Neigiami jausmai: sąrašas, priežastys ir kaip su jais elgtis

Emocijos nuspalvina kasdienį mūsų gyvenimą, kasdienius patyrimus. Jos lydi bet kokią veiklą, prasiskverbia į visus psichinius procesus. Tam tikra prasme jos yra psichinės sveikatos pagrindas. Emocijų pagalba žmonės išgyvena tam tikrus santykius su jutimų, suvokimo, mąstymo, vaizduotės dėka pažįstama tikrove. Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų patenkina jų poreikius, yra naudingi, kiti - kliudo juos patenkinti arba yra kenksmingi. Abejais atvejai žmogus jaučia vienokias ar kitokias emocijas: malonumą, džiaugsmą arba nepasitenkinimą, liūdesį, baimę.

Du pagrindiniai nusiskundimai, atvedantys pas psichoterapeutą - depresija ir nerimas. Emocijos yra be galo svarbios asmenybės formavime, auklėjime. Vien žinoti elgesio taisykles ir normas nepakanka, tikrai moralaus žmogaus žinios yra susiliejusios su jausmais.

Emocijų sąvoka yra sunkiai apibrėžiama. Daugelio autorių pateikiamuose apibrėžimuose, emocijos suprantamos kaip santykio su pasauliu išgyvenimas. Pavyzdžiui, anot S. Rubinšteino, emocijos - tai žmogaus santykis su pasauliu, su tuo, ką jis patiria ir veikia. A. Jacikevičius teigia, kad emocijos - žmogaus santykio su pažįstamais daiktais, reiškiniais, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimas. Carlson‘as ir Haffield‘as emocijas apibrėžia, kaip tendenciją išgyvenimais ir fiziologiškai reaguoti į tam tikrus išorinius ir vidinius kintamuosius. Taigi, emocijas sudaro:

• Subjektyvus, sąmoningas išgyvenimas (kognityvinis komponentas), lydimas
• fiziologinio sužadinimo (fiziologinis komponentas) ir

Emocijos yra labai asmeninis, subjektyvus patyrimas. Paprastai, perteikti savo jausmus kitam žmogui yra be galo sunku. Žmonės interpretuoja savo jausmus, vertina, kiek jie yra malonūs ar nemalonūs ir pan. Tai kognityvinio emocijų komponento pasireiškimas. Fiziologinis emocijų komponentas - tai gausybė emocijas lydinčių fiziologinių pakitimų.

Emocijų psichologijoje gausu terminologinių skirtumų. Skirtingi autoriai vienus ir tuos pačius emocinius reiškinius vadina skirtingai. Jau kasdieninėje kalboje baimę vadiname emocija, afektu, jausmu ar pojūčiu. Pavyzdžiui, kai kurie autoriai emocijų ir jausmų terminus laiko sinonimais, kiti - jausmų terminą naudoja aukštosioms emocijoms (etinėms, intelektualinėms, estetinėms) , o emocijų terminą - žemosioms emocijoms reikšti.

Bandymų suklasifikuoti emocinius reiškinius yra nemažai, tačiau vieningos klasifikacijos kol kas nėra. Daugumoje klasifikacinių schemų emocinių reiškinių skirstymo kriterijai yra prieštaringi ir nevienareikšmiai.

V. Viliūnas emocijas siūlo klasifikuoti pagal jų atliekamas funkcijas. Jis išskiria vedančias ir situacines (išvestines) emocijas. Vedančios emocijos nuspalvina poreikių objektus ir paverčia juos motyvais. Jos nukreipia veiklai. Situacinės (išvestinės) emocijos atsiranda veiklos procese, jau esant vedančiai emocijai. Šios emocijos išreiškia subjekto santykį į tam tikras sąlygas, trukdančias ar padedančias patenkinti poreikį. Išvestinės emocijos yra universalios ir nepriklauso nuo poreikio specifikos, jos gali kilti tenkinant bet kokį poreikį. Emocijos lydi, nuspalvina pažintinių procesų atspindintį turinį, įvertina ir išreiškia subjektyvią turinio reikšmę. Mes žavimės arba piktinamės, liūdime arba didžiuojamės kažkuo konkrečiu. Taigi, emocijos yra subjektyvus santykis į pažintinių procesų atspindimą turinį. Tačiau emocijos ne tik pasyviai lydi pažintinius procesus, bet ir yra svarbiausias pažinimo procesų reguliavimo faktorius. Emocinis fonas yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių nevalingą dėmesį ir įsiminimą. Emocijų faktorius gali palengvinti ar apsunkinti valingą šių procesų reguliavimą.

Emocijos turi įtakos vaizduotei, jei žmogus atsipalaiduoja ir leidžia sau fantazuoti. Tuomet į galvą ateina tai, kas jam svarbu, pažymėta emocijom. Tačiau pernelyg intensyvios emocijos gali iškreipti suvokimo procesus. Taigi, apžinimo procesai nukreipia emocijas į reikšmingus žmogui įvykius ir tuo pačiu metu patys yra emocijų nukreipiami, kad būtų galima geriau tuos įvykius išnagrinėti ir surasti optimalų elgesio būdą.

Perskaičius nemažai literatūros, panagrinėjus ją, suvokiau, kad emocijos terminas psichologijoje nėra nusistovėjęs. Dažnai tas pats dalykas vadinamas skirtingais terminais. Emocijas bandyta klasifikuoti pagal įvairiausius kriterijus, tačiau vieningos klasifikacijos dar nėra. Manau, kad emocijos įtakoja pažintinius procesus ir tuo pačiu yra jų įtakojamos. Egzistuoja požiūris, kad emocijos motyvuoja elgesį. Nors, kaip sprendžiu, kad emocijomis domėtasi jau senovėje, tačiau sukurtos vieningos emocijų teorijos taip ir neradau. Egzistuojančios teorijos bando aiškinti skirtingus emocinio gyvenimo aspektus: vienos jų domisi emocijų funkcijom, kitos siekia paaiškinti emocijų priežastis ir t.t. Vienaip ar kitaip, manau, kad emocijos atlieka svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Jas apibrėžčiau, kaip santykiu su pasauliu išgyvenimą.

Asmenybė - tai sudėtingas bruožų, elgesio ir mąstymo modelių derinys, kuris apibrėžia individo unikalumą. Asmenybės esmė - tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena, veiksena. Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. Individas tiriamas tam tikrais atžvilgiais: kaip vienovė jis išskaidomas, iškeliamos ir tikrinamos atskiros teorijos. To išdava - paini požiūrių įvairovė: kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją apie asmenybę, pateikia savo apibrėžimą.

Asmenybės bruožų teorija remiasi prielaida, kad asmenybės bruožai yra pastovūs, pasireiškia beveik visose situacijose bei daro įtaką žmogaus elgesiui. Bruožai išreiškiami skirtingai - tuo paaiškinama, kodėl kiekvienas žmogus yra unikalus.

Neigiamų Asmenybės Bruožų Sąrašas

Neigiamos asmenybės savybės gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti skirtingą poveikį.

• Egoizmas: Dėmesio sutelkimas tik į save ir savo poreikius, nepaisant kitų žmonių jausmų ar poreikių. Tokie žmonės gyvena nuolatinėje įtampoje, nes bet koks bendravimas su kitais žmonėmis yra pavojingas jų savivertei.
• Narcisizmas: Perdėtas savęs vertinimas, grandiozinės fantazijos, empatijos stoka ir poreikis nuolatiniam dėmesiui bei susižavėjimui.
• Pesimizmas: Polinkis matyti blogiausią įvykių pusę ir tikėtis neigiamų rezultatų.
• Pavydas: Kartėlio ir nepasitenkinimo jausmas, kylantis dėl kito žmogaus sėkmės, turto ar pranašumo.
• Kerštingumas: Troškimas atkeršyti už patirtą skriaudą ar neteisybę.
• Arogancija: Perdėtas pasitikėjimas savo sugebėjimais, žiniomis ar svarba, lydimas paniekos kitiems.
• Agresyvumas: Polinkis į priešišką, įžeidžiantį ar smurtinį elgesį.
• Manipuliavimas: Tendencija naudoti kitus žmones savo tikslams pasiekti, dažnai apgaulės ar prievartos būdu.
• Melagingumas: Polinkis meluoti ir klastoti informaciją.
• Neatsakingumas: Nepajėgumas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsipareigojimus.
• Impulsyvumas: Polinkis veikti neapgalvotai ir spontaniškai, nesvarstant galimų pasekmių.
• Uždarumas: Nenoras bendrauti ir dalintis savo mintimis ir jausmais su kitais.
• Kritikavimas: Polinkis nuolat ieškoti trūkumų kituose žmonėse ir reikšti neigiamas pastabas.
• Valdingumas: Noras kontroliuoti kitus žmones ir primesti savo valią.
• Priklausomybė: Besąlygiškas pasitikėjimas kitais žmonėmis, net jei jie to nenusipelno.
• Nepakantumas: Negebėjimas priimti ir gerbti kitų žmonių nuomonių, įsitikinimų ar elgesio.
• Nuobodumas: Nuolatinis nepasitenkinimas ir susidomėjimo stoka.
• Baimingumas: Perdėtas nerimas ir baimė dėl įvairių dalykų.
• Depresyvumas: Nuolatinė liūdesio, beviltiškumo ir energijos stokos būsena.

Šis sąrašas nėra baigtinis, ir kai kurie bruožai gali persidengti ar būti susiję vienas su kitu. Svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, turintys šiuos bruožus, yra blogi ar žalingi. Kai kuriais atvejais, šie bruožai gali būti tik laikini ar situaciniai, o kitais atvejais, jie gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis.

Neigiamų Bruožų Atsiradimo Priežastys

Neigiami asmenybės bruožai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri asmenybės bruožai gali būti paveldimi. Pavyzdžiui, genai, kontroliuojantys dopaminą, vadinamą „laimės hormonu“, gali nustatyti mūsų jaučiamo susijaudinimo slenkstį.
• Ankstyva vaikystės patirtis: Traumuojanti ar nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip prievarta, nepriežiūra ar emocinis atstūmimas, gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės vystymuisi. Neteisingas auklėjimas vaikystėje veda prie nerimo ir nesaugumo jausmo, todėl vystosi gynybinės strategijos, leidžiančios susitvarkyti su nepilnavertiškumo jausmu (pvz., išdidumas, kitų žeminimas).
• Socialinė aplinka: Aplinka, kurioje augame ir gyvename, gali daryti įtaką mūsų asmenybės formavimuisi. Pavyzdžiui, augimas aplinkoje, kurioje vyrauja agresija, smurtas ar diskriminacija, gali paskatinti neigiamų bruožų vystymąsi. Elgesio išmokimą įtakoja bei socialinė aplinka (šeima, mokykla, bendruomenė). Čia taip pat veikia teigiami bei neigiami faktoriai (elgesio pastiprinimai) su grįžtamuoju ryšiu.
• Psichikos sveikatos problemos: Kai kurie neigiami asmenybės bruožai gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir kt. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes, turinčias tam tikrų psichinių sutrikimų ir atskleidė jų neurozės priežastys, kurios visos yra susijusios su nepilnavertiškumu.
• Traumuojantys įvykiai: Netektis, nelaimingi atsitikimai ar kitos traumuojančios patirtys gali pakeisti asmenybę ir paskatinti neigiamų bruožų atsiradimą.

Neigiamų Bruožų Padariniai

Neigiami asmenybės bruožai gali turėti įvairių neigiamų padarinių, įskaitant:

• Santykių problemos: Neigiami bruožai, tokie kaip egoizmas, agresyvumas ar manipuliavimas, gali apsunkinti santykius su kitais žmonėmis, sukelti konfliktus ir atstūmimą.
• Karjeros sunkumai: Neigiami bruožai, tokie kaip neatsakingumas, impulsyvumas ar arogancija, gali trukdyti sėkmingai karjerai ir apsunkinti bendradarbiavimą su kolegomis.
• Psichikos sveikatos problemos: Neigiami bruožai gali prisidėti prie psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės.
• Fizinės sveikatos problemos: Kai kurie tyrimai rodo, kad neigiami asmenybės bruožai, tokie kaip priešiškumas ar pesimizmas, gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar kitomis fizinėmis ligomis.
• Socialinės problemos: Neigiami bruožai gali lemti antisocialinį elgesį, nusikalstamumą ir kitas socialines problemas.

Kaip Elgtis Su Neigiamais Bruožais

Jei atpažįstate sau ar kituose žmonėse neigiamus asmenybės bruožus, svarbu imtis veiksmų, kad sumažintumėte jų neigiamą poveikį. Štai keletas patarimų:

• Sąmoningumas: Pirmas žingsnis yra pripažinti ir suvokti, kad turite neigiamą bruožą.
• Savianalizė: Ištirkite, kas galėjo paskatinti šio bruožo atsiradimą ir kaip jis veikia jūsų gyvenimą.
• Psichoterapija: Kreipkitės į psichoterapeutą, kuris gali padėti jums suprasti savo bruožus ir išmokti juos valdyti. Terapijos tikslas - koreguoti klaidingą gyvenimo stilių ir nepakankamai išvystytą socialinį interesą. Saugioje ir empatiškoje atmosferoje psichoterapiautas, aptardamas su pacientu jo ankstyvos vaikystės prisiminimus, gimimo poziciją šeimoje, susirgimus vaikystėje, su neurozės pradžia susietus faktorius, sapnus, išsiaiškina, kokie yra paciento tikslai ir gyvenimo stilius. Informacijos šaltinis yra ir paciento neverbalinė kalba - mimika, gestai, intonacijos bei kalboje pasikartojantys (raktiniai) žodžiai.

Sąmoningumas apie savo ir kitų neigiamus bruožus yra svarbus žingsnis link asmeninio tobulėjimo ir harmoningų santykių kūrimo. Nors visi trokštame pozityvių emocijų ir sėkmingų santykių, realybė dažnai būna sudėtingesnė. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius neigiamus asmens bruožus, jų priežastis ir galimus būdus su jais kovoti.

Psichologinis atsparumas ir jo svarba

Gebėjimas išsivaduoti iš nepalankių aplinkybių ir žengti nauja kryptimi reikalauja psichologinio atsparumo. Psichologiškai stiprūs žmonės geba atsiriboti nuo minios, matydami iššūkius ten, kur kiti mato neįveikiamus barjerus. Laimei, psichologinį atsparumą galima ugdyti lavinant tam tikras savybes.

Savybės, kurios stiprina psichologinį atsparumą

• Emocinis intelektas: Gebėjimas suprasti ir toleruoti stiprias neigiamas emocijas bei pakreipti jas produktyvia linkme yra psichologinės stiprybės esmė. Emocinis intelektas yra lanksti savybė, kurią galima tobulinti.
• Pasitikėjimas savimi: Psichologiškai stiprūs žmonės tiki minčių galia ir įtaka sėkmei. Jų pasitikėjimas įkvepia kitus ir padeda jiems ryžtis pokyčiams.
• Mokėjimas pasakyti „ne“: Gebėjimas pasakyti „ne“ yra sveika savigarbos išraiška. Psichologiškai stiprūs žmonės vengia aptakesnių frazių ir ištaria tvirtą „ne“, apsaugodami savo įsipareigojimus.
• Prasto charakterio asmenų neutralizavimas: Psichologiškai stiprūs žmonės kontroliuoja bendravimą su žalingą poveikį darančiais asmenimis valdydami jausmus ir žvelgdami į situaciją racionaliai.
• Polinkis į pokyčius: Psichologiškai stiprūs žmonės yra lankstūs ir pasirengę adaptuotis. Jie žino, kad pokyčių baimė paralyžiuoja, todėl žvalgosi pokyčių ir rengia veiksmų planus.
• Teigiamas požiūris į nesėkmes: Nesėkmės yra neišvengiamos kelyje į sėkmę. Psichologiškai stiprūs žmonės jas priima ir mokosi iš jų.
• Nesikoncentravimas į klaidas: Psichologiškai stiprūs žmonės atsiriboja nuo padarytų klaidų, bet jų nepamiršta, adaptuodamiesi ir ruošdamiesi ateities sėkmei.
• Nesilygiavimas į kitus: Lyginimasis su kitais riboja ir eikvoja energiją. Psichologiškai stiprūs žmonės neeikvoja laiko ir energijos kitiems aptarti ir vertinti, o žavisi kitais.
• Mankšta: Fizinė veikla didina pasitikėjimą savimi, savivertę ir psichologinę stiprybę.
• Kokybiškas miegas: Miego metu smegenys atsikrato kenksmingų baltymų, todėl kokybiškas miegas yra tiesiogiai susijęs su psichologine stiprybe.
• Pozityvus nusiteikimas visur ir visada: Psichologiškai stiprūs žmonės nesigilina į dalykus, kurių negali kontroliuoti, o energiją nukreipia į tai, ką gali paveikti.

Patarimai, kaip tapti patrauklesniu žmogumi

• Pažaboti savo ego ir nesistengti būti geresniam už pašnekovą.
• Žinoti, kad būsi tinkamai įvertintas, todėl nereikia desperatiškai įrodinėti savo vertės.
• Leisti kitiems būti savimi ir nesistengti jų pakeisti.
• Būti pozityviam ir įkrauti kitus teigiama energija.
• Sakyti komplimentus.
• Neapkalbinėti kitų ir vertinti be pykčio bei išankstinių nuostatų.
• Būti atviram ir nebijoti parodyti savo jausmų.
• Tiesiai kalbėti apie savo jausmus, sugebėjimus ir ketinimus.
• Būti dėmesingam viskam, ką darai.

Ekstraversija: bruožai ir ypatybės

Ekstravertas - tai žmogus, kuris energijos ir malonumo semiasi iš išorinio pasaulio, bendravimo su kitais žmonėmis ir socialinės veiklos. Ekstravertai išsiskiria širdingumu, bendravimu ir lengvumu užmegzti ryšį su kitais žmonėmis. Jie jaučiasi patogiai socialinėse situacijose ir renkasi aktyvų bendravimą su juos supančiu pasauliu.

Bendri ekstravertų bruožai:

• Pasikrauna energijos per socialinius susibūrimus.
• Suvokia pokyčius teigiamai ir įgyja naujų patirčių energijos.
• Mėgsta būti užsiėmę ir klesti būdami užimti.
• Vengia ilgą laiką būti vieni.
• Linkę daug kalbėti ir nebijo pasakyti, kaip iš tikrųjų jaučiasi.
• Dažnai pirmiausia veikia, o vėliau galvoja.
• Jautresni smegenų atlygio sistemai ir stimuliacijai, reikalingai dopamino išsiskyrimui.

Pavydas: priežastys ir pasekmės

Pavydas - nemalonus jausmas dėl kito žmogaus pranašumo, sėkmės ar gerovės. Pavydo objektu gali tapti bet kuris materialus dalykas, reiškinys, savybė ar santykis. Pavydo ištakos dažnai siekia vaikystę, kai vaikams trūksta meilės ir dėmesio.

tags: #kokie #gali #buti #neigiami #jausmai