Odos Ligos: Klasifikacija, Priežastys ir Gydymo Būdai

Oda - didžiausias žmogaus organas, atliekantis daugybę svarbių funkcijų, įskaitant apsaugą nuo mikrobų, kūno temperatūros reguliavimą ir lytėjimo pojūčių suteikimą. Sveiko žmogaus organizme brandžių, naujų ir negyvų ląstelių kiekis yra pusiausvyros būsenoje, tačiau tam tikromis sąlygomis ir veikiant nepalankiems aplinkos faktoriams, ši pusiausvyra gali sutrikti. Tuomet ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalintis, sutrinka jų vystymosi ir brendimo ciklas. Nebrandžios ląstelės negali tinkamai vykdyti savo funkcijų.

Odos ligos gali būti įvairios - nuo lengvų bėrimų iki gyvybei pavojingų vėžinių susirgimų. Dėl šios priežasties dermatovenerologija yra labai svarbi medicinos mokslo šaka. Dermatovenerologija yra medicinos mokslo šaka, apimanti odos ligų ir lytiškai plintančių infekcinių ligų etiologiją, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. Tai dviejų medicinos sričių - dermatologijos ir venerologijos - junginys. Dažnai dermatovenerologinės ligos greitai progresuoja, todėl ypač svarbu jas kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias odos ligų rūšis, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Odos Navikai

Odos navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Gerybiniai odos navikai yra pakankamai dažnai sutinkami, jų turi kiekvienas žmogus. Apskritai šie odos dariniai nesukelia rimtų sveikatos problemų, nebent jie yra itin didelių matmenų ar spaudžia kraujagysles, nervų rezginius, taip pat jeigu šių darinių esti daug ir tai sukelia diskomforto jausmą. Piktybiniai odos navikai - šių odos darinių ląsteles sunku diferencijuoti net pačiame pradiniame ligos etape, kadangi jos yra praradusios gebėjimą atlikti savo funkcijas.

Gerybiniai Odos Navikai

Gerybiniai odos navikai pasižymi:

• Nebūdingu greitu, aplinkinius audinius pažeidžiančiu (t. y., invaziniu) augimu.
• Šie dariniai auga lėtai.
• Gerybinio odos naviko atsiradimo nelydi skausmas, uždegimas.
• Gerybiniai odos navikai neplinta į toliau esančius audinius bei organus (t. y., neduoda metastazių), taip pat jų fone nesutrinka organizmo biocheminiai procesai.

Dažniausiai sutinkamų gerybinių odos navikų pavyzdžiai - tai papilomos, lipomos, karpos, keratomos, cistos, dermatofibromos, miliumai, hemangiomos, keratopapilomos, ksanteliazmos, moliuskai ir kt.

Gerybiniai odos navikai (karpos)

Piktybiniai Odos Navikai

Piktybiniai odos navikai pasižymi:

• Piktybinių odos darinių ląsteles sunku diferencijuoti net pačiame pradiniame ligos etape, kadangi jos yra praradusios gebėjimą atlikti savo funkcijas.
• Tokios ląstelės geba įsiskverbti į aplinkines struktūras.
• Dažnai duoda metastazes į atokiau esančius audinius ir organus, per kraujagysles ir limfagysles gali išplisti po visą organizmą.

Pagrindiniai požymiai, leidžiantys įtarti gerybinio odos darinio transformaciją į piktybinį - tai pigmentacijos pokyčiai, greitas, spontaninis augimas, išplitimas į gretimas odos sritis, kraujavimas, išopėjimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tuos išvaizdos pokyčius ar pojūčius, kurių anksčiau nebuvo. Tolesniuose etapuose formuojasi metastazės sritiniuose limfmazgiuose, liga išplinta po vidaus organus. Bet kokių įtarimą keliančių odos pažeidimų traumavimas gali pagreitinti supiktybėjimo procesą.

Pagrindiniai piktybinių odos navikų tipai:

• Bazalioma (pamatinių, bazinių ląstelių karcinoma) - odos navikas, išsivystantis iš epidermio pamatinio sluoksnio ląstelių. Dažniausiai bazalioma pažeidžia saulei atviras kūno vietas - veidą, kaklą, pečius, nugarą. Pradiniame ligos etape bazalioma primena mazgelį, kurio paviršiuje matomos smulkios besišakojančios kraujagyslės.
• Odos plokščialąstelinis vėžys - sutinkamas rečiau negu bazalioma, tačiau liga pasižymi sunkesne eiga. Būdingas greitas metastazavimas. Ligos pradžioje navikas atrodo kaip ribotas odos infiltratas („guzelis“), ne didesnis nei 1 cm. Vėliau toje vietoje atsiranda karpos ir išopėjimai, o „guzelio“ kraštai sustorėja ir tampa netaisyklingi. Atsiranda skausmai. Navikui išplitus į sritinius limfmazgius, paciento būklė greitai pablogėja ir gali pasibaigti mirtimi.
• Melanoma - agresyviausias odos vėžio tipas, kuriam būdingas greitas augimas ir aukštas mirtingumo dažnis. Išgyvenamumo prognozė tiesiogiai priklauso nuo naviko stadijos diagnozės metu bei gydymo. Gera ligos išeitis pasiekiama tik ankstyvose stadijose.
• Kapoši sarkoma - tai odos navikas, atsirandantis iš kraujagyslių vidinio dangalo ląstelių. Iš pradžių atsiranda violetinės spalvos papulės, dažniausiai apatinėse galūnėse. Gana greitai tokių papulių atsiranda itin daug. Šie židiniai pradeda tamsėti, storėti, dažnai išopėja.

Melanoma

Ikivėžiniai Odos Pažeidimai

Ikivėžiniai odos pažeidimai - tai odos dariniai, kurie tam tikromis sąlygomis gali pavirsti į odos vėžį. Labai sunku nubrėžti ribą tarp ikivėžinio odos pažeidimo ir ankstyvos piktybinio naviko stadijos, kadangi neegzistuoja jokie ankstyvi supiktybėjimo diagnostikos kriterijai ar požymiai. Todėl ikivėžinius odos darinius būtina reguliariai ir kruopščiai stebėti - tiek pacientui, tiek gydytojui dermatologui. Esant reikalui, dariniai yra šalinami.

Pagrindiniai ikivėžinių odos pažeidimų tipai:

• Atipiniai (displaziniai) apgamai - apgamai su atipijos požymiais (3 ar daugiau pagal ABCDE kriterijus). Šie apgamai turi padidėjusią riziką transformuotis į piktybinius odos darinius, dažniausiai - į melanomą. Displaziniai apgamai pasižymi netolygiu pigmento pasiskirstymu, netaisyklingomis ribomis, asimetrija ir kt. Be to, kiekvienam žmogui gyvenimo eigoje gali atsirasti tokių apgamų, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Apgamai pradeda keistis dėl ilgalaikio saulės poveikio, taip pat tam įtakos turi ir genetinis polinkis. Įtariant apgamo atipiją, rekomenduojama gydytojo dermatologo konsultacija, ir, esant poreikiui, chirurginis apgamo pašalinimas su histologiniu ištyrimu. Kiti apgamų šalinimo metodai nerekomenduojami, kadangi atipinius būtina ištirti histologiškai - tik taip galima anksti diagnozuoti melanomą.
• Aktininė (saulės, senatvinė) keratozė - tai ikivėžinis odos susirgimas, kuriam būdingi iki 1 cm dydžio gelsvos ar oranžinės spalvos bėrimai. Vėliau bėrimų vietoje atsiranda pleiskanos, šiurkščios ir sausos odos ploteliai, kuriuos mechaniškai pašalinus, stebimas negausus kraujavimas. Jeigu šitoks odos pažeidimas ima standėti, tai yra traktuojama kaip darinio transformacija į piktybinę ligą. Tačiau tai sutinkama pakankamai retai. Dažniausiai jos atsiranda atvirose saulei vietose - veide, nosies ir kaktos srityje, vokų, smilkinių ir skruostų odoje, kaklo ir pečių odoje, riešų nugariniuose paviršiuose. Tai yra liga, kurios nei skauda, nei niežti. Iš esmės ši liga nekelia pavojaus gyvybei, tačiau negydant gali pavirsti į plokščialąstelinį odos vėžį. Ligą diagnozuoja gydytojas dermatologas, dažniausiai tam užtenka apžiūros ir ištyrimo dermatoskopu. Kai kada imama odos biopsija ir atliekamas histologinis ištyrimas.
• Kseroderma - itin retas, paveldimas odos susirgimas, pasireiškiantis vaikystėje ir progresuojantis gyvenimo eigoje. Tai ikivėžinė odos būklė, pasižyminti itin dideliu jautrumu ultravioletiniams saulės spinduliams. Ligos pradžioje, pradinėje stadijoje, saulės paveiktose odos srityse atsiranda nespecifinių pokyčių: pleiskanojimas, neryškios pigmentinės dėmelės (panašios į strazdanas), dermatitas. Antroje ligos stadijoje, į kurią pereinama po kelerių metų, odoje atsiranda defektų - tai atrofijos ploteliai, karpos, opos, įtrūkimai, ryškėja pigmentacija, oda tampa marga. Šios ligos metu pažeidžiama ir kremzlinis audinys - stebimos nosies landų, ausų kaušelių deformacijos. Pirmoji ir antroji ligos stadija gydoma konservatyviai, t. y., medikamentais. Trečiai ligos stadijai būdingi tiek gerybiniai odos dariniai (pvz., daugybiniai polipai, fibromos, keratomos), tiek ir piktybiniai odos augliai (pvz., bazalioma, melanoma). Todėl vėlyvų ligos stadijų gydymui pasitelkiami ir chirurginiai gydymo metodai. Tai yra genetinė liga, paveldima autosominiu recesyviniu būdu (t. y., ja susergama, jeigu abu tėvai yra geno nešiotojai).
• Odos (senatvinis) ragas - tai odos pažeidimas, atsirandantis nuolat trinamose ar spaudžiamose kūno vietose. Pirminis odos ragas atsiranda prieš tai buvusioje sveikoje odoje, antrinis- po tam tikrų odos ligų, pvz., aktininės keratozės, raudonosios vilkligės. Galutiniame ligos etape odos ragas primena raginį kūgį, kurio ilgis gerokai viršija skersmenį. Nors odos ragas formuojasi ilgus metus, tačiau turi padidėjusią supiktybėjimo riziką. Susirgimas būdingiausias labai senyvo amžiaus žmonėms. Ligą diagnozuoja gydytojas dermatologas apžiūros metu, kartais atliekama odos biopsija.
• Bowen‘o liga - ikivėžiniai odos dariniai, kurių galutinė išsivystymo stadija - tai plokščialąstelinis odos vėžys. Ligos pradžioje atsiranda nelygių kraštų rausvos dėmės, o vėliau jų vietoje susiformuoja pleiskanojanti plokštelė. Jeigu plokštelės vietoje atsivėrė opa - tai pirmasis odos vėžio požymis.

Dermatitas

Dermatitas - sąvoka, kuri apibūdina odos uždegimą. Dažniausiai jis pasireiškia odos sausumu, niežėjimu, taip pat gali atsirasti patinimų ir paraudimų. Kai kurių rūšių dermatitas gali tęstis ilgai ir paūmėti dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, sezono pasikeitimo ar patiriamo streso. Tam tikros odos uždegimo rūšys yra labiau paplitusios tarp vaikų, o kitos - tarp suaugusiųjų. Dermatitas gali būti skirtingų rūšių, todėl priežasčių, kodėl atsiranda toks sveikatos sutrikimas, yra labai daug.

Pagrindinės dermatito rūšys:

• Kontaktinis dermatitas - tai odos uždegimas, atsirandantis, kai dirginanti medžiaga liečia odą ir sukelia arba iritacinę (dirginančią), arba alerginę reakciją. Pagal tai, kokia reakcija sukeliama, kontaktinis dermatitas yra skirstomas į dvi rūšis: alerginį ir iritacinį. Kontaktinis dermatitas yra dažniausia profesinė odos liga (85-95 procentai iš visų profesinių odos ligų), ypač dažnai ja serga kirpėjai bei manikiūrininkai. Alerginis kontaktinis dermatitas - tai odos uždegimas (alergoia), kilęs alergeno (dirgiklio) kontakto vietoje dėl organizmo įsijautrinimo (lėtos alerginės reakcijos), t. y.
• Atopinis dermatitas (egzema) - dažniausiai atsiranda dėl genetinių priežasčių. Ši dermatito forma įprastai pasireiškia kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje, tačiau kartais su ja susiduria ir suaugę žmonės. Pagrindiniai simptomai, būdingi šios rūšies dermatitui - niežulys, sausa ir įtrūkusi oda. Egzema - neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Atopinis dermatitas-neurodermitas, atopinė egzema, endogeninė egzema - tai dažna lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas intensyvus niežėjimas. Šia liga ypač dažnai serga vaikai.
• Galvos seborėjinis dermatitas - dažniausiai pažeidžia galvos srityje esančią odą. Kartais tokia dermatito forma pasireiškia ir veido, nugaros bei krūtinės srityse. Apie šią dermatito formą dažniausiai įspėja galvos odos pleiskanojimas. Taip pat šio tipo dermatitu sergantis žmogus gali susidurti su odos paraudimu ar geltonomis, žvynuotomis dėmėmis. Beje, ši dermatito forma neretai pasireiškia ir kūdikiams.
• Dishidrotinis dermatitas - yra pakankamai dažnai pasireiškianti dermatito forma, sukelianti pūsles ir odos niežėjimą. Dažniausiai šio tipo uždegimas susiformuoja ant rankų arba pėdų. Dishidrotiniu dermatitu sergantis žmogus kartais susiduria ir su pasikartojančiais uždegiminiais procesais, dėl kurių oda pradeda randėti.

Atopinis dermatitas (egzema)

Kitos Odos Ligos

Be jau minėtų odos ligų, yra ir kitų dažnai pasitaikančių susirgimų:

• Žvynelinė (psoriazė) - viena iš odos ligų. Tai lėtinė odos liga, pasireiškianti odos uždegimu ir odą dengiančiais sidabro spalvos žvyneliais. Žvyneline visame pasaulyje serga nuo 2 iki 5 proc. gyventojų.
• Aknė - dažna lytinio brendimo liga. Aknės sukelti odos pažeidimai vargina maždaug 80-90 proc. jaunuolių. Dažniausiai aknės bėrimai atsiranda ant veido, krūtinės, pečių ir nugaros, t.y. ten, kur yra daugiausiai riebalinių liaukų. Šią problemą turi tiek moterys, tiek vyrai.
• Folikulitas - tai plauko maišelio uždegimas, kuris gali būti paviršinis ir gilusis. Kai uždegimas apima audinius aplink folikulą, ši liga vadinama perifolikulitu. Furunkulas, karbunkulas, abscesas paprastai atsiranda plaukuotoje odoje. Tai plauko maišelio ir aplinkinių audinių uždegimas. Šis uždegimas apima ne tik plauko šaknį ir maišelį, bet ir riebalų liauką bei gali išplisti net į paodį. Voties piežastis - bakterinė infekcija. Ją prasidėti skatina odos pakitimai: niežai, egzema. Taip pat tam tikros organizmo charakteristikos: cukrinis diabetas, badavimas, vitaminų stoka, nusilpęs imunitetas bei higienos nesilaikymas.
• Laimo boreliozė - liga, kurią sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, kurias perneša erkės. Pirmieji Laimo boreliozės požymiai išryškėja po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Erkės įkandimo metu borelijos patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Užsikrėtus Laimo liga, erkės įkandimo vietoje odoje atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą. Vėliau ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvuoju ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu ir kt.
• Paprastoji ir juostinė pūslelinė - tai virusinė, dažna ir labai užkrečiama odos ir gleivinių liga, pasireiškianti pūslelių (grupėmis) susiformavimu.
• Užkrečiamasis moliuskas - tai užkrečiama virusinė odos liga, kuriai būdingos balzganos papulės, kurių centras bambiškai įdubęs (umbilicatio). Dažniausiai serga vaikai, jauni ir lytiškai aktyvūs žmonės. Dažniau serga vyrai negu moterys. Šią ligą sukelia Molluscum contagiosum virusas (I ir II tipo poksviridai).
• Vitiligo - tai būklė, kai oda netenka pigmento melanino, lemiančio odos, plaukų ir akių spalvą. Šia liga serga 1-2 iš 100 žmonių. Baltmė pasireiškia, kai žūva melaniną gaminančios ląstelės arba dėl kažkokių priežasčių jo nebegamina. Baltmei būdingos įvairios formos baltos odos dėmės, ji taip pat gali paveikti akis, burnos ar nosies gleivinę, plaukus.
• Dilgėlinė - gana klastinga ir paplitusi liga. Įvairių autorių duomenimis, nuo 12-23,5 proc. iki 70-80 proc. gyventojų nors kartą per gyvenimą susirgo.
• Kietligė (sklerodermija) - lėtinė sisteminė autoimuninė liga, kuriai būdinga odos ir poodinių audinių sukietėjimas. Šios ligos formos įvairios. Sisteminės sklerodermijos sukeltas procesas vyksta ne tik odoje, tai pirminė savarankiška (idiopatinė) odos ir vidaus organų stromos jungiamojo audinio fibrozė, susijusi su padidėjusia kolageno sinteze. Sergant šia liga pažeidžiami plaučiai, stemplė ir kiti vidaus organai - jie surandėja. Tai labai reta liga - iš 100 tūkst. gyventojų ja serga 3 žmonės. Ribota sklerodermija - griežtai riboti sukietėjusios odos židinys ar židiniai. 15 proc.

Taip pat egzistuoja tokios ligos kaip: vilkligė diskoidinė, sarkoidozė, xantomos ir ksantomatozė, vaskulitai, dermatomiozitas bei piodermijos.

Odos Ligos: Diagnostika ir Gydymas

Dermatovenerologijoje taikomi įvairūs šiuolaikiniai diagnostiniai metodai, tokie kaip odos biopsija, radiologiniai, klinikiniai imunologiniai, citologiniai, mikrobiologiniai, imunohistocheminiai bei imunofluorescentiniai ir kiti tyrimai. Be viso to, dermatovenerologija apima gydomąsias, lazerines ir estetines procedūras, tokias kaip veido raukšlių korekcija ar veido kontūravimas.

Gydymo metodas priklauso nuo odos uždegimo rūšies bei jo sudėtingumo. Su lengva dermatito forma efektyviai kovoja sausai odai subalansuotos, drėkinimo funkciją atliekančios odos priežiūros priemonės, losjonai, kremai ir pan. Susiduriant su sudėtingesne dermatito forma, pacientui gali būti skiriami uždegimą malšinantys vaistai, antibiotikai ar, sakykim, hormoninis tepalas nuo dermatito. Tam tikrų rūšių dermatitas gydomas fototerapijos arba krioterapijos procedūromis. Dažniausiai dermatito gydymui yra reikalingi kompleksiniai gydymo metodai.

Nors dermatovenerologinės problemos yra pakankamai dažnos, neretai žmonės jas ignoruoja ir neskuba kreiptis pagalbos. Tačiau svarbu suprasti, kad anksti diagnozuota liga ir laiku pradėtas jos gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Taigi jeigu Jums pasireiškė nerimą keliantys simptomai, nedelsdami kreipkitės į specialistus.

Svarbu! Specialių priemonių, apsaugančių nuo odos navikų atsiradimo, deja, nėra. Dauguma odos vėžio atvejų yra susiję su ultravioletinių spindulių poveikiu, todėl rekomenduojama vengti saulės: trumpinti buvimo saulėje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių vidurdienį, taip pat tuomet, kai saulės aktyvumas didžiausias (tarp 10 ir 16 val.), nesilankyti soliariumuose.

tags: #kokios #gali #buti #odos #ligos