Pamatų montavimas yra vienas iš svarbiausių ir didžiausią reikšmę turinčių statybos etapų, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą pamatų tipą. Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nereikėtų. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą - gruntą.
Gręžtiniai Pamatai: Kas Tai?
Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tokiu pačiu principu dirba spraustiniai, kaltiniai, stulpiniai pamatai. Gręžtiniai pamatai tinka, kai namo projekte nėra numatytas rūsys.
Įrengiant gręžtinius pamatus, grunte suformuojamos tam tikro skersmens duobės, į jas įbetonuojami poliai, taip pasiekiant net ir giliai esantį tvirto grunto sluoksnį. Viršuje jie sutvirtinami rostverku - jungiamąja sija. Rostverkas - polinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys.
Gręžtinių Pamatų Privalumai
- Gręžtiniai pamatai pakankamai tvirti ir ekonomiški.
- Naudojama mažiau betono (~ 40 proc.).
- Mažiau reikia atlikti žemės darbų (80 proc. lyginant su juostiniais pamatais).
- Ruošiant statybų aikštelę, nereikia ruošti pagrindo ar žeminti aukštų gruntinių vandenų.
- Darbai galima atlikti ir žiemą.
- Reikia minimaliai aptverti statybų aikštelę.
Šie pamatai laikomi geriausiais pagal kainos ir kokybės santykį.
Gręžtiniai pamatai tinka, kai gruntas yra iš molio, nėra labai vandeningas ar smėlėtas.
Gręžtinių Pamatų Trūkumai
Vienas iš didžiausių gręžtinių pamatų trūkumų yra šalčio tiltai, atsirandantys tarp polių ir rostverko. Nors įtaka pastato šilumos nuostoliams yra minimali, vis dėlto, problema išsprendžiama klojant pastato perimetru horizontalų putplasčio sluoksnį.
Tačiau, kaip ir visuose namo statybos etapuose, būtina įsitikinti, kad pamatų įrengimo darbus atlieka specialistai.
Grunto Tyrimai: Būtinas Žingsnis
Pašalinės konsultacijos su pažįstamais ar statybininkais neturėtų įtakoti, kokie pamatai jūsų namui reikalingi, tuo labiau, kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas „sės“.
Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas, tai įtakoja būtent “sėdantys” pamatai. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį (koks namas bus: karkasinis, mūrinis ar medinis, kokio dydžio, kokios medžiagos bus naudojamos) bei atlikti grunto tyrimus - inžinerinius geologinius tyrinėjimus, kurie suteiks reikalingą informaciją apie grunto tvirtumą, t.y. informacijos apie grunto sandarą - koks jis yra - smėlis, žvyras ar molis, parodys, kur slūgso gruntiniai vandenys, įšalimo gylį.
Kiekvieno grunto įšalo gylis yra skirtingas: smėlis - iki 1,20 m, molis ar priemolis - iki 1,50 m. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos padėties, bet ir nuo gruntinių vandenų.
Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti, o tada jau galima rinktis pamatų tipą. Netgi renkantis kartotinį (tipinį) projektą kiekvienu atveju pamatus reikia paskaičiuoti iš naujo, pagal jūsų sklypo atliktus inžinerinius geologinius tyrimus, nors perkant tokius projektus pamatai jau būna paskaičiuoti.
Temperatūrai tapus minusine, drėgnas gruntas peršąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 proc. ir dėl to vyksta grunto plėtimasis. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ir atsirasti įskilimų. Besiplečiantis gruntas gali pakelti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu. Norint užkirsti kelią šiam procesui, reikia tinkamai išlieti pamatus.
Gręžtinių Pamatų Įrengimo Etapai
- Juodžemio nuėmimas: Nuo pamatų ploto nuimamas juodžemis.
- Žemės pakėlimas: Pastato plotas laidžiu vandeniui gruntu (smėliu, žvyru, skalda) pakeliamas iki būsimų gręžinių viršaus.
- Gręžinių gręžimas: Gręžiniai gręžiami iki 2-3 m gylio arba giliau. Atstumas tarp gretimų gręžinių centrų turi siekti 1-2,5 m. Populiariausias gręžinio skersmuo - 30 cm, bet gali būti ir 45 ar 60 cm.
- Armavimas: Poliai armuojami virintu ar rištu erdviniu karkasu. Jis neturi liestis prie gręžinio sienelių ir dugno.
- Betonavimas: Prieš betonavimą gręžinio dugnas sutankinamas. Poliai užbetonuojami.
- Polistirolo klojimas: Tarp polių guldomi polistirolo lakštai. Jų paskirtis - kilsnaus grunto jėgų amortizavimas.
- Rostverko įrengimas: Viršutinė pamato dalis arba rostverkas polius sujungia į vieną konstrukciją ir poliams pastato apkrovas paskirsto proporcingai.
- Klojinių montavimas ir betonavimas: Iš abiejų karkaso pusių montuojami klojiniai. Užbetonuoti jie suformuoja rostverko siją. Klojinius reikia labai gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas. Į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti saugiu 3-5 cm sluoksniu.
- Betono džiūvimas: Betonas džiūna pamažu. Labai svarbios pirmosios betono stingimo paros. Drėgmė iš jo turi pasišalinti tolygiai, todėl karštomis dienomis betoną būtina saugoti nuo perkaitimo ir drėkinti. Vėsiu metų laiku betoną reikia saugoti nuo peršalimo.
- Šiltinimas ir hidroizoliacija: Pamatas šiltinamas pagal projektinius sprendimus. Gali būti numatytas šiltinimas tik iš vidinės arba išorinės pamato pusės. Galima rostverką šiltinti ir iš abiejų pusių. Šiltinama tvirtu EPS80 arba ekstruziniu polistirolu. Hidroizoliacija drėgname ar molingame grunte būtina. Rostverkas visada hidroizoliuojamas nuo aukščiau esančios sienos pusės.
- Užpylimas: Pamato vidus užpilamas vandeniui laidžiu gruntu. Tinka smėlis ir žvyras. Molis netiks, nes jis į save sugeria drėgmę ir ilgai sėda.
Dažniausios Klaidos Įrengiant Gręžtinius Pamatus
Pagrindinė gręžtinių pamatų įrengimo klaida - nepakankamai tvirtas gruntas po gręžinio padu. Gelžbetoninio gaminio tvirtumas priklauso nuo betono markės ir teisingo armatūros karkaso išdėstymo. Taupyti visos antžeminės pastato konstrukcijos pagrindo - pamato sąskaita nerekomenduojame.
Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas. Tad pamatų projektui reikia skirti labai rimtą dėmesį. Pamatų projektą skaičiuojantysis projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu.
Gręžtiniai įrengiami „greitai ir pigiai“, bet išlieka rizika, kad gręžiniai remsis į skirtingą gruntą, poliai sės netolygiai, pamato konstrukcijoje atsiradę įtampos persiduos aukštesnėms statinio konstrukcijoms. Ypatingą dėmesį reikia skirti kiekvieno gręžinio dugnui. Nuo dugno kokybės priklausys polio sėdimas.
Be grunto tyrimų joks konstruktorius pamatų projekto neruoš, o rimtas statytojas nestatys. Pastato plote gręžiami du ar trys 6m gylio gręžiniai. Konstruktorius įvertina grunto savybes, architektūrinius sprendimus ir statinio jėgas, apskaičiuoja apkrovas ir paruošia optimalų pamatų projektą.
Polių Gręžimas Vandeninguose Gruntuose
Vykdant polių gręžimo darbus vandeninguose, durpinguose ar smėlinguose gruntuose, gręžinių sienos dažnai užgriūva, tokiu būdu neįmanoma įrengti kokybiškų polių. Mūsų naudojama įranga betoną į gręžinį tiekia per tuščiavidurį grąžtą po truputį keliant grąžtą į viršų. Ši technologija užtikrina tolygų gręžinio užpildymą betonu ir leidžia išvengti gręžinio sienų užvirtimo betonavimo metu bei išstumia perteklinį vandenį.
Šaltinis: statybajums.lt, atnaujinkbusta.lt