Trichineliozė - tai ūminė žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Ši liga sukelia ne tik ekonominius nuostolius gyvūnų laikytojams ar medžiotojams, bet ir sunkius žmonių susirgimus, netgi mirtį. Žmogus užsikrečia valgydamas nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną, kurios raumenyse yra trichinelių lervų.
Žmonės dažniausiai užsikrečia suvalgę trichinelėmis užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos. Taip pat žmonių trichineliozės mažėjimui turėjo įtakos kiaulių ir šernų maras, dėl kurio sumažėjo namų ūkiuose auginamų kiaulių ir sumedžiojamų šernų skaičius. Remiantis statistiniais duomenimis, žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės.
2001-2010 m. duomenimis 57,2 proc. visų protrūkių įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos. Šerniena yra antra labiausiai paplitusi trichineliozės priežastis Lietuvoje (23,6 proc.).
ULAC duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruotas 51 trichineliozės atvejis. 2001-2010 m. iš viso buvo užregistruota 465 žmonių trichineliozės atvejai, iš jų - 41 pavienis atvejis ir 42 protrūkiai. Per šiuos metus sergamumo trichinelioze rodiklis svyravo: didžiausias buvo 2001 ir 2009 m., mažiausias - 2005 ir 2007 m.
Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių apie šią ligą bei jos profilaktiką.
2017 metais buvo vienas šios ligos židinys, kuriame susirgo 9 žmonės. Protrūkis įvyko dėl namų ūkyje užaugintos infekuotos kiaulės mėsos, kuri nebuvo patikrinta dėl trichineliozės.
2018 m. Europos Sąjungos šalyse buvo patvirtinti 66 žmonių trichineliozės atvejai. Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių trichineliozės atvejų.
Kaip plinta trichineliozė?
Skiriami du trichineliozės užsikrėtimo ciklai:
- Naminis ciklas, kai kiaulės užsikrečia tvartuose nuo tenai gyvenančių, nenaikinamų graužikų.
- Laukinis ciklas, kai užsikrečia įvairūs plėšrūnai, įskaitant šernus, barsukus, bebrus, tame tarpe ir naminiai graužikai, kurie vėliau parneša ligą iš gamtos į tvartą naminėms kiaulėms.
Trichinelioze dažniau suserga medžiotojai ir jų šeimos nariai, kurie vartoja netirtą trichinelėmis užkrėstą šernieną. Gyvūnai trichinelėmis gali užsikrėsti kai laukuose ir miškuose paliekamos sumedžiotų gyvūnų atliekos, pabrėžia E. Jacevičius.
Trichinelių paplitimui didelės įtakos gali turėti trichineles platinančių gyvūnų (šernų ir rudųjų lapių) populiacijos dydis, kuriam įtakos turi nedirbamos žemės plotai, parkai ir kitos teritorijos. Dažniau trichinelės nustatomos savo reikmėms skersti auginamoms ir aptvaruose laikomoms kiaulėms.
Kiaulės trichinelėmis užsikrečia šeriant termiškai neapdorotomis maisto atliekomis ir šalutiniais gyvūniniais produktais.
Nors žmonės dažniausiai užsikrečia trichinelėmis suvalgę užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, būta atvejų, kai užkratu tapo barsukų ar bebrų mėsa.
Rudens ir žiemos mėnesiais, kai prasideda medžioklės ir kiaulių skerdimo sezonas, padidėja grėsmė užsikrėsti trichinelioze.
Dideli miškai šalyje leidžia egzistuoti daugybei įvairių laukinių gyvūnų, todėl trichinelių gyvavimo ciklas yra lengvai išlaikomas. Šernų trichineliozė yra tolygiai pasiskirsčiusi visoje Lietuvos teritorijoje, o kiaulių - daugiau Pietryčių Lietuvos rajonuose.
Pagal Europos maisto saugos agentūros (EFSA) pateiktus duomenys ES šalyse narėse daugiausia iš laukinių mėsėdžių trichinelių nustatoma lapėms, usūriniams šunims, lokiams, tačiau yra atvejų kai trichineliozė buvo nustatoma barsukams, bebrams, ežiams, lūšims, šeškams, žiurkėms, audinėms, vilkams.
Simptomai ir ligos eiga
Užsikrėtimas pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Esant sunkiai ligos eigai, gali prasidėti plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.
Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1-2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, jaučiami raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga.
Įtarus, kad asmuo gali sirgti trichinelioze, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Profilaktikos priemonės
Siekiant sumažinti užsikrėtimo trichinelėmis riziką, ULAC medikai pataria:
- Visada ištirti savame ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą dėl užkrėstumo trichinelėmis.
- Nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos.
- Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos.
- Naikinti ūkiuose peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.
- Nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų lavonais, kurie gali būti užkrėsti trichinelėmis.
A.Bartulienė primena, kad vartoti namų ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą galima tik kai ją laboratoriškai ištiria veterinarijos specialistai.
Skerdi pats? Saugant savo ir artimųjų sveikatą, svarbu ūkyje paskerstų kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdeną patikrinti dėl trichineliozės. Tyrimai atliekami greitai, nebrangiai, o ir tiriamosios medžiagos reikia nedaug. Užtenka nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
Tyrimus dėl trichineliozės atlieka ir privatūs veterinarijos gydytojai, - aiškina specialistas ir primena, jog negalima vartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo per maistą plintančiomis ligomis riziką taip pat mažina maisto tvarkymo higiena: rankų plovimas prieš maisto tvarkymą ir kaskart palietus termiškai neapdorotą gyvūninį maistą, su plovikliu išplauti virtuvės įrankiai, indai, paviršiai.
Specialistas akcentuoja, jog žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles.
Mėsos paruošimas
Siekiant išvengti užsikrėtimo svarbus ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą.
Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai, pavyzdžiui, 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikėtų virti 1-1,5 valandos.
Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, lervos paveikiamos temperatūra nepakankamai ir gali likti gyvybingos.
Trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai.
Net įrodyta, kad kuo žiemą daugiau sniego ir kuo ilgesnis sniego laikotarpis, tuo daugiau šių trichinelių paplinta.
Trichinelės žūsta tik tada, kai mėsa termiškai apdorojama, bet vis tiek negali dėl to būti šimtu procentų tikras, nes lervų kalcio apdangalas yra gana patvarus.
Kad apsisaugotumėte, mėsą reikėtų supjaustyti 4 cm kubeliais ir kaitinti, kol būsite tikri, jog visi mėsos gabaliukai tolygiai iškaitinti. Mikrobangų krosnelėje trichinelės nežūsta, nes radiacija joms nekenkia.
Ką daryti su skerdiena?
Visa skerdiena turi būti tikrinama dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą, galima vartoti mėsą maistui. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama.
Pagal Lietuvos teisės aktus, visų paskerstų kiaulių ir sumedžiotų šernų mėsa turi būti tiriama dėl trichinelių nustatymo. Šiuo metu Lietuvoje yra naudojami du trichinelių nustatymo metodai: trichonoskopija (kompresinis) ir dirbtinio virškinimo metodai.
Trichinelių lervos yra labai atsparios. Sušaldytos iki -18°C mėsoje trichinelių lervos žūna per 10 dienų. Sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūna tik viršutiniuose sluoksniuose.
tags: #kokioje #mesoje #gali #buti #trichineliu