Paauglystės Amžiaus Ribos: Kas Tai Ir Kaip Suprasti Paauglį?

Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, kupinas iššūkių, pokyčių ir savęs atradimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime paauglystės ypatumus, psichologinius aspektus ir iššūkius, su kuriais susiduria paaugliai ir jų tėvai.

Paauglystės Samprata Ir Chronologinės Ribos

Kas yra paauglystė? Pagal daugelį autorių, paauglystė - pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis.

Lietuvoje dažnai nesutariama dėl paauglystės chronologinių ribų. Dažniausiai tai laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, trunkančiam nuo 14 iki 25 metų vyrams ir nuo 12 iki 21 metų moterims (t. y. skiriama ankstyvoji paauglystė, vidurinioji ir vėlyvoji paauglystė/jaunystė). Kiti paauglystės pradžią nurodo jau nuo 10 metų amžiaus.

Psichologiniu požiūriu, šis amžiaus tarpsnis yra vienas sudėtingiausių, prieštaringiausių ir įdomiausių. Sunkiausia tiksliai nurodyti paauglystės pabaigą. Psichologiniu požiūriu, šis pereinamasis laikotarpis baigiasi tada, kai asmuo randa savo tapatumą, susikuria savo vertybių sistemą arba numato, kokia ji galėtų būti, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės bei meilės santykius, numato savo ateities planus, sugeba prisiimti atsakomybę.

Paauglystę galima vadinti ir identiteto krize, kada vyksta suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, mano ribos, norai ir vertybės.

• Ankstyvoji paauglystė, arba kitaip - pradžia. Ji prasideda 11-13 vaiko gyvenimo metais.
• Vidurinioji paauglystė, arba kitaip - pikas, tai 15-16 gyvenimo metai.
• Vėlyvoji paauglystė, arba kitaip - pabaiga. Ji vidutiniškai apima 16 - 18 gyvenimo metus, tačiau gali tęstis ir iki 21-erių ar ilgiau.

Paauglystė tapatinama su iššūkių laikotarpiu, kurį turi įveikti ir vaikai, ir tėvai. Paauglystė - pokyčių metas. Vaikui nelengva juos išgyventi, o tėvams - tinkamai reaguoti ir išlaikyti artimą ryšį.

Paauglių Mąstymo Ypatumai Ir Egocentrizmas

Bandant suvokti paauglių raidos ypatumus svarbiausia yra suprasti jų mąstymą. Šiuo atveju paauglystėje vykstantis formalusis operacinis mąstymas laikomas nauja kognityvine raidos stadija. Formaliajam operaciniam mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti nepriklausomai nuo faktų.

Dėl to paaugliai gali laisvai diskutuoti, geriau argumentuoti savo idėjas, vartoti metaforas, palyginimus. Paauglystėje daugiausiai dėmesio skiriama ne realybei, o galimybei. Jų sugebėjimas mąstyti apie tai, kaip viskas turėtų būti, užuot apsiribojus tuo kas yra, leidžia jiems būti idealistais.

Piaget nuomone paauglio reikalavimas, kad realybė paklustu jo idealizmui, rodo atsiradus naują egocentrizmo formą. Formalus operacinis egocentrizmas pasireiškia paaugliui rigidiškai tvirtinant, kad pasaulis taps geresne vieta gyventi tik įgyvendinus jo idealistinę pasaulio sampratą. Paauglys tiki, kad yra labai ypatingas, nepanašus į jokį kitą kokį kada nors gyvenusį asmenį.

Tačiau jie negali atskirti, kas jų išgyvenimuose, mintyse yra išties unikalu, nauja visai žmonijai, o kas yra nauja tik jiems patiems.

Paauglių Elgesys Ir Santykiai Su Suaugusiaisiais

Paauglystėje paaugliai dažniau renkasi padriką, permainingą ir emocijomis paklūstantį elgesį. Didžiąją laiko dalį nori leisti su draugais, ieško grupių, kuriose galėtų pritapti - „aš esu toks pat kaip ir jie“, „ten mane išklauso“, „mane niekas nemoralizuoja“, „mane paskatina daug ko naujo išbandyti“ (pvz. išgerti, parūkyti), „manęs niekas ten nesmerkia“ - aš esu tarp tų kurie mane supranta.

Ir čia atsiranda didelis noras būti nepriklausomu nuo suaugusių: „aš jau didelis“, „aš jau suaugęs“, „kodėl tu su manimi elgiesi kaip su vaiku“. Šiame tarpsnyje prasideda vieni didžiausių konfliktų su suaugusiais, atsiranda labai didelis pasipriešinimas, prieštaravimas: „tėvai patys blogiausi“, „taisyklės yra visiška nesąmonė“ ir „kaip aš laukiu greičiau išsikraustyti iš šių namų“.

Paauglystėje vyksta naujų autoritetų paieška. Paaugliai prieštarauja, nes nenori būti nugalėti, NORS širdyje pervertina suaugusiuosius ir nori būti į juos panašūs. Paauglys pradeda pastebėti, jog tėvams ne pro šalį būtų išspręsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus. Dažnai dėl blogo paauglių elgesio tėvai linkę kaltinti įsitraukimą į asocialias grupes.

Paauglių Jausmai Ir Baimės

Paauglys, paklaustas apie jausmus, dažnai atsako „nežinau“. Kodėl jis neatskleidžia savo jausmų? Paauglys bijo savo pykčio, fantazijų apie mirtį, seksualinių jausmų, dažnai jaučiasi dėl jų kaltas. Todėl labiausiai būtų dėkingas tiems suaugusiesiems, kurie bando atspėti, kas dedasi jo širdyje.

Paaugliai pradeda nerimauti, nes bijo nepateisinti tėvų lūkesčių, nesugeba bendrauti su draugais, baiminasi aplinkinio pasaulio, laukia iš aplinkinių agresijos. Dažnai tėvai įsivaizduoja žiną, ką jaučia vaikas, stebi jį, ieškodami blogio požymių. Iš tiesų neretai paaugliai jaučiasi labai vieniši ir galvoja, kad jų tėvai niekada taip nesijautė. Kita vertus, paauglys, kuris vieną dieną tvirtino, jog nenori gyventi, kitą jau šypsosi.

Paauglio vidinis pasaulis kupinas prieštaravimų: noras įsilieti į grupę ir noras išsiskirti, turėti savo požiūrį ir sekti autoritetais, troškimas būti priimtam ir nepasitikėjimas aplinkiniais, pažeidžiamumas ir grubumas. Kai smarkiai kinta gyvenimo aplinkybės, reikia iš naujo susivokti, kas esi, pasirinkti, kaip elgsiesi. Keičiasi paauglio aplinka, bendraklasiai ir draugai tampa kitokie, keičiasi jo kūnas, dažnai jis ima atrodyti svetimas ir negražus.

Savęs Vertybės Kėlimas Ir Grupės Įtaka

Kaip paauglys siekia aukštesnio savęs vertinimo? Puiku, jei vaikinas ar mergina stengiasi įgyti pasiekimų tokioje srityje, kuri vertinama draugų: sukaupia muzikos kolekciją, užsiima karate. Bet dažnai savo vertė keliama „paprasčiau“ - paaugliai jungiasi į grupeles, kuriose gali pažeminti silpnesniuosius, kautis prieš bendrą priešą, susilieti su stipriu lyderiu. Todėl labai nemėgsta, kai kritikuojama jų grupė, nes tai yra jų „mes“.

Įžengęs į paauglystę žmogus aptinka savo vidinį pasaulį. Paauglys ima galvoti: „Ar aš toks kaip tėvai, ar kitoks? Koks esu kaip vyras ar moteris? Ką noriu veikti?” Paaugliui sunku apibrėžti savo norus, todėl jis labai nori sužinoti, ką apie jį galvoja kiti. Naujai suvoktos mintys ir jausmai jam atrodo reikšmingi ir nepanašūs į niekieno kito.

Draugui norisi išpasakoti savo sielos paslaptis, per bendravimą su kitu paauglys pažįsta save. Daugelis suaugusių žmonių atsiskleidžia ir pasitiki tik artimaisiais, o su draugais juos sieja bendresni interesai. Tuo tarpu paauglys visus santykius pradeda ieškodamas visiško pasitikėjimo.

Išvaizda Ir Tarpusavio Santykiai

Viena opiausių paauglių problemų - tai susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Besikeičianti figūra, neįprastose vietose besikalantys plaukai, nuolat iškylantys spuogai. Tad nėra ko stebėtis, kodėl paaugliai tiek daug laiko praleidžia prie veidrodžio. Ir, deja, retai būna patenkinti tuo, ką mato, tačiau kuo labiau paauglys pasitiki savimi, tuo lengviau jam susidoroti su šiomis laikinomis problemomis.

Paauglystės laikotarpiu pakinta berniukų ir mergaičių tarpusavio santykiai. Atsiranda domėjimasis vienas kitu, noras patikti. Mergaitės pralenkia berniukus fiziniu išsivystymu, tai berniukus verstis jaustis nevisaverčiais.

Draugystė Ir Bendraamžiai

Jaunimas mėgsta laiką leisti kartu su draugais. Šių susitikimų tikslas dažniausiai būna - tiesiog pasėdėti, pabūti kartu. Daugeliui suaugusiųjų toks laiko leidimas atrodo betikslis, bet merginoms ir vaikinams padeda geriau susipažinti, kol jie dar vengia griežtai susiskirstyti į poras. Susitikimai su bendraamžiais leidžia atsipalaiduoti. Su draugais galima jaustis individualybe.

Jaunimui yra svarbūs laisvi santykiai ne šeimoje. Kad išsaugoti tvirtus draugiškus santykius reikalinga rimtai atsižvelgti į kitų nuomonę ir norus. Niekur kitur jaunimas taip gerai neišmoksta gerbti kitokį požiūrį kaip bendraudami su bendraamžiais. Jie mokosi suprasti save ir kitus, konkuruoti, mokosi suaugusiųjų santykių.

Su draugais susitikimų metu dalijamasi išgyvenimais, kuriuos ne visada gali atskleisti tėvams, jei santykiai šeimoje pernelyg konfliktiški. Svarbūs draugystės elementai tampa pasitikėjimas, ištikimybė, interesų bei pomėgių bendrumas. Tarp vaikinų draugystės pamatas dažniausiai yra bendri užsiėmimai (automobilių priežiūra, sportas ir kt.), bendra veikla, o merginų - emocinis santykis, abipusis artumas.

Kadangi į jaunimo susitikimus susirenka merginos ir vaikinai, natūraliai susiporuojama. Imamos reikšti simpatijos, flirtuojama, keliamos pavydo scenos, žaidžiami “poravimosi žaidimai”. Kaip pavyzdžiui: Kodėl jaunuoliai eina į kiną? Kokį poreikį jie tenkina? O gi, tenkina intymumo ir privatumo poreikius.

Tikra paauglių draugystė pasireiškia pasiruošimu padėti draugui. Paauglių draugystės idealas - visada kartu, viską pusiau.

Paauglių Meilė Ir Seksualumas

Dažniausiai meilės ir lytinių santykių klausimas tampa aktualus vyresnėse klasėse, kai jaunuoliai jau nebebijo apie šį jausmą atvirai kalbėti. Paauglystė, jaunystė tai lytinio intereso sustiprėjimas. Ima aktyviai reikštis tarpusavio simpatijos, meilės ar susižavėjimo kupini žvilgsniai, prasideda seksualinės patirties kaupimas.

Tyrimai rodo, kad 13% 14-17 metų lietuvių paauglių yra turėję lytinių santykių. 16 - 17 metų amžiaus grupėje paauglių, turinčių seksualinės patirties, yra dvigubai daugiau nei 14 - 15 metų amžiaus grupėje. Vaikinų, turėjusių lytinių santykių, apie pusantro karto daugiau nei merginų.

Palyginę merginų ir vaikinų pirmųjų lytinių santykių motyvus galime pastebėti, kad merginos pirmąją sueitį dažniau (84%) nei vaikinai (39%) yra linkusios aiškinti noru įrodyti meilę draugui ar baime jį prarasti. Vaikinams (63%) daugiau nei merginoms (43%) būdingesnis fiziologinis poreikis. Abiejų lyčių paaugliams labai svarbus pirmųjų lytinių santykių motyvas yra naujų įspūdžių ir pažinimo poreikis.

Tai aštrių pojūčių ir išgyvenimų paieška, smalsumas ir noras fiziškai pažinti priešingos lyties asmenį. Taip pat paaugliai siekia atrodyti suaugę ir populiarūs tarp draugų.

Kaip Padėti Paaugliui Išgyvenant Išsiskyrimą?

Siūloma nepalikti vieno, draugas ar draugė, esantys šalia, gali paskatinti išsikalbėti bei išklausyti nemoralizuodami ir neguosdami banalia fraze “Viskas bus gerai”. Paplitęs posakis “Ne pirmas ir ne paskutinis” tokiu atveju nepadeda.

Tėvystė Paauglystėje: Ko Tikėtis Ir Kaip Reaguoti?

Brendimas yra eilė natūralių pokyčių, kuriuos išgyvena kiekvienas vaikas. Kai kurie paaugliai ir jų šeimos sunkiau priima ar net priešinasi šiems pokyčiams, o kiti išgyvena šį laikotarpį be didesnių rūpesčių. Paauglystėje vykstantis lytinis brendimas pasireiškia fiziniais, seksualiniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais. Yra sunku numatyti, kiek laiko jūsų vaikas išgyvens brendimą - jis gali trukti nuo 18 mėnesių iki 5 metų.

Paauglystėje nuotaikos pokyčiai, energijos lygio ir miego įpročių svyravimai yra normali raidos dalis, kaip ir svyravimai tarp siekio elgtis nepriklausomai ir noro sulaukti tėvų paramos. Tai gali sukelti sunkumų tėvų ir vaikų santykiuose. Brendimo metu fiziniai, hormoniniai ir emociniai pokyčiai taip pat gali sukelti elgesio pokyčius - paauglys gali pradėti kitaip bendrauti su šeima ir draugais.

Pavyzdžiui, iki tol buvęs meilus ir daug bendraujantis vaikas gali pradėti elgtis atžagariai, mažiau bendrauti, daugiau laiko leisti savo kambaryje. Arba, priešingai, buvęs uždaresnis vaikas, pradeda ieškoti socialinių ryšių už šeimos ribų, užmezga daug įvairių pažinčių.

Jūsų vaikas turi sukurti savo tapatybę ir todėl jam reikia plėsti pažinimo ribas už savo šeimos ribų. Paaugliai mezga naujas draugystes, jungiasi į įvairias grupes ir taip kaupia patirtį apie santykius. Jie nori išmėginti įvairias veiklas ir mokosi įveikti neišvengiamus iššūkius, kurie gali kilti, kai paauglys praplečia savo socialinio pasaulio supratimą.

Paaugliai, mokydamiesi atsiskirti ir tapti individualia, atskira nuo tėvų, asmenybe, neretai pradeda abejoti tėvų draudimais ir taisyklėmis.

Brendimas ir paauglystė yra laikas, kai vaikai tampa savarankiškesni (pavyzdžiui, patys atvyksta į mokyklą ir iš jos). Kartu paaugliai gali pradėti tyrinėti savo seksualinę ir lytinę tapatybę susitikinėjant su patinkančiais bendraamžiais (ir ne tik) ir mezgant romantiškus santykius. Paaugliai ir jaunuoliai taip pat gali būti jautrūs savo išvaizdai ir kūno pasikeitimui. Privatumas ir asmeninė erdvė jiems gali tapti labai svarbu.

Pagrindinis pokytis, kuris vyksta paauglio smegenyse, yra, kad kai kurios nervinės jungtys sustiprėja, o kitos susilpnėja. Tai reiškia, kad paauglio smegenų sritis, atsakinga už informacijos apdorojimą tampa veiksmingesnė. Tačiau smegenų dalis, kuri reguliuoja sprendimų priėmimą (priekinė kaktinės skilties žievė) vystosi vėliau.

Ši smegenų dalis atsakinga už jūsų vaiko gebėjimą planuoti ir galvoti apie savo veiksmų ar impulsų pasekmes bei spręsti problemas. Kadangi ši smegenų dalis pasikeičia vėliausiai, paauglių elgesys dažnai atrodo impulsyvus ir nekontroliuojamas.

Kaip Padėti Paaugliui?

Nuotaikos svyravimai yra normalūs ir tikėtini paauglystėje. Vienas geriausių būdų yra saugus ir patikimas ryšys su paaugliu - jūsų sūnus ar dukra turi būti užtikrinti, kad jūs, tėvai, esate suaugusieji, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima kalbėtis sudėtingomis temomis, nebijant smerkimo ar gėdos. Pagirkite savo paauglį už jo pastangas, pasiekimus ir teigiamą elgesį. Stenkitės palaikyti savo paauglių saviraišką, net jei kai kurie iš jų saviraiškos būdų jums atrodo keistai, pavyzdžiui, šukuosena arba keistas ar kitoks drabužių pasirinkimas.

Mokykitės priimti savo vaikų privatumo poreikį. Visada pasibelskite prieš įeidami į jų kambarį. Jei gerbsite savo augančio vaiko privatumo poreikį, tai tiesiogiai sustiprins jūsų santykius su juo.

Paaugliai dažniausiai yra susirūpinę dėl savo brendimo požymių, kūno formos ir dydžio. Geriausias dalykas, kurį galite padaryti, tai klausytis be smerkimo ir paaiškinti, kad kūnai būna įvairių formų ir dydžių. Užjauskite vaikus dėl pokyčių, kuriuos jie patiria, ir patikinkite juos, kad pokyčiai yra normalūs ir kad daugelis yra tik laikini. Jei jūsų vaikui dėl brendimo atsirado odos bėrimų ar spuogų, pasikalbėkite su juo, kaip jis jaučiasi. Jei tai vargina vaiką, paklauskite, ar norėtų kreiptis į gydytoją. Jei jūsų vaiko branda prasidėjo ankstyvame arba vėlyvame amžiuje, tuomet jis / ji gali jaustis kitoks nei bendraamžiai. Galite nuraminti paauglį, paaiškindami, kad kiekvieno asmens raida vyksta savo tempu.

Dažnai pasitaiko, kad tėvai ir paauglys daugiau ginčijasi tarpusavyje, ir tai normalu. Tėvų gerai apgalvotos pastangos padėti paaugliams priimti teisingą sprendimą gali būti ne tai, ko jie tikisi išgirsti. Stenkitės išlikti ramūs paauglių pykčio protrūkių metu. Turėkite omenyje, kad jūsų vaikas nenori jūsų nuliūdinti ar įskaudinti; jis tiesiog gali nesuvokti, kaip jo žodžiai jus veikia. Atminkite, kad tai laikina. Konfliktas su paaugliu dažniausiai yra vienas sunkiausių ir yra ženklas, kad jūsų vaikas bręsta. Prieš kalbėdami apie problemą, palaukite, kol vaikas nurims. Vaikai mokosi, kaip reguliuoti savo emocijas pagal tai, kaip jūs reaguojate, kai namuose kyla konfliktas. Aktyviai klausykite. Skirkite laiko išklausyti savo vaiką ir parodykite jam, kad iš tikrųjų klausotės ir bandote suprasti jo požiūrį. Paaugliai labai jautrūs nepagarbai, todėl susitelkite ir kantriai išklausykite vaiko nuomonę, net kai nepritariate jai. Būkite atviri savo jausmams. Paaiškinkite, kaip vaiko elgesys jus veikia.

Kada Kreiptis Į Specialistus?

Jei paauglys pradeda elgtis agresyviai, atsitraukite ir paaiškinkite jam, kad galėsite tęsti pokalbį, kai jis nurims. Suteikite savo paaugliu...

tags: #kokio #amziaus #turi #buti #kad #butum