Sveikatos sutrikimai po ilgo skrydžio: kaip išvengti ir ką daryti?

Skrydis didelės įtakos žmogaus sveikatai nedaro, tačiau kiekviena rimtesnė liga gali sugadinti atostogas dar net nepasiekus jūsų kelionės tikslo. Pirmasis skrydis lėktuvu dažnai kelia nerimą dėl galimų sveikatos problemų - nuo galvos svaigimo iki raumenų sustingimo. Ilgo skrydžio metu mūsų organizmas susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais: kraujotakos sutrikimais, skysčių balanso pokyčiais ir paros ritmo sutrikimu.

Peršalimas ir sloga

Nors įprasta sloga atrodo kaip menka problema, skrydžio metu ji gali sukelti skausmą ar net sutrikdyti klausą. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad peršalimą pasigavęs žmogus skrydžio metu gali jaustis visai neblogai, tačiau jo organizme esantis virusas gali užkrėsti kitus skrydžio keleivius. O jei užkrečiamos ligos simptomai išties ryškūs, lipant į lėktuvą skrydžio palydovai gali neleisti skristi dėl grėsmės aplinkiniams.

„Jei liko kelios dienos iki atostogų, mirkykite kojas karštame vandenyje su druska, darykite inhaliacijas, gerkite kuo daugiau skysčių - taip greičiau pašalinsite ligas sukeliančius mikroorganizmus ir jų išskiriamus toksinus, sumažinsite gleivių gamybą ir liga pasitrauks greičiau“, - pataria J. Juodsnukytė. Sakoma, kad sloga praeina per 7 dienas, tad jei iki atostogų pagyti nespėjote, prieš pat skrydį reikėtų imtis papildomų sveikatos priemonių. Prieš lipant į lėktuvą reikėtų išplauti nosį su jūros vandeniu ir naudoti preparatus, kurie atkemša nosį. Šiuos preparatus verta pasiimti ir į lėktuvo saloną, kad procedūrą pakartotumėte prieš lėktuvui leidžiantis.

„Sergant net mažiausia sloga, pakilimo ir nusileidimo metu, kai keičiasi slėgis, užgulusi nosis neleidžia išsilyginti spaudimui tarp vidurinės ir išorinės ausies, todėl gali pradėti labai stipriai skaudėti galvą ir užgulti ausis.

Krūtinės skausmas

Bene pavojingiausias organizmo signalas prieš skrydį - krūtinės skausmas. Jei pajutote stiprų krūtinės skausmą, reikėtų rimtai įvertinti ar tai nėra miokardo infarkto ženklas ir ar esate pasiruošęs skristi.

„Ūmaus miokardo infarkto metu jaučiamas stiprus skausmas krūtinėje, kuris plintą į kairę arba dešinę ranką ar aplinkines zonas. Tačiau jei pajutote skausmą giliau įkvėpę ar atlikę staigesnį judesį, skubėti atšaukti skrydžio nereikėtų, nes tokio pobūdžio skausmas įprastai nėra tiesiogiai susijęs su širdies ligomis. Jis dažniausiai praneša apie tarpšonkaulinio nervo pažeidimus ir uždegimą, kurį galima nuslopinti organizmą papildžius B grupės vitaminais“, - pažymi J. Juodsnukytė. Jauniems žmonėms širdies ligų sukeltas skausmas pasireiškia rečiau nei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, pasak vaistininkės, šią riziką labai padidina rūkymas.

Dehidratacija

Pirmiausia - sausumo pojūtis. Ar kada nors išlipę iš ilgo skrydžio jautėtės kaip išdžiūvusi mumija? Tai tikriausiai ženklas, kad jums trūksta skysčių. Šis pojūtis pasireiškia todėl, kad pačiame lėktuve yra labai mažai drėgmės. Lėktuve oro drėgmės lygis svyruoja tarp 10-20%, kai įprastai žmogui komfortiška aplinka yra 30-60% drėgmės. Aplink cirkuliuojantis oras yra kur kas sausesnis nei gražioje ir šiltoje vietoje, į kurią greičiausiai skrendate, nes jis paimtas iš lauko oro, kuris dideliame aukštyje yra labai sausas. Dėl to gali išsausėti oda, lūpos, nosis ir akys, skelbia portalas „IFL Science“.

Kad nesijaustumėte kaip razina, laikykitės senų hidratacijos patarimų - gerkite daug skysčių, ypač vandens. Siekiant išvengti dehidratacijos, rekomenduojama kas valandą išgerti apie 236 ml vandens. Odai ir lūpoms skirkite drėkinamųjų produktų (bent jau tiek, kiek iš tikrųjų galite įsidėti į rankinį bagažą), pavyzdžiui, kremų ir lūpų balzamų. Nosies purškalai ir akių lašiukai gali padėti išvengti jų išsausėjimo ir sudirginimo, taip pat verta kontaktinius lęšius pakeisti akiniais.

Nors ir jaučiate sausumą, maža drėgmė lėktuve nesukels dehidratacijos klinikine prasme. Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, per 8 valandų skrydį netenkama vos apie 150 mililitrų skysčių. Be to, galite dehidratuoti apskritai, jei negeriate pakankamai vandens arba vartojate gėrimus, kurie verčia daugiau šlapintis, pavyzdžiui, alkoholį ir kofeino turinčius gėrimus. Tai gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį ir galvos skausmą, o tai nėra ideali situacija, kai išlipę iš lėktuvo atsiduriate ryškioje saulėje ir svilinančiame karštyje.

Kraujo krešulių susidarymas

Dar vienas galimas šalutinis tolimų kelionių lėktuvu poveikis - kraujo krešulių susidarymas kojose, vadinamas giliųjų venų tromboze (GVT). Ilgas sėdėjimas lėktuve gali sukelti venų trombozės riziką. Skristi lėktuvu saugu, kita vertus, skrydžio metu patiriama nepatogumų. Pavyzdžiui, organizmui sunku, nes sėdint, mažai judant sulėtėja kraujotaka. Tai gali paskatinti giliųjų venų trombozę (GVT), kuri atsiranda, kai organizme, dažniausiai - kojose, atsiranda kraujo krešulių.

Tačiau iš tikrųjų riziką susirgti GVT didina ne buvimas ore, o ilgalaikis nejudėjimas. Kai per ilgai sėdime vienoje padėtyje, kraujotaka kojų venose gali sulėtėti. Tai gali padidinti kraujo krešulio susidarymo tikimybę. Vienoje apžvalgoje nustatyta, kad kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė tikimybė, kad taip nutiks. Nors apskritai tikimybė, kad susidarys kraujo krešulys, yra nedidelė, tačiau neseniai atlikta operacija ar gimęs kūdikis, nėštumas, pakaitinė hormonų terapija ar kontraceptikai, kurių sudėtyje yra estrogenų, ir kraujo krešulių atsiradimas šeimoje taip pat gali padidinti riziką.

Ilgo sėdėjimo nepatogioje padėtyje ir nejudrumas kelionės metu sukelia kraujo apytakos sutrikimus, o tai gali paskatinti susiformuoti kraujo krešulius venose. Pavojus kyla ilgesnėse nei 4 val. kelionėse. „Kai žmogus ilgai sėdi vienoje vietoje tolimesnių skrydžių metu, o tai gali būti net 10 valandų, gali išsivystyti trombozė. Kraujotakos sutrikimų rizika padidėja ne tik sergantiems lėtinėmis širdies ligomis, bet atidesnėms reikėtų būti ir nėščioms moterims. Pasak vaistininkės, nėščiosioms apskritai reikėtų vengti ilgesnių nei 3-4 val. skrydžių ir prieš kiekvieną kelionę pasitarti su gydytoju.

Sutrikus kraujotakai į plaučius, į širdį ar į smegenis, galimi daugybė sveikatos sutrikimų, netgi širdies smūgis ar insultas. Yra buvę ir mirtimi pasibaigusių sveikatos problemų. Gydytojos G. Mansberg teigimu, tyrimai parodė, kad būtent ilgi skrydžiai pavojingi tiems, kuriems didesnė minėtų ligų rizika. Pasak medikės, tyrimai rodo - po 10 val. skrydžio toliau kas valandą rizika didėja 10 proc. „Kuo ilgiau skrendate, tuo didesnė rizika, ypač jei ilgai sėdite, nekeisdami kojų padėties.“

GVT gali atsirasti netikėtai, kita vertus, trims grupėms yra jos rizika. G. Mansberg pataria būti ypač atsargiems žmonėms po sudėtingų operacijų, nes po jų gali atsirasti kraujo krešulių. Jų atsiradimą po operacijos gali paskatinti ir dehidratacija bei mažas judėjimas. Medikė aiškino: „Dar viena didesnės rizikos grupė - nėščiosios, moterys per pirmas šešias savaites po gimdymo, sergantieji vėžiu.“Rizika didesnė ir turintiems antsvorio, vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems.

Jei gydytojas jokių didesnių grėsmių neįžvelgia, atšaukti atostogų tikrai nereikia, pakanka atsipalaiduoti ir kas 30 min. pajudėti. G. Mansberg pataria vyresnio amžiaus žmonėms gerti vandens, judinti kojas, pavaikščioti, jei įmanoma - pasimankštinti, nerūkyti. Dar vienas patarimas - jei jums didesnė kraujo krešulių rizika, padės kompresinės kojinės. Tik atsiminkite, kad kompresines kojines reikia keisti kas tris mėnesius, antraip jos praranda elastingumą ir nebeduoda naudos.

Kaip to išvengti?

Paprasčiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti, kad tokioje situacijoje išvengtų kraujo krešulių susidarymo, yra judėti: atsistoti ir kuo daugiau vaikščioti po lėktuvą ir įsitikinti, kad yra pakankamai vietos kojoms, kad būtų galima keisti sėdėjimo padėtį. Yra net pratimų, kuriuos galite atlikti ir kurie padės net ir sėdint, pavyzdžiui, lenkti ir ištiesti kulkšnis. Žmonėms, kurie turi padidėjusią kraujo krešulių susidarymo riziką, sveikatos priežiūros specialistai taip pat gali rekomenduoti kompresines kojines, kurios padeda pagerinti kraujotaką.

Jei krešulys susidaro, jis dažnai gali išnykti savaime, o jūs net nesuprasite, kad jis ten buvo. Štai keletas pagrindinių įspėjamųjų požymių, į kuriuos galite atkreipti dėmesį po skrydžio:

• Kojos, kulkšnies ar blauzdos patinimas;
• Raudona ar pakitusios spalvos oda;
• Oda, kurią liečiant jaučiasi toje vietoje padidėjusi šiluma.

Jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Organizmo paros ritmo sutrikimas (Jet lag)

Šis simptomas pasireiškia po tolimojo skrydžio, o ne jo metu, tačiau, kadangi jis gali būti labai baisus, jį tikrai verta paminėti - tai organizmo paros ritmo sutrikimas. Kuo ilgesnį laiką praleidžiate lėktuve, tuo didesnė tikimybė, kad kirsite kelias laiko juostas. Kai nusileidžiate, jūsų kūno vidinis laikrodis (cirkadinis ritmas), nustatytas pagal pradinę laiko juostą, ir laiko juosta, kurioje atsidūrėte, nesutampa.

Ši būsena gali sukelti klasikinius organizmo paros ritmo sutrikimo simptomus:

• Sutrikusį miegą;
• Išsekimą dienos metu;
• Skrandžio problemas;
• Atminties sutrikimus;
• Dėmesio koncentracijos sutrikimus.

Norint sumažinti laiko juostų keitimo poveikį, patartina pradėti ruoštis dar prieš skrydį. Savaitę iki kelionės rekomenduojama palaipsniui koreguoti miego režimą, atsižvelgiant į būsimos kelionės laiko juostą. Fizinis aktyvumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį kovojant su jet lag. Rytinis pasivaikščiojimas ar lengva mankšta gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujos laiko juostos.

Kaip sumažinti organizmo paros ritmo sutrikimo sukeltą diskomfortą?

Nors organizmo paros ritmo sutrikimas yra laikinas, tikrai norėtumėte pirmąsias atostogų dienas būtent dėl jo praleisti lovoje ir jaustis blogai. Visiškai išvengti jo neįmanoma, tačiau yra bent keli dalykai, kuriuos galima padaryti, kad ši būsena nebūtų tokia intensyvi. Ilgesnėse kelionėse dažnai rekomenduojama kelias dienas prieš išvykstant leisti organizmui prisitaikyti prie naujos laiko juostos. Tai reiškia, kad jei keliaujate į vakarus, eikite miegoti bent valandą vėliau nei įprastai, o jei į rytus - bent valandą anksčiau.

Jei nusileidus lėktuvui bus naktis, gali būti naudinga pabandyti miegoti lėktuve. Tačiau jei lėktuvas atskris dieną, geriausia išlikti budriems, o tai padaryti galima strategiškai mankštinantis. Kai pagaliau nueisite miegoti, nepamirškite įsijungti žadintuvo - tai nėra tai, ką norėtųsi daryti per atostogas, tačiau tai padės išvengti per ilgo miegojimo, dėl kurio problema gali dar labiau paaštrėti.

Kitos rekomendacijos

Kad ilgas skrydis lėktuvu nebūtų varginantis, skrydžio metu, lėktuve, reikėtų nepamiršti padaryti trijų paprastų dalykų. Pirma, kad skrydžio metu dėl ilgai nekeičiamos sėdimos padėties nesutriktų veninis tekėjimas, reikia bent kas valandą atsikelti iš savo sėdimosios vietos ir pajudėti, padaryti kojų raumenų pratimus. Antra, taurelę vyno iškeiskite į negazuoto mineralinio buteliuką. Labai dažnai nutinka taip, kad žmonės skrydžio metu mąsto: „O, man nereikia vairuoti, tad dabar galiu pasimėgauti taurele vyno ar kokio kito alkoholinio gėrimo“. Deja, deja, jie labai klysta taip manydami, nes alkoholiniai gėrimai, žinoma, skatina kojų venų varikozės atsiradimą. Trečia, pasirūpinti laisvais rūbais arba elastinėmis, kompresinėmis kojinėmis, kurios tinkamai suspaudžia šlaunies bei blauzdos raumenis, tad nevargina kraujotakos sutrikimai, yra atkuriama normali kraujo cirkuliacija, kuri labai dažnai sutrinka būtent ilgo skrydžio metu.

Kineziterapeutė pabrėžia, kad keleiviai skrydžių metu gali atlikti kelis paprastus pratimus: kojų kilnojimą aukštyn ir žemyn, pėdų, kulkšnių sukinius, rankų ir pečių mankštas. Taip pat naudinga daryti nugaros ir kaklo pratimus: pasirąžyti tiesias rankas keliant į viršų, pasilenkti stuburu į priekį, atgal ir į šonus.

Ilgų skrydžių metu geriausia yra dėvėti patogius, nevaržančius judesių drabužius ir avalynę. Jos teigimu, reikėtų vengti labai aptemptų drabužių, nes jie gali sutrikdyti kraujotaką. „Kompresinė apranga, ypač kojinės, padeda gerinti kraujotaką ir sumažinti patinimų bei kraujo krešulių susidarymo riziką ilgų skrydžių metu.

Prieš skrydį K. Tamošiūnaitė pataria vengti alkoholio ir kofeino vartojimo, gerti daug vandens, atlikti lengvą mankštą.

Jei jaučiate diskomfortą ar įtampą kūne po kelionės, galima pasilepinti atpalaiduojančiu masažu.

Trys dalykai, kurie turėtų būti daromi ilgo skrydžio metu:

1. Bent kas valandą atsikelti ir pajudėti.
2. Vengti alkoholio.
3. Dėvėti patogius drabužius arba kompresines kojines.

Ką daryti, jei svaigsta galva?

Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą.

1. Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui.
2. Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą.
3. Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai.
4. Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą.
5. Užsiimkite mankšta: jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.

Maistas skrydžio metu

Asmeninis treneris Michaelas Sheedy nepataria valgyti skrydžio metu. Pasak jo, skrydžio metu maistas ne taip sklandžiai keliauja per virškinamąjį traktą. Taip nutinka dėl slėgio lėktuvo salone ir didelio aukščio virš jūros lygio. Tai gali sukelti skrandžio skausmą, pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir apsunkinti pasituštinimą. Dėl šios priežasties dirgliosios žarnos sindromu sergantiems keleiviams gali paūmėti šios ligos simptomai.

Niujorke (JAV) dirbanti gydytoja gastroenterologė Jelena Ivanina patvirtino, kad „reaktyvinis pilvas“ yra tikras reiškinys, tad geriau nevalgyti skrendant lėktuvu. „Virškinimą sutrikdo ne vien pati kelionė, bet ir laiko juostos pasikeitimas, sutrikęs miegas, pasikeitęs valgymo grafikas, maisto pasirinkimai, prisideda ir lėktuvo salone esantis slėgis“, - paaiškino gydytoja. Dėl aplinkos slėgio gali pasikeisti ir žarnyne susidarančių dujų savybės. Todėl gali pasireikšti pilvo pūtimas ir būtinybė tuštintis.

Jei įmanoma, geriausia būtų pavalgyti prieš skrydį arba po jo. Tai ypač aktualu keleiviams, turintiems virškinimo problemų, pavyzdžiui, Krono ligą ir opinį kolitą, nes valgymas ore gali dar labiau padidinti jiems kylantį diskomfortą. Sulėtėjęs virškinimas ir vidurių užkietėjimas yra labiau tikėtini skrydžio metu. Be to, vertėtų susilaikyti nuo gazuotų gėrimų ir alkoholio. Geriausiai tinka stalo vanduo ir arbatos.

„Lėktuve gurkšnoju kavą, vandenį ir elektrolitų gėrimus“, - aiškino M.Sheedy. „Net pirmosios klasės skrydyje atsisakau valgio. Maistas bet kuriuo atveju nėra puikus“, - pridūrė jis. Vyras paaiškino, kad net oro uostuose sunku rasti sveiko maisto, nes ten dominuoja užkandžiai.

Profilaktinės priemonės

Kelionių metu verta su savimi turėti skrydžio pagalvę, kuri palaiko ergonomišką smakro ir kaklo atramą ir teisingą laikyseną. „Svarbu išsirinkti ne per kietą ir ne per minkštą pagalvę. Rekomenduoju atkreipti dėmesį ir į tai, ar pagalvė lengvai prisitaiko prie kūno padėties, ar ji mobili, lengvai keičianti formą judesių metu, ar pagaminta iš orui pralaidaus audinio“, - sako K. Tamošiūnaitė.

K. Tamošiūnaitė akcentuoja, kad ilgų skrydžių metu geriausia dėvėti patogius, nevaržančius judesių drabužius ir avalynę. Jos teigimu, reikėtų vengti labai aptemptų drabužių, nes jie gali sutrikdyti kraujotaką. Patogios, lengvai nusiaunamos basutės ar minkšti sportiniai batai yra puikus pasirinkimas. „Kompresinė apranga, ypač kojinės, padeda gerinti kraujotaką, sumažinti patinimų ir kraujo krešulių susidarymo riziką ilgų skrydžių metu.

Prieš skrydį K. Tamošiūnaitė pataria vengti alkoholio ir kofeino, gerti daug vandens, atlikti lengvą mankštą.

Visų pirma, svarbu pasirūpinti savo sveikata - reguliariai judėti, gerti pakankamai vandens ir tinkamai valdyti laiko juostų keitimo poveikį.

Šiuolaikinės technologijos ir naudingos programėlės gali ženkliai pagerinti kelionės patirtį, todėl verta iš anksto atsisiųsti reikalingas aplikacijas ir pasiruošti elektroninius prietaisus.

G. Mansberg teigimu, yra ir medikamentų, kurie mažina GVT riziką. Profesorius Nialas Wheate‘as įspėja, kad skrendant reikėtų atsargiau vartoti kai kuriuos vaistus. Jo teigimu, žinoma, kad kontraceptinės tabletės (taip pat kontraceptinės spiralės ir pan.) gali sukelti kraujo krešulių, tiesa, rizika nedidelė. Profesorius N. Wheate‘as pridūrė, kad hormonų pakaitinė terapija, ypač medikamentai su estrogenų, taip pat vaisingumą skatinantys medikamentai irgi didina kraujo krešulių riziką.

Patarimai, kaip maksimaliai sumažinti ilgo skrydžio ir laiko zonų pasikeitimo poveikį organizmui

• Kad ir kaip norėtųsi maksimaliai atlošti sėdynę, to daryti nepatartina. Anot fitoterapeutės Ann Fong, kėdę reikėtų tik vos vos atlošti atgal (ne iki galo), tada sumažinamas krūvis nugarai, nesikaupia skysčiai. A. Fong aiškina, kad gulint tokia poza, raumenys, organai ir nervai ilsisi. Galima pasidėti po nugara nedidelę pagalvėlę.

Ši lentelė apibendrina pagrindines sveikatos problemas, galinčias kilti po ilgo skrydžio, ir rekomendacijas, kaip jų išvengti:

Taigi, pirmasis skrydis lėktuvu gali kelti nemažai klausimų ir nerimo, tačiau tinkamas pasiruošimas užtikrina patogią ir malonią kelionę. Galiausiai, kruopštus bagažo organizavimas ir tinkamas daiktų pasirinkimas padės išvengti nemalonių staigmenų oro uoste ir užtikrins sklandžią kelionę.

tags: #kokie #gali #buti #sveikatos #sutrikimai #po