Elektronika daro įtaką visose pramonės šakose. Norint sėkmingai studijuoti elektroniką, reikia tvirto pagrindo įvairiose mokslo srityse. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie mokslai yra būtini norint siekti karjeros šioje sparčiai besivystančioje srityje.
Pagrindiniai dalykai, norint studijuoti elektroniką
Matematika
Matematika yra vienas iš pagrindinių dalykų, reikalingų norint studijuoti elektroniką. Elektronikos inžinerijoje naudojami įvairūs matematiniai metodai ir modeliai, todėl būtina turėti gerus matematikos įgūdžius. Matematinis modeliavimas užima ne mažesnę vietą sprendžiant tokias technines problemas.
Fizika
Fizika yra dar vienas esminis mokslas, norint suprasti elektronikos principus. Fizika yra ta paslėpta „valdovė“, be kurios negali vykti jokie technologiniai procesai. Todėl manau, kad visi tikslieji mokslai pirmiausia turėtų prasidėti nuo fizikos ir baigtis fizika.
Informatinės technologijos
Šiais laikais, kai kuriama viena technologija po kitos, vis atrandama kažkas inovatyvaus, todėl kaip niekad yra svarbus fizikos pritaikomumas. Norint tinkamai pasiruošti stojimams, rekomenduoju ruoštis valstybiniams matematikos ir fizikos egzaminams, pagal galimybes - informacinių technologijų egzaminui. Svarbu aiškiai susidėlioti motyvaciją.
Universitetų siūlomos programos
Pagal tai, kas vyksta pasaulyje, atnaujinamos ir mūsų studijų programos, tiesa? Neabejoju, kad atsižvelgiate į pramonės ir verslo poreikius. Šiais metais KTU MGMF kaip tik pradėta teikti nauja magistro studijų programa Medžiagų fizika. Kaip tik pastaraisiais mėnesiais su kolegomis diskutavome apie studijų programų gyvavimo ciklą. Mūsų visų giliu įsitikinimu, studijos turėtų būti skirtos specialistams, kurių reikės rytoj.
Būtent nuolatinis siekis rengti reikalingus specialistus rytojui ir paskatino atsisakyti dviejų senųjų studijų programų ir, įvertinant gerąsias jų patirtis, sukurti naują. Panašiais filosofiniais principais rengiame dar vieną naują fizikos krypties bakalauro studijų programą, kur siekiame labai ambicingų tikslų, t. y., kad būsimos programos studentai įgytų ne tik gilių fizikos žinių, bet ir galėtų taikyti dirbtinio intelekto metodus praktinėms problemoms spręsti - nuo žemės ūkio iki branduolio fizikos.
Kaip jau minėjau, kitais metais startuosime su nauja fizikos krypties studijų programa, kurioje didelis dėmesys bus skiriamas studentų inžineriniams įgūdžiams ir fundamentaliosios fizikos žinioms, t. y. visumai gebėjimų, reikalingų būtent ateities inovacijoms kurti.
Studijų programų pasirinkimas
Jeigu stojama į konkrečią, specializuotą sritį, reikia gebėti stojimų komisijai paaiškinti, kodėl būtent ši sritis domina ir iš kur apie ją moksleivis sužinojo - universitetai nori įsitikinti, kad jaunas žmogus žino, kur stoja. Be to, dažnai universitetai, kaip atrankos kriterijų, turi vadinamas matching procedūras, kurių metu patikrinamas studento pasirengimas konkrečiai studijų programai.
Norintys šioje srityje dirbti, turėtų apsispręsti, kuri mokslo sritis jiems labiausiai patinka - informatika ir matematika yra pagrindiniai dalykai, svarbūs norintiems siekti karjeros dirbtinio intelekto srityje. Jeigu nepavyko įstoti į, pvz., duomenų mokslo studijų programą (viena iš dirbtinio intelekto sričių), galima studijuoti statistiką - nemažai šios technologijos įrankių yra statistiniai.
Su dirbtinio intelekto algoritmais susipažįstama ir daugumoje informatikos srities programų, o jeigu norisi dirbtinio intelekto panaudojimo galimybių, siūlau rinktis inžineriją, pvz., elektroniką ar energetiką, nes šios sritys naudoja daug dirbtinio intelekto įrankių.
Būtinų įgūdžių ugdymas
Visų pirma reikia sutarti dėl termino "pastangos" naudojimo. Bet kuris inžinerinis (t.y. fizika, matematika IT ir t.t.) mokslas, norint pasiekti rezultatų, reikalauja daugiau arba mažiau pastangų. Absoliuti dauguma inžinerinių atradimų padaryta ne genijais, o mirtingais, kuriuos gamta neapdovanojo tokia smegenu konfigūracija, kuri leidžia be didesnių mentalinių pastangų sukurti naują teoriją, smuiką, ar bet kuri kita atradimą, nuo nulio.
Kitas labai svarbus dėmuo - gebėjimas dirbti komandoje. Beveik nebeliko darbų, kuriuose gerų rezultatų galima pasiekti vienam (ypač informacinėse technologijose), o ir komandos dažnai labai nevienalytės, sudarytos iš toli vieni nuo kitų esančių žmonių, iš skirtingų kultūrų - gebėjimas susikalbėti ir kartu siekti gero rezultato tampa vis svarbesni.
Pandemija pakoregavo ir biurų tradicijas: kadangi vis daugiau darboviečių siūlo laisvą darbo grafiką ir darbą iš namų, svarbūs tampa planavimo įgūdžiai, gebėjimas tinkamai paskirstyti prioritetus ir laikytis plano.
Karjeros galimybės po studijų
Absoliuti dauguma inžinerinių atradimų padaryta ne genijais, o mirtingais, kuriuos gamta neapdovanojo tokia smegenu konfigūracija, kuri leidžia be didesnių mentalinių pastangų sukurti naują teoriją, smuiką, ar bet kuri kita atradimą, nuo nulio.
Informatika - viena perspektyviausių sričių pasaulyje, suteikianti laisvę rinktis tarp įvairių karjeros kelių - nuo programinės įrangos kūrimo iki duomenų analizės ar žaidimų industrijos.
Šiandien, kai visas energetikos sektorius išgyvena transformaciją, aukštos kvalifikacijos specialistai itin paklausūs, o dėl jų konkuruoja įvairių sričių įmonės.
Drąsiai galiu pasakyti - lietuviai dirbtinio intelekto srityje veikia aktyviai ir sėkmingai. Kiekvienas žmogus, kurio gyvenime yra pasikartojančių, nuobodžių užduočių, gali tikėtis, kad jas galiausiai perims dirbtinio intelekto programa.
Elektros inžinerijos studijos atveria duris pažinti energetikos sistemą, bei įgalina jauną žmogų jį puoselėti, tobulinti ir valdyti. Mes visi naudojame elektros energiją, tad šie specialistai darbo rinkoje itin paklausūs.
Elektros inžinerijos studijų programoje pagrindinis dėmesys skiriamas elektros įrenginių, elektros tinklų ir sistemų analizei bei projektavimui, taip pat įvairių energijos šaltinių integravimui į elektros energetikos sistemas.
Elektros inžinerijos programa suteiks žinių apie elektros tinklus, elektrines, elektros rinką ir elektros energetiką. Gebėsi suprasti elektros įrenginių charakteristikas, veikimo principus ir taikymo sritis.
Valdo ir prižiūri elektros gamybą, perdavimą bei paskirstymo sistemas. Užtikrina stabilų, saugų ir efektyvų visos elektros energetikos sistemos veikimą. Projektuoja aktyviuosius ir išmaniuosius elektros tinklus.