Kokios Atliekos Tinkamos Perdirbti Lietuvoje: Išsamus Gidas

Šiandien atliekų rūšiavimas ir perdirbimas yra itin svarbūs siekiant tausoti aplinką ir mažinti neigiamą poveikį gamtai. Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius.

Atliekų rūšiavimas prasideda atliekų susidarymo vietoje, o perdirbimui tinkamas antrines žaliavas išsskirstomos į atskirus konteinerius, dažniausiai pažymėtus arba išskirtus spalvomis: geltonas - plastmasė, žalias - stiklas, mėlynas - popierius.

Kas Yra Atliekų Perdirbimas?

Atliekų perdirbimas - tai atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. ATLIEKŲ PERDIRBIMAS - tai procesas, leidžiantis perdirbti panaudotas medžiagas į naujas medžiagas ar objektus ir tokiu būdu pakartotinai atliekas panaudoti. Tai alternatyva įprastam atliekų išmetimui, galinti padėti taupyti išteklius ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimus.

Antrinės Žaliavos ir Jų Svarba

Antrinės žaliavos - tai atliekos, tinkamos perdirbti, iš kurių gaminami nauji produktai, mažiau teršiant aplinką, tausojant jos resursus. Svarbu suvokti, kad kuo daugiau mes surinksime antrinių žaliavų ir pirksime iš jų pagamintos produkcijos, tuo labiau didės ir pasiūla. Pasisekimo raktas yra paklausa. Mes turime pasinaudoti savo pasirinkimo teise.

Perdirbti antrines žaliavas yra daug paprasčiau, pigiau bei mažiau teršiama aplinka. Naudojant didesnius kiekius antrinių žaliavų, galima sutaupyti daugiau gamtos išteklių.

Kaip Teisingai Rūšiuoti Atliekas?

Nors atliekas rūšiuojame kiekvieną dieną, tačiau mišrių komunalinių atliekų konteinerių patikrinimų metu matomi vaizdai vis dar byloja apie teisingų atliekų rūšiavimo žinių trūkumą. Pirminis atliekų rūšiavimas prasideda kiekvieno iš mūsų namuose, o perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos turi būti išskirstomos į atitinkamus rūšiavimo konteinerius.

Norint efektyviai prisidėti prie antrinių žaliavų perdirbimo proceso - svarbu ne tik teisingai atrinkti, kokios pakuotės atliekos turėtų keliauti į atitinkamus konteinerius, bet ir paruošti jas išme-timui, pavyzdžiui, plastiko pakuotes išplauti, nepalikti jose maisto likučių ir pan. Abejojant, kur reikėtų išmesti vienas ar kitas pakuotes - visada galima pasitikrinti ant jų esančius ženkliukus, kurie dažniausiai nurodo, ar pakuotės yra tinkamos perdirbti, ar ne. Taigi, svarbiausia rūšiuojant atliekas - pasidomėti, ar pakuotė išties yra tinkama perdirbti bei įvertinti, į kurį rūšiavimo konteinerį ji turėtų keliauti.

Kaip žinia, visos Šiaulių regione surinktos mišrios komunalinės atliekos yra vežamos į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną. Čia jos dar kartą perrūšiuojamos, perdirbimui tinkamos atliekos atskiriamos ir tik tai, kas nebegali būti išgelbėta, nugula į sąvartyno kaupą. Didžiąją dalį atliekų sudaro ne kas kitas, o pakuočių atliekos.

Ką Galima Mesti Į Plastiko Konteinerį?

Į plastiko konteinerį metamos tik plastikinės ir metalinės pakuotės nuo gėrimų, maisto produktų, asmens higienos, dekoratyvinės kosmetikos, maisto papildų, konservų dėžutės, skardinės nuo gyvūnų ėdalo, metaliniai dangteliai, aliuminio folija padengtos pakuotės nuo traškučių, kavos, šokolado.

Ką Galima Mesti Į Popieriaus Konteinerį?

Į popieriaus konteinerį metamos popierinės pakuotės, kartonas, laikraščiai, žurnalai, sąsiuviniai, knygos be kietų viršelių. Visos pakuotės turi būti pilnai ištuštintos, tačiau jų išplauti ar išvalyti nereikia. Svarbiausia, kad joje buvęs turinys netekėtų ir neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų, priešingu atveju jų nebebus galima perdirbti.

Kitos Atliekos

Mūsų kasdienybėje susidaro nemažai ir kitų rūšių atliekų, kurių negalime rūšiuoti nei į mišrių komunalinių, nei pakuočių konteinerius. Vienos iš jų, tekstilės atliekos, turi būti rūšiuojamos į specialius tekstilės surinkimo konteinerius mieste arba pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Į šias aikšteles taip pat vežamos pavojingosios, statybos ir griovimo, buitinės technikos ir kitų didelių gabaritų atliekos.

Žaliosioms atliekoms tvarkyti skirti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai ir kompostavimo dėžės, šias atliekas dar galima pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Pasibaigusio galiojimu vaistus derėtų pristatyti į artimiausią vaistinę.

Ko Negalima Mesti Į Perdirbimo Konteinerius?

Tarp perdirbimui skirtų atliekų, popieriaus, plastiko ir metalo konteineriuose, vidutiniškai randama apie 20%, o kartais - net ir 50% netinkamų. Pavyzdžiui, dažnai tautiečiai plastikines statybų, remonto, elektronikos plastiko atliekas, tarp kurių ir plastikiniai indai bei žaislai, meta į popieriaus, plastiko bei metalo konteinerius.

„Popieriaus ir plastiko pakuočių konteineriuose darbuotojai taip pat randa sauskelnių, vienkartinių rankšluosčių ar tualetinio popieriaus. Neretai gyventojai plastikinėje taroje į plastiko konteinerius išmeta ir maisto, pavyzdžiui, maišelyje sudėtų arbūzo atliekų, kurios sutepa plastiką, popierių ir paverčia jį netinkamu perdirbti. Kitaip nei popieriaus ir plastiko atliekas, stiklą lietuviai rūšiuoja geriau - netinkamų perdirbti stiklo atliekų joms skirtuose konteineriuose pasitaiko apie 6%. Tiesa, dažnai neteisingai stiklo konteineriuose išmetamos ir perdegusios elektros lemputės. Į stiklo konteinerius gyventojai dažnai meta ir keramikinius indus, kurie nėra tinkami perdirbti.

Taip pat konteineriuose atsiranda ir stiklinė tara su dažais, o tai sukelia dar daugiau nepatogumų. Sudužęs indas su dažais užlieja visą konteinerį ar atliekų išvežimo automobilyje jau esančias at-liekas ir jos tampa nebetinkamomis perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis medži-agomis atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Šių atliekų nemeskite į rūšiavimui skirtus konteinerius - jie lengvai suterš kitas, perdirbimui tinkamas atliekas.

Atliekų, Netinkamų Perdirbimui, Pavyzdžiai:

• Naudoti nebetinkami, sulūžę akiniai
• Visos higienos priemonės, turėjusios sąlytį su mūsų kūnu
• Kavos kapsulės kartu su visu turiniu
• Panaudotos popierinės servetėlės, rankšluosčiai
• Panaudotas tualetinis popierius

Atliekų Tvarkymas Lietuvoje

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 vienam Lietuvos gyventojui teko 483 kg komunalinių atliekų, apimančių tiek mišrias atliekas, tiek atskirai surenkamas frakcijas (popierių, stiklą, plastiką, metalus, tekstilę ir kita). Susidarančių atliekų apskaitai yra naudojama Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS), kuriai informaciją privalo teikti atliekas generuojančios ir tvarkančios įmonės.

Pagrindiniai atliekų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai yra Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų bei 1998 priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. 2000 buvo priimtas Vietinės rinkliavos įstatymas, pagal kurį savivaldybės nustato rinkliavas už atliekų tvarkymą. 2001 priimtas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. 2002 į Lietuvos įstatymus buvo perkelti bendrieji ES Atliekų diretyvos ir Pavojingų atliekų direktyvos reikalavimai, t. p. patvirtinti Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai.

Nuo 2016 pradėjo veikti užstato sistema, prekybos centruose esančiuose taromatuose priimama didelė dalis gamintojų ir importuotojų paženklinamų metalinių, stiklinių ir plastikinių (PET) gėrimų pakuočių - taip didėja atskiras perdirbamų atliekų surinkimas. Atskirai surinktos perdirbti tinkamos atliekos prieš perdirbimą yra dar papildomai išrūšiuojamos, atskiriant tas dalis, kurių kol kas perdirbti negalima. Šios atliekos yra šalinamos sąvartynuose arba deginamos jėgainėse.

Atliekų Tvarkymo Infrastruktūra

• Konteinerinė sistema: Individualių namų gyventojams išduodami konteineriai mišrioms atliekoms, žaliosioms atliekoms, stiklui, popieriui, plastikui ir metalams. Daugiabučių namų gyventojai atliekas išmeta į antžeminius arba požeminius konteinerius.
• Atliekų surinkimo aikštelės: Kiekvienoje savivaldybėje veikia aikštelės, kur gyventojai gali nemokamai atvežti stambiąsias atliekas, elektros ir elektronikos įrangos atliekas, naudotas padangas, statybines atliekas, perdirbti tinkamas plastiko, metalo, popieriaus, stiklo atliekas, tekstilės atliekas, pavojingas atliekas.
• Taromatai: Nuo 2016 veikia užstato sistema, kur prekybos centruose esančiuose taromatuose priimamos metalinės, stiklinės ir plastikinės (PET) gėrimų pakuotės.

Atliekų Deginimas

Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai. Taip pat šis procesas yra ekologiškesnis už energijos gamybą deginant iškastinį kurą - gamtines dujas, mazutą, akmens anglį. Dalį komunalinių atliekų sudaro biologinės kilmės medžiagos, todėl jų deginimas mažiau nei iškastinis kuras turi įtakos ir pasauliniam klimato pokyčiui.

Komunalinės atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai yra termiškai suskaldomi ir į aplinką nepatenka. Susidarantis šlakas ir pelenai gali būti sėkmingai naudojami tiesiant kelius. Po sudegimo šlakuose likę metalai gali būti išrinkti ir perdirbti. Skirtingai nuo sąvartynų, atliekų degininimas neišskiria metano. Vietoj to jis saugiai pašalina teršalus iš ekologinio ciklo ir atgauna atliekose esančią energiją.

Lietuvoje pirmoji įmonė, kurioje deginant atliekas išgaunama energija, yra UAB „Fortum Klaipėda“. Termofikacinėje jėgainėje komunalinės ir nepavojingos atliekos yra naudojamos kaip kuras (jėgainė pagamina apie 40 proc.).

2013 pradėjo veikti pirmoji komunalinių atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė Klaipėdoje, kitos - Kaune (2020) ir Vilniuje (2021). Šiose jėgainėse deginama MBA įrenginiuose gaunama didelio šilumingumo frakcija, t. p. neperdirbamos popieriaus, plastikų, medienos ir tekstilės atliekos. Deginimui naudojami modernūs įrenginiai su efektyvia teršalų šalinimo įranga. Vykdoma nuolatinė teršalų koncentracijos dūmuose stebėsena. Pagaminta energija šilumos ir elektros pavidalu panaudojama miestų reikmėms.

Sąvartynai ir Jų Problemos

Sąvartynai yra priskiriami taršos šaltinių grupei, kurie kelia potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ir kitiems aplinkos objektams. Į požeminę hidrosferą patenka medžiagos ir cheminiai junginiai, dėl to pakinta požeminio vandens cheminė sudėtis.

Šalinimas sąvartyne yra seniausia atliekų tvarkymo forma ir mažiausiai pageidautinas variantas dėl daugelio galimų neigiamų padarinių. Rimčiausias iš jų metano dujų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 25 kartus veiklesnių nei anglies dioksidas, gamyba ir emisija. Metanas gali kauptis sąvartynuose ir netgi sukelti sprogimus. Be metano, biologiškai skaidžių atliekų šalinimas gali lemti cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, patekimą į aplinką su filtratu. Sąvartynuose išmetamos atliekos reiškia didžiulį išteklių ir energijos praradimą.

Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios žaliųjų atliekų tonos susidaro 300-500 m3 kenksmingų dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai.

Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai (įstatymai Nr.):

tags: #kokios #atliekos #tinkamos #perdirbti #ir #turi