Matematikos Tikslai: Ugdymo Prioritetai Lietuvoje

Matematinio ugdymo sistema, kaip ir visa mokyklinio ugdymo sistema, vertinama ir kritikuojama nuolatos. Tai daroma beveik kasdien viešojoje erdvėje ir asmeniniuose pokalbiuose. Sistemos vertinimas turėtų priklausyti nuo to, kokie tikslai keliami tai sistemai.

Jei matematikos mokymo tikslas yra išmokyti skaičiavimo technikos, tai tokią sistemą teisinga būtų vertinti pagal tai, kaip gerai moksleiviai moka skaičiuoti. Tačiau labai dažnai sistema vertinama neatsižvelgiant į mokyklinio ugdymo sistemos tikslus. Taip gali būti su universiteto dėstytojais, kurie labai prastai vertina iš mokyklos atėjusius moksleivius dėl jų nepasiruošimo studijoms aukštojoje mokykloje.

Kokius matematikos mokymo tikslus deklaruoja dabartinė mūsų vidurinio ugdymo sistema? Matematikos vidurinio ugdymo bendroji programa teigia, kad vidurinio ugdymo ,,tikslas - sudaryti mokiniams galimybę plėtoti matematinę kompetenciją, t.y., gebėjimus ir nuostatas, pažinti pasaulį, jį aprašyti matematiniais modeliais, naudoti matematinius metodus sprendžiant įvairių mokslo sričių praktines ir teorines problemas."

Trumpai kalbant, mokyklinės matematikos mokymas turi sudaryti moksleiviui galimybę pažinti pasaulį naudojant matematiką. Tai reiškia, kad mūsų ugdymo sistema nekelia sau tikslo supažindinti moksleivį, pavyzdžiui, su pačia matematika. Tuo labiau supažindinti su šiuolaikine matematika. Taigi, universitetų matematikos dėstytojai yra neteisūs kai kritikuoja mokyklas dėl moksleivių nepasiruošimo studijuoti aukštojoje mokykloje.

Šį pavyzdį pateikėme ne dėl noro mokyklas paversti universiteto studentų kalvėmis. Matematika yra ne tik ir ne tiek apie pasaulio pažinimą, kiek yra apie mąstymą. Tiksliau kalbant, matematika yra apie mąstymą abstrakčiomis sąvokomis. Geriausiai pažįstamos turėtų būti skaičiaus sąvokos. Tačiau mokykloje mokoma tik kaip elgtis su skaičiais ir kur jie naudojami, bet visai nebandoma kelti klausimo: ,,kas yra skaičiai?"

Tiesa, vidurinio ugdymo programoje kalbama apie matematinį mąstymą ir apie matematikos sąvokų supratimą. Norėdami padėti moksleiviui geriau pažinti pasaulį, turėtume supažindinti jį ir su abstrakcijų pasauliu. Matematika yra vienas iš labiausiai išvystytų abstraktaus pasaulio pažinimo metodų. Tai sunkus uždavinys. Jį spręsdami turime atsižvelgti į realią padėtį mūsų visuomenėje. Todėl kol kas nesvarstome šio uždavinio.

Kitas įdomus tekstas skelbiamas Europos matematikos draugijos leidinio Newsletter š.m. birželio numeryje. Tai G.M. Norvaiša, R. (2021) „Matematikos mokymo tikslai: matematinis kompetentingumas ar matematinis raštingumas?“, Lietuvos matematikos rinkinys, 61(B), p. 8-14. Straipsnyje aptariamos skirtingos mokyklinės matematikos turinio alternatyvos.

Lietuvos visuomenėje paplitęs požiūris, kad mokyklinę matematiką gali būti orientuota arba į akademinę matematiką, arba į matematikos taikymą. Realiai pastarasis turinio variantas reiškia matematikos mokymo lygio žeminimą tikintis, kad jis bus prieinamas visiems mokiniams. Tuo tarpu į akademinę matematiką orientuotas turinys prieinamas tik gabiausiems mokiniams. Straipsnyje apibūdinamas tarpinis turinio variantas, mūsų vadinamas matematiniu samprotavimu grindžiama mokyklinė matematika.

Kodėl mokome tokios matematikos, kokios mokome? Daugelis mokinių patiria sunkumų moksluose dėl žemos mokymosi motyvacijos. Dažnai formalus mokymasis mokiniams atrodo nuobodus ir neįdomus, ko pasekoje gali sumažėti jų susidomėjimas mokomaisiais dalykais. Siekimas varžytis - tai žmogaus psichologijos pagrindas. Jis skatina vystymąsi ir suteikia motyvacijos impulsą.

Dalyvavimas edukaciniame konkurse „Brain Ring“ atveria plačias galimybes patikrinti žinias ne tik matematikos, bet ir kitose mokomųjų dalykų srityse. Pagrindinis „Brain Ring“ matematikos konkurso tikslas - skatinti mokinių susidomėjimą ir motyvaciją mokomaisiais dalykais. Skirtingai nei įprastose olimpiadose, konkurse pateikiamos skirtingo sudėtingumo lygio užduotys. Tai leidžia visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų pasirengimo lygio, pademonstruoti savo turimas žinias ir gebėjimus.

Matematika mokykloje

Matematikos Pamokos Planas

Matematikos pamokos planas Bandomosios matematikos pamokos planas konspektas. Klasė Tema Perimetro ir ploto kartojimas. Įgytų žinių patikrinimas. Mokymosi situacija mokiniai jau keletą pamokų mokosi ir atlieka perimetro bei ploto skaičiavimus. Pamokos uždaviniai ... 2014 m.

Matematikos pamokos planas 3 klasei Pamokos uždavinys: Naudodamiesi vadovėliu ir sukauptomis praeitoje pamokoje žiniomis, dirbdami grupėse ir savarankiškai, mokiniai pakartos sudėtį ir atimtį iki 100, gebės atlikti praktinio turinio užduotis. Pamokos situacija: ...

Vestų pratybų specialiojo pedagogo kabinete išplėstinis planas data. Pamokos eiga organizacinė dalis. Temos skelbimas. Medžiagos dėstymas. P = a + b +. Savarankiškas mokinių darbas. Žodinių uždavinių sprendimas Sąlyga. Medžiagos ... Pamokos tema. Mokymosi situacija. Pamokos uždavinys. Reikalingos priemonės. Iš Bendrųjų programų Nuostatos. Individualizavimas ir diferencijavimas. Vertinimas ir įsivertinimas. Pamokos struktūrinės dalys Pamokos eiga. Įvadinė dalis 15 ...

Pamokos planas matai ir matavimai. Klasė 4b. Pamokos tema. Mokymosi situacija. Pamokos uždavinys. Metodai pokalbis, darbas porose, IT (skaidrių demonstravimas), praktinė veikla. Mokymosi priemonės. Informacijos šaltiniai. Pamokos eiga. ...

Dailės ir darbelių pamoka integruota su matematikos pamoką. Tema Laikrodis. Laikrodžio gaminimas. Tikslai ir uždaviniai. Išmokti gaminti laikroduką iš vienkartinių lėkščių. Padėti vaikams suprasti darbo paskirtį, sieti jį su praktine ... Matematikos(bendrojo kurso) ilgalaikis planas. Bendra informacija. TIKSLAS Sudaryti galimybę mokiniams plėtoti matematinę kompetenciją pagal savo poreikius, polinkius ir galimybes. Pagrindiniai mokymo ir mokymosi uždaviniai. Vertinimas. Mokymo ...

Matematikos pamoka integruota su pasaulio pažinimo pamoka. Tema Matavimai. Pakeliaukime po Lietuvą. Tikslai ir uždaviniai. Formuoti skaičiavimo įgūdžius, pakartoti dviženklių skaičių sudėtį,mokyti remtis surastais duomenimis, atlikti ... Įvadinė pamokos dalis. Pagrindinė pamokos dalis. Baigiamoji pamokos dalis. Bendra pamokos apžvalga. Naudota mokymo medžiaga ir priemonės. Mokinių veiklos tikrinimas ir darbas su klaidomis. Mokinių kalbinių įgūdžių ugdymas.

Pamokos planas reiškiniai , lygtys , nelygybės. Daugiau , mažiau ar lygu pamokos tikslas. PAMOKOS UŽDAVINIAI susiję su dalyko matematikos žiniomis , gebėjimais. Susiję su bendraisiais gebėjimais matematinė komunikacija , matematinis ... Tema Skaičiuojame pinigus. Mokymosi situacija Mokiniai jau žino, kas yra pinigai, kad Lietuvos valiuta yra euras, moka juos skaičiuoti, naudoja kasdieninėje veikloje, žino kupiūrų ir monetų vertes. Pamokos uždavinys Mokiniai dirbdami ... 2020 m.

Matematikos pamokos planas dalyba Cirkas Įvadas. Dėžutė su užduotimi cirkas. Kartojame taisykles. Sprendžiama užduotis cirkas. Cirko bilietai. Pagrindinė dalis. Cirko pasirodymas šuniukai. Demonstruoju vandenį ir stiklines. Pedagogine pertrukele. Skaičių eilė. Darbas mp ...

KU PF Vaikystės pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijų programos IV. Parodomosios matematikos pamokos , p l a n a s - k o n s p e k t a. Mokymosi situacija. Pamokos uždaviniai. Mokymo ir mokymosi metodai. Mokymo ir mokymosi ... Matematikos pamokos protokolas. Klasė IV-a. Tema žodžio dalys. Mokytojo veikla. Mokinių veikla. Pastabos. (ką daryčiau pamokoje kitaip. Ilgalaikis matematikos mokymo 8 klasėje planas. Bendroji informacija. Mokymo ir mokymosi priemonės. Klasės charakteristika. Vertinimas. Bendrieji gebėjimai. Pagrindiniai metų mokymo ir mokymosi uždaviniai. Mokymo ir mokymosi turinys. Klasės ...

Pamokos planas ( skaičiai ir skaičiavimas. Vertinimo įsivertinimo metodai. Vertinimo įsivertinimo sėkmės kriterijai. Grįžtamojo ryšio būdai. Kaip pamokoje pasireikš personalizavimas? Kokie vaiko brandos gebėjimai bus ugdomi pamokoje. ... Ilgalaikis planas. Bendroji informacija. Mokymo ir mokymosi priemonės. Pagrindiniai metų mokymo ir mokymosi uždaviniai. Žinios ir supratimas. Matematinis komunikavimas. Matematinis mąstymas. Problemų sprendimas. Mokėjimas mokytis matematikos ...

Atimtis iki 10. Tema. Mokymosi situacija. Pamokos uždavinys. Metodai. Mokymosi priemonės Vadovėlis Pamokos eiga. Įvadinė dalis. Pagrindinė dalis. Baigiamoji dalis. Priedai. Mokymosi situacija. Pamokos uždavinys (- iai ). Mokymosi priemonės. Pamokos eiga Įvadinė dalis. Pagrindinė dalis. Baigiamoji dalis. Padalykite ir užrašykite liekaną. Oro balionai. Laiveliai. Matematinis diktantas. Tekstinis 2 užd. Savarankiškai. Pedagoginė pertraukėlė. Numeris Numeris Numeris Baigiamoji dalis. Mokytojos veikla. Pirmosios eilės diferencialinės lygtys. Bernulio (kintamojo keitimo) metodas. Lagranžo konstantų variacijos metodas. Sprendžiame Bernulio (kintamojo keitimo) metodu, kaip ir tiesinę diferencialinę lygtį. Perrašome. Antrosios eilės ...

Mokytojos vardas pavardė. Pamokos eiga Įvadinė dalis. Pagrindinė pamokos dalis. Priedas Nr. play 185 back Matematika 3 klasei. Trečioji knyga. Atnaujintas leidimas. Arkadijus Kiseliovas , Danutė Kiseliova Priedas Nr. Priedas Nr. Plakatai. ... Savaitinių pamokų skaičius. Mokymo ir mokymosi priemonės. Pagrindiniai metų mokymo ir mokymosi uždaviniai. Erdvinių kūnų pjūviai. Kurso kartojimo kontrolinis darbas. 1.Supažindinimas su nuotoliniu darbu. 2. Instruktažas kaip prisijungti prie pasirinktų virtualių mokymosi aplinkų. Pasiekimų ir pažangos vertinimas.1 pamoka. Nuorodos apie naudojamus įrankius matematikos pamokose, pasiekimų ir ...

Pamokos planas ( geometrija. Vertinimo įsivertinimo metodai. Vertinimo įsivertinimo sėkmės kriterijai. Grįžtamojo ryšio būdai. Kaip pamokoje pasireikš personalizavimas? Kokia padėkos kultūra pamokoje. Kokie vaiko brandos gebėjimai bus ... Pamokos planas kubas. Stačiakampis gretasienis pamokos tikslas. PAMOKOS UŽDAVINIAI susiję su dalyko matematikos žiniomis , gebėjimais. Susiję su bendraisiais gebėjimais matematinė komunikacija , matematinis mąstymas , problemų ...

Plungės senamiesčio mokykla. Informacija apie pamoką. Data. Dalykas. Pamoka pagal UP. Mokytojas. Pamokos tema apie ką. Ar jau moku Ugdymo si tikslas kokias bendrąsias ir dalykines kompetencijas ugdysis mokiniai? Mokymo si uždavinys ko ...

Matematika Mokykloje: Pagrindiniai Aspektai

Matematika yra reikšminga pasaulio mokslo, technologijų ir visuomenės bei kultūros pažinimo dalis. Matematikos dalykui mokykloje tenka išskirtinis vaidmuo, ugdant mokinių skaičiavimo, abstrakčiojo, loginio mąstymo, vaizdinio, erdvinio mąstymo, duomenų tyrybos ir interpretavimo formalizavimo, abstrahavimo gebėjimus. Mokydamiesi matematikos, mokiniai kaupia žinias apie matematines sąvokas ir jų ryšius, mokosi sklandžiai ir tiksliai atlikti procedūras, ugdosi supratimą apie tai, kaip yra nustatomi bendrumai ir skirtumai, kuriamos matematinių sąvokų struktūros.

Mokiniai įtraukiami į įvairaus konteksto probleminių situacijų tyrinėjimą. Mokoma(si) įvairias situacijas modeliuoti, suformuluoti kaip matematines problemas, jas spręsti ir interpretuoti gautus rezultatus. Tvirtos žinios ir nuolat stiprinami pagrindimo, argumentavimo ir matematinio komunikavimo gebėjimai suteikia galimybę mokiniams kritiškai vertinti, kūrybiškai veikti, efektyviai komunikuoti įvairiuose mokiniui aktualiuose, prasminguose ir suprantamuose kontekstuose.

Mokant matematikos, siekiama ne tik matematikos kaip dalyko tikslų, bet ir bendrųjų ugdymo tikslų, ypač metakognityviojo mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityse. Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus, vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų dalykų bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė.

Ugdymo Uždaviniai

  • Pradinio ugdymo uždaviniai.
  • Pagrindinio ugdymo uždaviniai.
  • Vidurinio ugdymo uždaviniai.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą. Nors šioje Programoje plačiausiai aprašomas mokinių pažinimo kompetencijos ugdymas, tačiau matematikos mokymasis gali reikšmingai prisidėti ir prie kitų kompetencijų ugdymo.

Siekiama, kad mokiniai įgytų gilų, konceptualų supratimą apie matematikos prigimtį ir jos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat pajustų jos universalumą. Gilus supratimas pasiekiamas, kai mokiniams sudaromos galimybės ne tik gerai suprasti matematikos mokymo(si) turinyje numatytas faktines žinias ir išmokti sklandžiai atlikti matematines procedūras.

Ypač daug dėmesio turi būti skiriama mokinių konceptualioms ir metakognityvinėms žinioms, taip pat matematinio samprotavimo (indukcinio ir loginio-dedukcinio mąstymo) gebėjimams lavinti. Perprasti ir įvaldyti matematikai būdingą simbolinę kalbą mokiniams padeda situacijos, kuriose atsiveria daug galimybių matematines sąvokas ir idėjas suprasti, taikyti, kurti, naudojantis įvairiomis priemonėmis (fizinėmis ir skaitmeninėmis) bei išreiškiant įvairiomis formomis (tekstu, vaizdu, simboliais; žodžiu, raštu).

Matematinė kalba ugdoma, mokiniams stebint, apibūdinant matematinius modelius ir objektus, tyrinėjant gamtos, socialinius reiškinius, meno, literatūros kūrinius ir kt. Mokiniai, atlikdami įvairias matematines užduotis, spręsdami matematines problemas, dalyvaudami projektinėse veiklose, turėtų tikslingai, kūrybiškai, saugiai ir etiškai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis bei įrankiais, skirtais braižyti, modeliuoti ar projektuoti, duomenims apdoroti ir pateikti, ieškoti informacijos, rengti pranešimus, bendrauti ir bendradarbiauti.

Atviros, kompleksiškesnės, abstraktesnio pobūdžio užduotys skatina mokinių nestandartinį, divergentinį mąstymą (kūrybinio mąstymo komponentas), o jis, savo ruožtu, yra problemų sprendimo pagrindas. Atliekant tokias užduotis, tenka ilgiau mąstyti, įvertinti daugiau aplinkybių ir sąlygų, generuoti ir apmąstyti daugiau idėjų. Mokiniai turėtų įgyti patirties mąstyti „iš savęs“, kurti savas strategijas ir būdus užduotims atlikti.

Mokiniai turėtų dalyvauti projektinėse veiklose, kuriomis siekiama padėti bendruomenei, visuomenei rasti priimtiną, aktualų sprendimą. Pavyzdžiui, jie gali dalyvauti priimant finansinius sprendimus, svarstyti apie žiniasklaidoje pateikiamos matematinės informacijos patikimumą ir pan. Gilus nagrinėjamų matematinių sąvokų ir procedūrų supratimas, tobulėjantys indukcinio ir loginio - dedukcinio mąstymo gebėjimai mokiniams suteikia galimybę ir skatina vis aktyviau įsitraukti į jiems aktualių ir prasmingų realaus gyvenimo problemų sprendimą.

Kritiškai vertindami įvairią skaitinę, grafinę informaciją, rinkdami ir analizuodami duomenis apie juos supančią aplinką, dalyvaudami diskusijose apie matematikos vaidmenį, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, mokiniai puoselėja ir tokias asmenines bei tarpasmenines savybes kaip efektyvus savo veiklos planavimas, organizavimas ir valdymas, gebėjimas prisiimti atsakomybę, dirbant individualiai ir su kitais.

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Gilus suvokimas apima ne tik pagrindinių matematikos sąvokų ir žymenų supratimą, procedūrinius įgūdžius, bet ir įvairių sprendimo metodų taikymo patirtį, leidžiančią mokiniui žengti tolesnius mąstymo žingsnius gebėjimų piramidėje.

Tik mokėdami paaiškinti ir pagrįsti atliekamas procedūras, mokiniai įgauna tvirtą pamatą matematinio samprotavimo gebėjimams ugdytis. Matematinio samprotavimo terminas apima ir indukcinius, ir dedukcinius mąstymo procesus. Indukciniu būdu rasti argumentai padeda apibendrinti atskirus atvejus, pastebėti už jų slypinčius modelius ir taisykles, kelti hipotezes. Samprotaudami dedukciniu būdu ne tik įrodome teiginių teisingumą, bet ir sudarome prielaidas įgyti naujų matematikos žinių.

Pasiekimų Sritys (1-2 Klasių Koncentras)

  • A1. Natūralieji ir sveikieji skaičiai. Skaičiai nuo 0 iki 100. Mokomasi skaičiuoti pirmyn ir atgal nuo bet kurio skaičiaus, susieti objektų kiekį su skaičiumi. Aptariama skaičiaus ir skaitmens sąvokos, skaičių rašymo dešimtainėje pozicinėje skaičiavimo sistemoje ypatumai. Tyrinėjama, kaip sudaryta 100 skaičių lentelė, kaip skaičių tiesėje galima pažymėti skaičius, pradedant nuo nulio. Pasitelkiant įvairius praktinius modelius, mokomasi skaičius perskaityti, užrašyti skaitmenimis, skyrių suma, palyginti. Sudėtis ir atimtis. Sudėties ir atimties veiksmai aiškinami kaip skaičiavimas pirmyn ir atgal, aptariamas šių veiksmų ryšys.
  • A2. Paprastais atvejais nustato panašumą ar skirtumą, įžvelgia analogijas, konstruoja elementų sekas pagal nurodytą arba savo sugalvotą taisyklę, grupuoja objektus pagal du požymius.
  • A3. Sukuria paprasčiausios užduoties sprendimą.
  • A4. Paskatintas įsitraukia į matematikos mokymąsi.

Savaitinių pamokų skaičius. Mokymo ir mokymosi priemonės. Pagrindiniai metų mokymo ir mokymosi uždaviniai. Erdvinių kūnų pjūviai. Kurso kartojimo kontrolinis darbas. 1. Supažindinimas su nuotoliniu darbu. 2. Instruktažas kaip prisijungti prie pasirinktų virtualių mokymosi aplinkų. Pasiekimų ir pažangos vertinimas. 1 pamoka. Nuorodos apie naudojamus įrankius matematikos pamokose, pasiekimų ir ...

Melkio mokykloje matematikos mokoma remiantis valstybine programa. Po lietuvių kalbos - tai daugiausiai pamokų laiko užimanti disciplina. Kiekvienas mokytojas Melkio mokykloje skiria laiko asmeniniam vaiko gebėjimų tyrinėjimui. Tai padaryti įmanoma, nes klasėse mokosi nuo 5 iki 10 mokinių. Atsižvelgdami į asmeninius poreikius bei remdamiesi valstybine mokymosi programa, mokytojai kelia sau ir klasei mokymosi tikslus.

Anot mokytojų, kartais vaikai, o ypač paaugliai, geriau priima informaciją, gaunamą iš bendraamžių. O ir patys, išgirdę netikėtus paaiškinimus, gali pasimokyti. Deividas ir Vaidutė sutinka, kad gali būti skirtingas mokymosi tempas, gylis, motyvacija mokytis ir net, jei viena tema sudėtingiau įveikiama, kitoje konkretus vaikas gali jaustis tvirtai.

Pirmokų ir antrokų mokytojas Danas santykį su vaiku taip pat įvardija kaip svarbiausią sudedamąją dalį veiksmingam mokymuisi. Danas taip pat pastebi, jog matematikos pamokos yra bendras vyksmas, kuriame dalyvauja mokytojai ir mokiniai. Praktinis matematikos pritaikymas svarbus mokymosi motyvacijai stiprinti.

Matematikos Ugdymas Vaikų Darželyje

Šiame straipsnyje nagrinėjami matematikos ugdymo vaikų darželyje tikslai ir uždaviniai, atsižvelgiant į programų siekius, kompetencijų ugdymą ir pasiekimų sritis. Straipsnyje remiamasi kompetencijų raidos aprašu, kuriame išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą, ugdomos pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei kultūrinė kompetencijos.

Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Išskiriamos šešios ugdymosi sritys:

  • Gamtamokslinis ugdymas
  • Kalbinis ugdymas
  • Matematinis ugdymas
  • Meninis ugdymas
  • Visuomeninis ugdymas
  • Sveikatos ir fizinis ugdymas

Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi trimis pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Matematinio Ugdymo Tikslai ir Uždaviniai

Matematika yra reikšminga pasaulio mokslo, technologijų ir visuomenės bei kultūros pažinimo dalis. Mokant matematikos, siekiama ne tik matematikos kaip dalyko tikslų, bet ir bendrųjų ugdymo tikslų, ypač metakognityviojo mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityse. Siekiama, kad mokiniai įgytų gilų, konceptualų supratimą apie matematikos prigimtį ir jos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat pajustų jos universalumą.

Matematinis ugdymas

Uždaviniai

  • Kaupti žinias apie matematines sąvokas ir jų ryšius.
  • Mokytis sklandžiai ir tiksliai atlikti procedūras.
  • Ugdytis supratimą apie tai, kaip yra nustatomi bendrumai ir skirtumai, kuriamos matematinių sąvokų struktūros.
  • Įtraukti mokinius į įvairaus konteksto probleminių situacijų tyrinėjimą.
  • Mokyti(s) įvairias situacijas modeliuoti, suformuluoti kaip matematines problemas, jas spręsti ir interpretuoti gautus rezultatus.
  • Stiprinti pagrindimo, argumentavimo ir matematinio komunikavimo gebėjimus.

Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys, siekiant dermės su kitų dalykų bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas.

Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 1-2 klasėms, 3-4 klasėms, 5-6 klasėms, 7-8 klasėms, 9 (I gimnazijos)-10 (II gimnazijos) klasėms ir III-IV gimnazijos klasėms (atskirai bendrajam ir išplėstiniam kursui).

Konkrečios Veiklos ir Pavyzdžiai

STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo) veiklos yra svarbi ugdymo dalis. Pavyzdžiui, "Zuikučiai" grupės vaikai vykdė STEAM veiklą prie Talkšos ežero, tyrinėdami aplinką, stebėdami rudens požymius ir tyrinėdami vandenį bei augalus. Žaidimų aikštelėje vaikai išbandė lauko muzikos instrumentus, klausėsi garsų ir lavino kūrybišką saviraišką. Taip pat aktyviai dalyvavo laipiojimo ir karstynių veiklose, stiprino fizinę ištvermę ir lavino koordinaciją. Veikla skatino komandinius gebėjimus, smalsumą ir kūrybiškumą.

Kiti STEAM Veiklų Pavyzdžiai:

  • Kūrybinė veikla „Vaizdų ir spalvų festivalis” (fotografijos dienai paminėti): Vaikai fotografavo vieni kitus ir savo kūrybinius darbus, stebėjo, kaip nuotraukas keičia šviesa ir šešėliai. Kūrybinėje dalyje jie maišė spalvas, atrado naujus atspalvius, kūrė įvairiaspalvius darbus.
  • „Vandens, smėlio ir spalvų pasaka“: Skatinti vaikų kūrybiškumą, sensorinį pažinimą ir gamtamokslinį mąstymą per tyrinėjimus su vandeniu, smėliu ir spalvomis integruojant įvairias STEAM sritis.
  • tags: #kokie #gali #buti #tikslai #matematikoje