Plūdinė žvejyba, priešingai nei atrodo iš šalies, gali būti sudėtinga - juk reikia atitinkamos meškerės, valo, jauko, o labiausiai atkreipti dėmesį reikėtų į plūdės pasirinkimą. Atsižvelgiant į gaudomą žuvį, oro ir žvejybos vietos sąlygas, teisingai pasirinkta atitinkamo svorio, formos ir medžiagos plūdė gali garantuoti laimikį. Užtikrinamos savybės priklauso nuo jos antenos, kilio, žiedelio ir korpuso.
Plūdės Medžiagos ir Spalvos
Plūdė žvejybai turi būti pagaminta iš medžiagų, kurios yra atsparios vandeniui ir nesugeria jo, todėl dažnai naudojamos lengvos ir tvirtos medžiagos, tokios kaip balza ar plastikas, nes svarbiausia šio žvejybos įrankio savybė - neskęsti vandenyje, kol jauko netraukia kimbanti ar užkibusi žuvis. Šis momentas yra kertinis ir signalizuoja žvejui, kad būtina pradėti bandyti "pakirsti"arba traukti žuvį.
Kad žvejas galėtų lengvai pastebėti, ar plūdė paniro, esanti virš vandens dalis paprastai būna ryškesnių spalvų. Ryškios spalvos, tokios kaip oranžinė, raudona ar geltona, padeda žvejui aiškiai matyti plūdę net ir esant blogam apšvietimui ar toli nuo kranto. Apatinė dalis dažoma neutraliomis spalvomis tam, kad žuvys nesibaidytų. Toks spalvų kontrastas neleidžia žuviai pamatyti plūdę ir išsigąsti.
Plūdė gaminama iš neskęstančių medžiagų: drebulės ar klevo minkštojo sluoksnio, kamščio arba sintetinių medžiagų: polistirolo arba plūdraus polimero.
Plūdės Dydis ir Svoris
Plūdės žvejybai dydis ir svoris turi būti derinami su žvejybos sąlygomis ir naudojamu masalu. Pavyzdžiui, mažesnės plūdės yra jautresnės ir geriau tinka mažesniems masalams bei švelnesniems kibimams, o didesnės plūdės gali atlaikyti stipresnį srovės spaudimą ir yra tinkamesnės didesnėms žuvims gaudyti.
Renkantis plūdės svorį, svarbu neapsigauti. Jos turi būti pakankamai sunkios, kad masalas plūduriuotų reikiamame aukštyje, bet ne per lengvos, kad per greitai nepanirtų. Per lengva plūdė bus netinkamas indikatorius, nes arba nuolat nirs, arba srovė iškels ją ir bus negalima nuspėti, kaip elgsis jaukas, bus sunkiau suplanuoti kibimą. Jei plūdė per lengva, galite rinktis pasunkintą tipą, kurių gale įtaisytas specialus masę didinantis gramzdas, leidžiantis toliau užmesti plūdę.
Taip pat, kai kurios žvejybai plūdės gaminamos su keičiamomis antenomis, kurios leidžia greitai ir lengvai pritaikyti plūdę prie kintančių sąlygų. Tai ypač naudinga, kai žvejojate ilgesnį laiką arba skirtingose vietose.
Plūdės Pasirinkimas Pagal Žvejybos Vietą
Plūdės ir jos priedų pasirinkimas daugiausia priklauso nuo to, kur ruošiamasi žvejoti. Pavyzdžiui, jei ruošiatės žvejoti lėtos tėkmės upėje, patartina naudoti slankiąsias plūdes, derinamas su masyviais lašo formos svareliais. Tokia plūdė turi dvi auseles valui slysti: žvejys pasirenka vieną tašką, kuriame uždedamas stabdis, iki kurio plūdė gali laisvai slankioti valu. Užmetus, tai įgalina jauką sustoti ir plūduriuoti optimaliame aukštyje. Tai ypač pravartu, kai vandens telkinys gilesnis nei 7 metrai ir negalima tiksliai apskaičiuoti kokiame gylyje geriausia žvejoti, kur renkasi žuvys. Slankiojanti plūdė taip pat leidžia naudoti įvairius jauko metodus, priklausomai nuo žvejybos sąlygų ir žuvų rūšies.
Negiliame vandenyje galima naudoti fiksuotą plūdę, nes jau galima nuspėti žuvų medžiojimo vietas. Pasirenkama forma priklauso nuo norimo jautrumo ir stabilumo. Kuo plūdė siauresnė, tuo ji bus jautresnė, tad, nusprendus užsiimti plūdine žvejyba su paukščio plunksnos formos plūde, ji greičiau reaguos į vandens faktorius, žuvies kibimą.
Žvejojant upėje su didele tėkme geriausia yra naudoti plokščias trikampes ar disko formos plūdes, kurios geriau atlaikys vandens pasipriešinimą. Pasitaikius itin srauniai upei, naudojamas Tunken metodas, kuriam reikalinga lašo formos plūdė su ilgu kyliu, turinti mažesnę nei svarelio keliamąją galią. Ruošiantis žvejoti vidutinio stiprumo tėkmės upėje, rekomenduojama rinktis sferinę plūdę, turinčią ilgą ploną kilį.
Jei žvejojant teks toli užmesti, geriausia yra rinktis „Waggler“ tipo plūdę. Nors jos labai lengvos (būna iš balzos, povo plunksnų), jos gaminamos ilgesnėmis antenomis (net iki keliasdešimt cm), tad jas galima toliau užmesti.
Įvairūs plūdžių tipai pagal žvejybos sąlygas
Plūdės Sandara
Bet kurios plūdės pagrindas yra korpusas, pagamintas iš lengvos medžiagos, užtikrinančios jos plūdrumą. Tai gali būti balsa ar bet kokia kita medžiaga, lengvesnė už vandenį. Norint užtikrinti, kad plūdė „stovėtų“ vertikaliai vandenyje ir nuolat išliktų tokioje padėtyje, ji turi kylį, pagamintą iš sunkesnių medžiagų, kurios skęsta vandenyje. Antena yra kibimo signalizacijos įtaisas, ji gali būti pagaminta iš bet kokių medžiagų. Pagrindinis antenos reikalavimas yra būti matomai tam tikru atstumu nuo žvejo. Paprastai antena dažoma ryškiomis spalvomis. Norint pritvirtinti plūdę prie pagrindinio meškerės valo, ji fiksuojama kembrikais arba silikoniniais žiedeliais. Plūdė, atsižvelgiant į jos tipą ir paskirtį gali būti tvirtinama viename arba dviejuose ar trijuose taškuose.
Plūdžių Tipai Pagal Korpuso Formą
Plūdės skirstomos į srovines ir skirtas žvejybai stovinčiame vandenyje, dar yra plūdės skirtos žvejybai gyva žuvele. Srovinės plūdės gali turėti šias korpuso formas: alyvuogės, rutulio, lašo, apversto lašo, verpstės, ištęstos verpstės ir gali būti plokščios.
- Alyvuogės tipo plūdės vadinamos universaliosiomis, tai rodo, kad jos gali būti naudojamos įvairiomis žvejybos sąlygomis, jos yra labai stabilios banguojant. Tinka žvejybai vidutinio stiprumo srovėje ir stovinčiame vandenyje.
- Rutulio formos plūdės pagal savo savybes niekuo nesiskiria nuo ankstesnių, stabilios vėjuotu oru.
- Lašo formos plūdėse svorio centras šiek tiek paslinktas žemyn, todėl ji tampa stabilesne kai vandens paviršiuje yra bangavimas. Jomis galima žvejoti tvenkiniuose ir ežeruose įvairiame gylyje ir ramios tėkmės srovėje.
- Apversto lašo formos plūde galima žvejoti srovėje, dideliame gylyje (daugiau nei 3-jų metrų).
- Verpstės pavidalo plūde patogiau žvejoti stovinčiame vandenyje, iki 3 metrų gylio. Plūdė yra gana jautri ir gerai užsirekomendavus žvejojant atsargią žuvį.
- Pieštuko formos - labai paprasta forma leidžia ją naudoti ramiu oru tvenkiniuose ir ežeruose, kur gylis nėra didesnis nei 2 metrai.
- Plokščia plūdė - viena stabiliausių plūdžių, kai žvejojama srovėje. Ši plūdė yra panaši į diską, ant kurio pritvirtinta antena palinkusi 45 laipsnių kampu, plūdė turi ilga kykį.
„Waggler“ Tipo Plūdės
Žvejojant match metodu dažnai reikia atlikti maksimaliai tolimus, ilgus metimus. Ilgi metimai leidžia pasiekti ir sugauti dideles žuvis kurios laiksi gylyje ir tam tikru atstumu nuo kranto. Šio tipo žvejybai buvo sukurtos specialios „Wagler“ tipo plūdės, turinčios vieną tvirtinimo tašką. „Wagler‘iai“ turi geresnį plūdrumą ir, norint juos normaliai subalansuti, reikalingas didesnis pasunkinimas, o tai, savo ruožtu leidžia užmesti sistemėlę didesniu atstumu.
„Wagler‘iai“ yra tiek su fiksuotu, tiek su reguliuojamu pasunkinimu. Fiksuoto pasunkinimo plūdei nereikia jokių papildomų konfigūravimo ir reguliavimo žingsnių, o reguliuojamo pasunkinimo plūdes galima subalansuoti maksimaliam jautrumui, taip pat sureguliuoti jų masę norint atlikti maksimaliai tolimus metimus. Visų dizainų plūdės ženklinamos skaitmeniniu ženklu, nurodančiu pačios plūdės keliamąją galią ir pasunkinimo svorį kuris reikalingas plūdės subalansavimui.
„Wagler“ tipo plūdė gali būti sumontuota stacionariai arba su galimybe slysti per pagrindinį meškerės valą. Plūdės forma labai įtakoja užmetimo nuotolį, kuo didesnis jos skerspjūvio plotas, tuo sunkiau ją užmesti dideliu atstumu, paprastai cigaro formos plūdės skrenda toliausiai. Plūdės svoris neigiamai veikia jos jautrumą, norėdami užmesti plūdę su sistemėle toli, turite padidinti jo svorį, o tai neigiamai veikia jos jautrumą, tokiu atveju reikia ieškoti „aukso“ vidurio.
Svarelių Išdėstymas
Svarelių dydžių ir formų įvairovė leidžia plūdininkui komponuoti daugybę svarelių išdėstymo variantų, tačiau ne visi jie būna vykę arba atitinka meškeriojimo sąlygas. Labai dažnai meškeriotojai neapgalvoja, kokią svarelių išdėstymo schemą geriau rinktis konkrečioje situacijoje, antra, lygiai taip pat dažnai naudojami tokie svareliai, kurie yra po ranka, nors reikėtų turėti įvairių formų, dydžių ir masės svarelių ir naudoti juos pagal paskirtį.
Plūdine meškeriojama dviejose stichijose - tėkmėje ir vandens telkiniuose be tėkmės. Ir vienuose, ir kituose meškeriojimo sąlygos gerokai skiriasi, tačiau uždavinys meškeriotojui iškyla tas pats - būtina patiekti masalą tiksliai į kibimo tašką, o jis paprastai būna ten, kur tėkmėje driekiasi jauko šleifas arba tykiame vandenyje kyla jauko debesėlis, po kuriuo ant dugno guli žuvis viliojančių gardumynų pabiros. Masalo užmetimo tikslumas daugiausiai priklauso nuo svarelių ir jų išdėstymo schemos, o taip pat nuo jų priklauso ir masalo patiekimas - jis turi nugrimzti į reikiamą gelmę ir joje likti, kol bus aptiktas žuvų.
Svarelių Išdėstymas Tėkmėje
Nuo tėkmės stiprumo (masalas turi nugrimzti pakankamai greitai, o ne vien tiksliai, kur reikia) upėje ar kanale priklauso, kokios formos svareliai optimaliausiai atitiks situaciją ir kokia tinkamiausia jų išdėstymo shema. Meškeriojant tėkmėje taipogi svarbi, pasirenkant svarelių išdėstymo schemą, ir plūdės forma bei tipas.
Meškeriojant vandens telkinyje su lėta tėkme masalas dažniausiai užmetamas palyginti giliose vietose, todėl naudojamos nemažą keliamąją galią turinčios slankiosios plūdės, pritaikytos meškeriojimui tėkmėje. Su tokiomis plūdėmis derinami masyvūs lašo formos svareliai, kurių pozicija fiksuojama nedideliu šratelio formos svareliu ir būna ne arčiau kaip per 0,5 m nuo masalo.
Meškeriojimui stiprioje tėkmėje pastaruoju metu naudojamos plokščios trikampio arba disko formos plūdės, nes jos patiria mažesnį vandens pasipriešinimą nei apvalios formos plūdės, skirtos meškeriojimui tėkmėje. Ypatinga plūdžių forma, suprantama, kelia ir tam tikrus reikalavimus svarelių formai. Su plokščiomis plūdėmis geriausiai derinasi šrato formos svareliai su kiauryme.
Svarelių Išdėstymas Stovinčiame Vandenyje
Populiariausia svarelių išdėstymo schema meškeriojimui ežere ar tvenkinyje - svarelių virtinė. Svareliai gali būti šratelio arba alyvuogės formos. Tokia svarelių išdėstymo schema naudojama meškeriojant nejudamai tvirtinamomis bei slankiosiomis plūdėmis ir skirta užmesti masalą artimas ir vidutinės distancijas. Svarelių virtinė užtikrina jautrų kibimo fiksavimą.
Iš kokio skaičiaus svarelių turi susidaryti optimali virtinė? Ne mažiau kaip trijų. Paprastai meškeriojant seklioje vietoje tokio svarelių skaičiaus pakanka. Virtinei suformuoti dažniausiai naudojami vienodos masės svareliai, o jų skaičius nustatomas, plūdės keliamąją galią, išreikštą gramais, dalinant iš svarelio masės.
Jei žuvys kimba ne priedugnėje, o vandens storymėje, pagrindinę svarelių virtinės masę turi sudaryti šrateliai, esantys virtinės viršuje, o apatinė susidėti iš smulkesnių šratelių, tarp kurių tarpai žymiai didesni nei tarp stambesnių svarelių. Tada masalas grimzta ypač lėtai ir žuvys spėja jį aptikti nepasiekusį dugno.
Kai meškeriojama didesnėje nei vidutinė gelmėje, o masalą reikia užmesti gana toli, su vandens telkiniams be tėkmės skirtomis plūdėmis derinamas mažo skersmens labai ištįsusio lašo formos svarelis su kiauryme. Jis užveriamas ant valo ir fiksuojamas 2 (0,1-0,2 g) šrateliais, tvirtinamais žemiau „ištįsusio lašo“. Tarp šratelių 3-4 cm atstumas.
Svarelių išdėstymo schema daugiausiai problemų kelia, kai reikia naudoti šratelių virtinę, o masalą užmesti toli. Ir ypač tai neparanku, kai naudojama slankioji arba waggler plūdė. Kad taip neatsitiktų svarelius-šratelius rekomenduojama išdėstyti pagal schemą, kuri vadinama „žiurkės uodega“. Joje nieko sudėtingo: pirmasis virtinės svarelis - masyviausias ir didžiausio skersmens, o likusieji rikiuojami pagal skersmenį. Gale - mažiausias svarelis.
Plūdinė Žvejyba Pavasarį
Plūdinė žvejyba pavasarį - tai vienas iš maloniausių ir efektyviausių būdų pradėti sezoną. Tirpstant ledui ir kylant vandens temperatūrai, žuvys pradeda ieškoti maisto sekliuose, ramiuose vandenyse, o plūdinė sistema leidžia švelniai ir tiksliai pateikti masalą.
Kodėl Verta Rinktis Plūdinę Žvejybą Pavasarį?
- Leidžia žvejoti net labai atsargias žuvis (karšius, plakį, kuojas)
- Galima žvejoti tiek nuo kranto, tiek nuo liepto
- Paprasta įranga ir nedidelės sąnaudos
- Tikslus masalo pateikimas - ypač svarbu vėsų pavasarį
Kada Prasideda Geras Kibimas?
- Balandžio vidurys - gegužė - idealus metas
- Kai vanduo įšyla iki 8-12 °C
- Geriausias kibimas: anksti ryte (5-9 val.) ir vakare (17-21 val.)
- Po šilto lietaus arba debesuotos, ramios dienos
Kokias Žuvis Galima Gaudyti Plūdine Pavasarį?
- Karšiai
- Kuojos
- Plakiai
- Lynai
- Raudės
- Net ešeriai mažais masalais
Kokios Vietos Geriausios?
- Seklios įlankos, kur greitai šyla vanduo
- Prie nendrių, žolės, meldų
- Užutėkiai, kur nėra stiprios srovės
- Šalia lieptų, šlaitų, žolių kraštų
- ✅ Venkite gilių vietų ar stiprios srovės - žuvys laikosi arčiau kranto.
Įranga Plūdinei Žvejybai Pavasarį
- Meškerė:
- Ilgis: 4-6 m teleskopinė arba match tipo
- Elastinga, bet pakankamai tvirta
- Valas:
- Pagrindinis: 0.14-0.18 mm monofilamentinis
- Pavadėlis: 0.10-0.14 mm, ~20-30 cm
- Kabliukas: Nr. 10-14
Su paprasta įranga, geru masalu ir šiek tiek kantrybės - gali pagauti gražių karšių, kuojų ar lynų net pirmą kartą išėjęs į krantą.
Praktiniai Patarimai
- Atsižvelkite į žūklės vietos gylį ir srovės stiprumą.
- Pasirinkite plūdę, atitinkančią žuvies rūšį, kurią norite sugauti.
- Rinkdamiesi meškerę, plūdę ir kitus reikmenis, atkreipkite dėmesį į jų kokybę ir tinkamumą konkrečiai žvejybos vietai bei žuvų rūšiai.
- Prieš pradedant žvejoti, verta atlikti nedidelį tyrimą apie žvejojimo vietą. Sužinokite, kokios žuvys ten gyvena, kokie yra vandens gyliai ir dugno struktūra.
- Žvejyba reikalauja kantrybės. Kartais tenka laukti ilgai, kol žuvis užkibs. Svarbu išlaikyti ramybę ir nesiblaškyti.
- Skirtingos žuvys mėgsta skirtingus masalus, todėl verta turėti keletą skirtingų rūšių.
- Orų sąlygos turi didelę įtaką žuvų elgesiui. Šiltesnėmis dienomis žuvys gali būti aktyvesnės, o vėsesnėmis - mažiau judrios.
Visos šios savybės sukurtos siekiant padėti žvejams prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių žvejybos sąlygų. Tai priklauso ne tik nuo gaudomos žuvies specifikacijos, bet ir oro bei vietos. Priklausomai nuo apšvietimo situacijos, turite pasirinkti ir antenos spalvą. Skirtingų spalvų ryškumas ir matomumas kinta priklausomai nuo vandens, dienos meto, pavyzdžiui, tamsesnėje aplinkoje reikės šviesą atspindinčios antenos, kurią galėsite lengvai pastebėti. Nepamirškite, kad plūdę reikės nuolat stebėti, todėl pasirinkite ir tokią spalvą, kuri nevargintų akių.
Plūdinė žvejyba - tai puikus būdas atsipalaiduoti ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais. Nesvarbu, ar esate patyręs žvejys, ar tik pradedate savo žvejybos kelionę, svarbiausia yra kantrybė ir noras mokytis. Pasinaudoję šiame straipsnyje pateiktais patarimais ir sistemėlėmis, galėsite ne tik pagerinti savo įgūdžius, bet ir patirti daugiau malonumo žvejojant.