Būsto Valda: Išsamus Paslaugų Sąrašas, Teisiniai Patarimai ir Renovacijos Sprendimai

Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs teisminiai procesai, kuriuose figūruoja UAB „Būsto valda“, taip pat analizuojama įmonės veikla, susijusi su daugiabučių renovacija Kaune ir jos galimas bankrotas. Aptariami konkretūs atvejai, kuriuose „Būsto valda“ susidūrė su sunkumais, įskaitant rangovų bankrotus ir gyventojų nepasitenkinimą.

Daugiabučių renovacija Vilniuje

Teisminiai Procesai ir Bankroto Bylos

UAB „Būsto valda“ dalyvavo įvairiuose teisminiuose procesuose, tiek kaip kreditorė, tiek kaip atsakovė. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai:

Civilinė byla Nr. eB2-1367-259/2019: Kauno apygardos teismas nagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. Č. firmai „Rava“. UAB „Būsto valda“ figūravo kaip kreditorė.
Proceso Nr. 2013 m.: UAB „Būsto valda“ kaip kreditorė prašė iškelti bankroto bylą UAB “Regplasta” dėl įsiskolinimų už teiktas administravimo paslaugas.
Teisminio proceso Nr. 2016 m.: Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotu asmeniu nurodant UAB „Būsto valda“.

Šie atvejai rodo, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir yra įtraukta į įvairius teisminius ginčus.

Daugiabučių Renovacija Kaune: Sėkmės Istorijos ir Iššūkiai

Nors Kaunas renovuotų daugiabučių skaičiumi atsilieka nuo Vilniaus, pavieniai atnaujinti namai rodo teigiamus pokyčius. Valstybės parama skatina teikti paraiškas renovacijai, tačiau ne visada darbai vyksta sklandžiai.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?

Remiantis M. Riomerio gatvėje esančio daugiabučio gyventojo pateikta informacija, renovacija prasidėjo 2015 m. lapkričio 1 d., o baigtis turėjo 2016 m. liepos 1 d. Tačiau darbai užtruko ilgiau ir finišavo tik 2019 m. lapkritį. Kaunietis teigė, kad renovacija pradėta nesupažindinus su techniniu projektu, o kai kurių darbų kainos pasirodė neadekvačiai aukštos.

Pagrindiniai iššūkiai:

Informacijos trūkumas gyventojams apie renovacijos eigą.
Skaidrumo stoka dėl darbų kainų ir atlikimo.
Rangovo UAB „ON Baltic“ bankrotas, kuris atliko 95 proc. darbų, bet dėl to užbaigti renovaciją tapo sudėtinga.
Palūkanų mokėjimas už paskolą, net nebaigus renovacijos.

„Būsto valda“ nurodė, kad rangovas bankrutavo, todėl rasti, kas užbaigtų namą, buvo sudėtinga. Visgi, net tokiais atvejais namo administratorius neturi galimybės keisti finansavimo sąlygų, kurios yra vienodos visiems.

Gyventojų Informavimas ir Skaidrumas

Kaunietį labiausiai papiktino vangus namo gyventojų informavimas apie renovacijos eigą, skaidrumo trūkumas, asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims. Gyventojai mokėjo palūkanas ir delspinigius, bet tik tuomet, kai gavo darbų ekspertizės aktą.

„Būsto valda“ teigė, kad gyventojai moka už namo modernizavimą pasibaigus paskolos ir palūkanų atidėjimo terminui, ir jie buvo informuoti apie privalomus mokėjimus.

Daugiabučio renovacijos procesas Lietuvoje

Finansiniai Aspektai ir Skolų Išieškojimas

Gyventojai susidūrė su papildomomis išlaidomis už atliktų darbų ekspertizę, mokėjo didesnes palūkanas nuo stambesnės pinigų sumos, nes parama dar negauta. Dėl skolų išieškojimo būdo žmonių turima skola pabrango 80 eurų - toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant padengti.

„Būsto valda“ namo gyventojams neskaičiuoja paskolos administravimo mokesčio, kol nėra gauta parama, ir šias išlaidas prisiima į savo kaštus.

Savivaldybės Įmonių Bankrotai ir Privatizavimas

Kyla klausimas, kodėl savivaldybės butų ūkio įmonės, galėjusios konkuruoti su privačiomis bendrovėmis, buvo stumiamos į bankrotą ar parduodamos. Savivaldybės įmonei "Namų priežiūra" bankrotas paskelbtas dar 2004 m., tačiau iki šiol jo procedūros nebaigtos.

Prieš kelerius metus likviduotas "Santakos butų ūkis", o prieš pusantrų metų į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti "Panemunės butų ūkis" ir "Būsto valda".

Kauno mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas teigė, kad buvo ieškoma būdų, kaip iš privatizuojamų objektų sąrašų išlupti abi savivaldybės bendroves, tačiau pavyko tik vieną.

Anot jo, dabar savivaldybei pačiai reikia pasirūpinti savo buvusiomis butų ūkio įmonėmis ir taip sudaryti konkurenciją rinkoje.

Preliminariosios Pirkimo-Pardavimo Sutartys ir Pirkėjų Teisės

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys.

Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą. Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.

Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

Gyventojų Pasitenkinimas Būstu

2017-07-21 Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ užsakymu atlikta penkių didžiausių šalies miestų gyventojų apklausa parodė, kad nuosavą butą jie vidutiniškai vertina 7,1 balo iš 10. Geriausiai, išskiriant konkrečius buto ir daugiabučio namo vertinimo aspektus, didmiesčių gyventojai vertina savo buto išplanavimą ir šalia jų daugiabučio esančią infrastruktūrą, prasčiausiai - daugiabučio fasado išvaizdą ir erdvę automobiliams statyti.

„Šalies gyventojų pasitenkinimą savo butais galima pavadinti vidutiniškai pozityviu. Rezultatą be jokios abejonės labiausiai formavo tai, kad didesnė dalis šalyje esančių daugiabučių iškilę mažiausiai prieš kelis dešimtmečius ir jau neatitinka šių dienų poreikių. Todėl visiškai nenuostabu, kad, apklausos duomenimis, didesnioji dalis gyventojų (59 proc.) jau galvoja apie būsto keitimą artimiausioje ateityje, o pagrindiniai jų reikalavimai labai konkretūs - didesnis plotas ir geresnės eksploatacijos ypatybės“, - sako „MG Valda“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.

Daugiau Pasitenkinimo Teiktų Erdvesnis Būstas

„MG Valda“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, didmiesčių gyventojai labiausiai patenkinti šalia daugiabučių esančia infrastruktūra (8,34 balo) ir savo buto išplanavimu (7,18 balo). Maždaug 6,8 balo jie įvertino tokias savo butų ypatybes kaip šilumos izoliacija ir vidaus apdailos kokybė, kiek mažesnį įvertinimą (6,3 balo) gyventojai skyrė garso izoliacijai savo butuose.

Tuo metu vidutiniškai prasčiau negu 6 balais vertinama daugiabučių laiptinių būklė, daugiabučio fasadas ir estetinis jo vaizdas, erdvė šalia daugiabučio automobiliams statyti.

Daugiau kaip pusė apklausos respondentų nurodė, kad jų pasitenkinimas savo būstu išaugtų dėl atsiradusios galimybės individualiai reguliuoti šildymą, o 48 proc. norėtų, kad jų būstas būtų didesnio ploto, 39 proc. pageidautų mažesnių eksploatacinių išlaidų.

Apie Būsto Keitimą Galvoja 2 Iš 3 Gyventojų

Net 59 proc. apklaustų gyventojų teigia galvojantys apie savo buto keitimą per ateinančius 3-5 metus. Maždaug trečdalis (35 proc.) gyventojų kaip pagrindinę priežastį pakeisti dabartinį būstą įvardija didesnio ploto poreikį. Kas penktas apklaustasis (21 proc.) sako, kad būstas yra pasenęs ir jo būklė nebetenkina.

Daugiabučių Renovacija Kaune: Detalūs Pavyzdžiai ir Iššūkiai

Pastaraisiais metais Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiabučių renovacija tapo svarbiu procesu, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Valstybės parama skatina gyventojus teikti paraiškas, o savivaldybės portaluose galima rasti sėkmės istorijų. Tačiau renovacijos procesas ne visada vyksta sklandžiai, o vienas iš pavyzdžių - „Būsto valda“ bankrotas, kuris iškėlė nemažai problemų gyventojams.

Kaunietis turėjo sočiai laiko iki smulkmenų išnarplioti 211 tūkst. eurų kainavusį projektą. Daugiabutyje gyvenantis vyras teigia, kad renovacija pradėta nesupažindinus su techniniu projektu, kai kurių darbų kainos žmonėms pasirodė neadekvačiai aukštos.

„Nuo 2018 m. rugsėjo „Būsto valda“ pradėjo siuntinėti sąskaitas, neva mes turime mokėti palūkanas, nes pagal sutartis jau suėjo terminas jas grąžinti. Todėl ir rašėme suinteresuotoms tarnyboms ir vadovams apie jų veiksmus. Galiausiai, atlikę ekspertizę ir gavę atsakingų darbuotojų patvirtinimą, kad statyba užbaigta, „Būsto valdos“ atstovai nesiteikė laiku pranešti apie atliktą renovaciją gyventojams, informavo tik Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Tiesiogiai susisiekus su „Būsto valdos“ darbuotojais, jie esą atsisakė suteikti bet kokią informaciją apie savo veiklą.

Kaunietis patikino, kad gyventojai nuo mokėjimų neišsisukinėja ir palūkanas dengė, netgi delspinigius, bet tik tuomet, kai gavo darbų ekspertizės aktą. Vyrą labiausiai papiktino vangus namo gyventojų informavimas apie renovacijos eigą, skaidrumo trūkumas, asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims.

„Būsto valdos“ Komentaras ir Rangovo Bankrotas

„Kas vyksta Kaune“ pateikus užklausą „Civinity“ įmonių grupei ir jai priklausančiai „Būsto valdai“, pastarosios bendrovės klientų aptarnavimo specialistės-administratorės Enrikos Žukauskaitės portalu atsiųstame komentare nurodyta, kad daugiabučio M. Riomerio g. modernizavimas prasidėjo 2015 m., o įprasta viso proceso trukmė yra 2-3 metai.

„Įgyvendinant projektą, susiklostė itin neįprasta situacija - bankrutavo rangovas UAB „ON Baltic“, kuris buvo atlikęs 95 proc. darbų. Šios paieškos buvo sudėtingos, nes likę darbai buvo smulkūs ir ne itin pelningi, tad rangovai nerodė susidomėjimo.

„Būsto valda“ nurodė, kad šiuo metu daugiabutis yra priduotas statybos inspekcijai, gautas statybos užbaigimo aktas, laukiama valstybės paramos. Po namo pridavimo bendrovė teigė negavusi iš butų savininkų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.

Pasak administratoriaus, sulaukta kelių atskirų gyventojų pranešimų dėl šildymo ar kitų smulkių defektų.

E. Žukauskaitės pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad M. Riomerio g. daugiabučio renovacija finansuota pagal daugiabučių namų atnaujinimo valstybinę programą.

„Būsto valdos“ vertinimu, susiklosčiusi situacija yra „nedėkingai ir itin reta“. Visgi, net tokiais atvejais namo administratorius neturi galimybės keisti finansavimo sąlygų, kurios yra vienodos visiems. Įmonė pripažino gyventojus patyrus papildomas išlaidas už atliktų darbų ekspertizę, mokamas didesnes palūkanas nuo stambesnės pinigų sumos, nes parama dar negauta.

Gyventojų Kova su „Būsto valda“ ir „Sergel“

Dėl šitokio išieškojimo būdo žmonių turima skola pabrango 80 eurų - toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant padengti.

„Būsto valdos“ darbuotoja paštu galiausiai atsiuntė visas sąskaitas, bet kategoriškai atmetė klientų siūlymą nedelsiant susimokėti skolą su sąlyga, kad bus nutraukta skolos išieškojimo sutartis su „Sergel“ ir anuliuotas 80 eurų išieškojimo mokestis.

Renovuotas daugiabutis Lietuvoje

Teisminiai Procesai, Susiję su „Būsto valda“

Su „Būsto valda“ veikla susiję įvairūs teisminiai procesai, įskaitant bankroto bylas ir ginčus dėl mokesčių. Štai keletas pavyzdžių:

Civilinė byla Nr. eB2-1367-259/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo R. Č. firmai „Rava“.
Procesas Nr. 2013 m., kuriame VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras ir UAB „Būsto valda“ prašo iškelti bankroto bylą UAB “Regplasta”.
Vilniaus apygardos teismo byla dėl A. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys - UAB „Būsto valda“ ir kitos įmonės.

Savivaldybės Įmonių Bankrotas ir Privatizavimas

Savivaldybės įmonei "Namų priežiūra" bankrotas paskelbtas dar 2004 m., tačiau iki šiol jo procedūros nebaigtos, o kas mėnesį už bankroto administravimą iš savivaldybės biudžeto atskaičiuojama beveik 12 tūkst. eurų.

Prieš kelerius metus likviduotas "Santakos butų ūkis", o prieš pusantrų metų į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti "Panemunės butų ūkis" ir "Būsto valda". Įmonės veikė pelningai.