Atraminių Sienelių ir Tvorų Statybos Reikalavimai Ant Sklypo Ribos Lietuvoje

Planuojantiems apsitverti savo sklypą dažnai kyla klausimų dėl tvoros įrengimo reikalavimų, taip pat abejojama, kokiais atvejais reikia gauti leidimą ir kaimyno sutikimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, ką reikia žinoti prieš pradedant tvoros statymo darbus, įskaitant atraminių sienelių statybos ypatumus.

Pirmiausia pagalvokite, kokias funkcijas tvora turėtų atlikti: užtikrinti privatumą, apsaugoti valdas, puošti sklypą ar pan. Nuo to priklauso tvoros uždarumas, aukštis, medžiagų, iš ko bus pagaminta tvora, pasirinkimas. Pasirūpinkite, kad būtų pažymėtos Jūsų sklypo ribos (matininko sukalti stulpeliai). Tvoros turi būti statomos nepažeidžiant kaimynų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.

Tvoros Kategorija ir Aukštis

Statinio (tvoros) aukštis yra vienas iš parametrų, pagal kurį nustatoma tvoros kategorija. Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį bei teritoriją, kurioje yra žemės sklypas.

Tvoros, kaip statinio, kategorija nustatoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“:

  • Jeigu tvoros aukštis yra nuo 1 iki 2 metrų, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių.
  • Tvora, kurios aukštis yra nuo 2 iki 5 metrų, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas yra 80 proc. ar didesnis, yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Svarbu: tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.

Taip pat žinotina, kad tvoros aukštis nustatomas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl tvoros cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės.

Atraminės Sienelės

Pamatas yra būtinas tik tais atvejais, kai tarp sklypų yra žymus aukščio skirtumas ir reikia, kad pamatas sulaikytų žemes. Kartais paprasto pamatėlio gali ir neužtekti - tada reikia daryti atraminę sienelę.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, statinio atstumai nuo sklypo ribos priklauso nuo statinio aukščio ir nuo sklypo reljefo. Atraminės sienelės, kurių aukštis yra ne didesnis kaip 1,5 metro, dažniausiai gali būti statomos be leidimo, jei jos yra bent 0,5 metro atstumu nuo sklypo ribos. Svarbu pasiteirauti, ar nėra vietinių apribojimų ar specifinių reikalavimų, kad išvengtumėte teisinių problemų.

Atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Kada Reikia Gauti Rašytinius Kaimynų Sutikimus?

Prievolė gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) sietina su tvoros vieta ir tvoros kiaurymių plotu.

Taigi, tveriant tvorą rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi tokiais atvejais:

  • Statant ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
  • Statant prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos).
  • Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).
  • Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Visais kitais atvejais statant tvorą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi.

Kada Reikia Gauti Statybos Leidimą?

Atvejai, kada privaloma gauti SLD nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte.

Kai tvora priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tokiai tvorai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), jei ji būtų statoma nors vienoje iš šių teritorijų:

  • Kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
  • Kurortuose, Kuršių nerijoje.
  • Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).
  • Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei I grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

  • Mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.
  • Kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
  • Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima).
  • Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį.
  • Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei II grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.

Taip pat žinotina, kad supaprastintas statybos projektas naujos nesudėtingosios tvoros statybai turi būti ruošiamas tik tuo atveju, kai reikia gauti SLD. Kai SLD gauti nereikia, statinio projektas rengiamas statytojui pageidaujant.

Svarbu atsiminti: Tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Prieš statant tvorą, aptarkite planus su kaimynais.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Medžių ir Krūmų Sodinimo Atstumai

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

  • Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
  • Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
  • Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Dažniausios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

Kad tvora nekeltų rūpesčių, o tarnautų pagal paskirtį ir žmogui leistų savo valdose jaustis saugiai, reikia pasirūpinti, kad ji atitiktų visus keliamus techninius reikalavimus, būtų teisėta.

Štai dažniausios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:

Klaida Pasekmė Kaip išvengti
Tvora pastatyta virš sklypo ribos Priverstinis išmontavimas, teismai Geodeziniai matavimai
Neinformuotas kaimynas Konfliktai, pretenzijos Rašytinis sutikimas, komunikacija
Tvora per aukšta Bauda, reikalavimas ištaisyti Laikytis 2 m ribos be leidimo
Statyba kultūros zonoje be derinimo Administracinė atsakomybė Kreiptis į KPD dėl leidimo

Visais atvejais tvoros su cokoliais (pamatu) neturi kliudyti nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku. Gavus jo sutikimą raštu, reikėtų įrengti paviršinio vandens nutekėjimą į lietaus nuotekų sistemą, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

Rekomendacija: Jeigu norite minimalios rizikos, rinkitės segmentinę metalinę tvorą iki 2 m aukščio, įrengtą jūsų sklypo viduje, laikantis 0,5 m atstumo, su geodeziniais matavimais ir kaimyno sutikimu (jei būtina).

Kur dingsta pinigai, kai „viskas lyg gerai“? Kraujo biocheminis tyrimas ūkyje

tags: #kokie #reikalavimai #statant #atramine #sienute #ir