūgo, nes psichologijos objektas buvo susiaurintas iki stebimų dirgiklių ir reakcijų į juos tyrimo. Vis dėlto, vėliau buvo suvoktas tokio požiūrio ribotumas, todėl emocijų psichologija vėl užėmė centrinę vietą psichologijos mokslo raidoje.
Šiandien egzistuoja daugybė emocijų teorijų, kurios priskiriamos skirtingoms tradicijoms ir klasifikuojamos pagal skirtingus kriterijus.
Pagrindinės emocijų teorijos
- Klasikinės-bihevioristinės emocijų teorijos: (pvz., Watson, 1919)
- Kognityvinės-psichologinės emocijų teorijos: (pvz., James-Lange, 1884/1885; Cannon, 1927; Schachter dviejų veiksnių emocijų teorija, 1964; Valins, 1966) emocijas traktuoja kaip fiziologinių procesų padarinį (James-Lange). Vėlesni emocijų teorijų atstovai Cannon (1927) teigia, kad emocijas žadinantis dirgiklis vienu metu sukelia fiziologines reakcijas ir subjektyvų emocijų išgyvenimą.
- Atribucinė emocijų teorija: (B.Weiner, 1986; Schneider, 1971)
Emocijų samprata ir terminologija
Emocijos - tai gyvūno ar žmogaus tiesioginis atsakas į aplinkos reiškinius ir situacijų reikšmės išgyvenimas. Emocijų psichologijoje sutinkamos afekto, jausmo, nuotaikos, empatijos ir kitos sąvokos, kurios kartais vartojamos sinonimiškai su emocija, tačiau toks minėtų sąvokų tapatinimas nėra teisingas.
- Jausmas: tik vienas emocijos aspektas - emocijos jutimas.
- Afektas: ypatingai intensyvios emocinės būsenos. Anglakalbėje mokslinėje literatūroje affect dažnai yra emocijos sinonimas, bet kartu ir platesnė sąvoka, kuri greta emocijų aprėpia kitas giminingas psichines būsenas (pavyzdžiui, nuotaikas). Kartais affect sąvoka žymi ir emocijų išgyvenimo aspektą (Lazarus, 1991).
- Nuotaika: pasižymi mažesniu intensyvumu, ilgesne trukme ir nėra tiesiogiai nukreipta į objektą.
Visų šių sąvokų gausa lemia sunkumus, su kuriais susiduria mokslininkai, siekiantys pateikti tikslų emocijų apibrėžimą. Vis dėlto, visi mokslininkai sutaria, kad emocinis procesas apima vidinius ir išorinius dirgiklius, subkortikalinius ir kortikalinius perdirbimo mechanizmus, neurofiziologinius pakitimus, motorinę išraišką, motyvacijos tendencijas ir jausmines būsenas.
Emocinių būsenų požymiai
Apibendrinant tai, kas pasakyta apie emocines būsenas, reikia išskirti tris pagrindinius emocinių būsenų požymius: trukmę laike, kokybę ir intensyvumą (stiprus/silpnas). Šie požymiai pasireiškia viename arba keliuose iš šių lygmenų: jausmo, kūno būsenos ir išraiškos.
Trys emocijų aspektai
Apibrėžiant emocijas svarbi vieta tenka trims emocijų aspektams: emocijų išgyvenimui, fiziologiniam aspektui ir elgesio aspektui.
- Emocijų išgyvenimas: subjektyvus emocijos komponentas, jausmas (džiaugsmas, pyktis, baimė). Emocijų išgyvenimas metaforiškai įvardijamas kaip "karatas", o ne emocijos - kaip "auksas" (James, 1890/1950; Mandler, 1984 ia Meyer, Schützwohl, Reisenzein, 2001). Kai kurie teoretikai, pavyzdžiui, Wundt (1896), teigia, kad emocijų išgyvenimo specifika priklauso nuo malonumo/nemalonumo jutimo.
- Fiziologinis aspektas: periferiniai-fiziologiniai pasikeitimai, pavyzdžiui, paraudimas, kvėpavimo pasikeitimai, rankų prakaitavimas ir t.t.
- Elgesio aspektas: ekspresyvus arba išraiškos aspektas (veido išraiška, gestai, kūno laikysena, kūno orientacija, nesąmoningi kūno judesiai, balso požymiai) ir instrumentinis arba veiksmo aspektas (baimė - noras bėgti).
Emocijų išgyvenimo įtaka
Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Žmogus myli ir nekenčia, garbina ir niekina, pavydi ir atleidžia, juokiasi ir verkia, aistringai ko nors siekia ir nusivilia. Nors tiesiogiai kontroliuoti emocijų neįmanoma, jas galima netiesiogiai reguliuoti intelekto pagalba (jausmus įsisąmoninant bei juos reflektuojant, analizuojant situaciją bei ją kartojant). Emocijos taip pat atsispindi vaizdiniuose, tokiuose kaip svajonės, sapnai.
Grendstad (1999), rašydama apie emocijų išgyvenimą, iškelia dar vieną svarbų momentą - individo sugebėjimą priimti arba nepriimti savo jausmus. Dažnai taip būna todėl, kad bijoma pripažinti savo jausmus, arba žmogus mano, jog "nedera" tokius jausmus išgyventi. Nepriklausomai nuo to, kodėl nepripažįstami jausmai, po kurio laiko imama bijoti jausmų.
Psichologiniai gynybos mechanizmai
Nepripažįstant jausmų įsijungia psichologiniai gynybos mechanizmai, kurie padeda sumažinti nerimą nesąmoningai iškreipiant tikrovę. Tik priimdamas savo patirtį, įsisąmonindamas savo jausmus, žmogus gali geriau save kontroliuoti.
Kaip mažiau reaguoti emociškai: juodai baltas mąstymas
Emocijos ir sveikata
Neigiamos emocijos pakursto ne tik biocheminius procesus, bet ir neleidžia žmogui atsipalaiduoti. Žmogaus savijauta, o kartu ir gyvybinės organizmo funkcijos priklauso ir nuo širdies raumenį maitinančių, ir nuo visų kitų kraujagyslių būklės.
Nenuspėjamos permainos, ekonominiai bei politiniai neramumai, nepasitikėjimas valdžia, vienoje ar kitoje valstybėje kylantys kariniai konfliktai neišvengiamai paliečia kiekvieną žmogų.
Psichosocialiniai rizikos veiksniai
Yra daugybė kitų, ypač svarbių rizikos veiksnių, kurių vis dar retai tepaisoma. Tai psichosocialiniai - su elgsena, emocijomis, gyvenimo bei darbo sąlygomis susiję veiksniai. Apie prastą žmogaus socialinę-ekonominę būklę įspėja menkas išsilavinimas, pinigų stygius, sunkus fizinis ar rankų darbas, blogos darbo sąlygos, gyvenimas skurdžiame būste.
Pastebėta, kad žmonėms, kurie buvo pasmerkti vienatvei - kurie buvo atskirti nuo kitų visuomenės narių - rizika susirgti arba anksti numirti nuo koronarinės širdies ligos yra gana didelė. Tokią pat neigiamą įtaką širdies būklei daro ir socialinė atskirtis bei socialinės paramos stoka.
Staigūs, sunkūs psichikos sukrėtimai taip pat gali tapti vainikinių širdies arterijų kraujotakos sutrikimo priežastimi. Tai gyvybei grėsminga situacija, kai vainikinė širdies kraujagyslė kritiškai susiaurėja arba užsikemša trombu. Patirtos gamtos katastrofos, asmeniniai sukrėtimai - pralaimėjimas, praradimas, netektis ar kiti sunkūs asmeninio gyvenimo įvykiai sukelia stiprias neigiamas emocijas. Vienais atvejais tai sukelia pykčio priepuolius, kitais - ilgalaikį sielvartą.
Darbo įtaka sveikatai
Lėtinis stresas darbe smarkiai padidina ankstyvos, staigios mirties nuo KŠL riziką. Ypač toks stresas pavojingas vyrams. Jį pakursto ilgos darbo valandos, dažni viršvalandžiai, dideli psichologiniai reikalavimai, neobjektyvumas, šališkumas, įtampa. Ilgalaikės, neįveiktos šeimyninio gyvenimo krizės - skyrybų situacijos taip pat padidina KŠL riziką.
Išsekimas, energijos stoka (gyvybinių jėgų nebuvimas) - tai vieni dažniausių depresijos požymių, kurie širdies kraujotakai taip pat daro didelę neigiamą įtaką. Besikartojančios panikos atakos taip pat įspėja apie tai, kad KŠL rizika padidėjo. Nes šios atakos - tai dažnos nerimo sutrikimų palydovės.
Priešiškumas kitiems - tai asmenybės bruožas, kuris įspėja ir apie tai, kad toks žmogus nesugeba prisitaikyti prie aplinkos - kad jo socialinė adaptacija yra sutrikusi. Jis nuolat nepasitiki kitais, yra įniršęs, piktas, dažnai veliasi į agresyvius socialinius santykius.
Psichikos sutrikimai ir ligos
Be fizinių ligų, psichologinės problemos gali pasireikšti įvairiais psichikos sutrikimais:
- Demencija: sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas.
- Amnezinis sindromas: sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams.
- Delyras: etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
- Organiniai haliucinaciniai sutrikimai: sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei.
- Kliedesiniai sutrikimai: sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
- Nuotaikos (afekto) sutrikimai: sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio.
- Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai: sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
- Lengvas kognityvinis sutrikimas: sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija.
- Organinis asmenybės sutrikimas: šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška.
- Poencefalitinis sindromas: šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai: sutrikimai, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
- Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai: šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.
- Asmenybės sutrikimai: paranojinė, šizoidinė, šizotipinė, antisociali, ribinė, isteriška, narciziška, vengiantis, priklausoma, obsesinė-kompulsinė asmenybė.
Emocijų valdymas ir išraiška
Žmogaus emocijos yra tarsi geltonas šviesoforo signalas ir tik nuo žmogaus priklauso, kuris signalas - žalias ar raudonas užsidegs po to. Žalia šviesa degs, jeigu išreikšite savo emocijas (išsipasakosite, užrašysite savo mintis, jas nupiešite ir išlaisvinsite iš vidinio narvo) mąstysite pozityviai, tuomet ir judėti gyvenimo keliu bus lengviau. Jeigu emocijas nuolat laikysite tvirtai sugniaužę geležiniais vidiniais spąstais, kita spalva bus raudona - liksite stovėti vietoje, griaudami savo vidų ir sveikatą.
Emocijos teka kūnu kaip elektros srovė. Kūno ląstelės atsako į kiekvieną mintį ir ištartą žodį. Kiekviena emocija turi skirtingą energijos dažnį, priklausomai nuo šių dažnių, patiriant vieną ar kitą emociją, jūsų organizmas paleidžia atitinkamą kiekį neuropeptidų. Jeigu laikotės įsikibę negatyvių nuostatų ir minčių, jūsų kūnu teka negatyvios bangos, kurios sugriauna natūralią kūno energijos tėkmę.
Norint paslėpti skausmą reikia žymiai daugiau energijos nei su juo susidurti. Įtampa ir pastangos norint laikyti savo emocijų seifą užrakintą galiausiai išsekina fiziškai. Yra daugybė dalykų, kurių negalite kontroliuoti - žemės drebėjimai, potvyniai, tačiau nepamirškite ir to, ką galite. Savo emocijas ir mintis galite valdyti, tik reikia žinoti kaip.