Aplinkos ministerija pateikė derinimui naują Bendro naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą, kuris panaikins Daugiabučių namų savininkų bendrijų ir Sodininkų bendrijų įstatymus. Kokia jo esmė? Ar tai proveržis, ar pasipriešinimą sukelsiantis veiksmas? Tikslai ir siekiai iš tiesų labai taurūs ir teisingi. Tačiau sprendžiant daugiabučių namų ir kitų pastatų bendrojo naudojimo objektų bendraturčių atsakomybės už šių objektų valdymo ir priežiūros klausimus, tikslinga pasidomėti Europos šalių praktika. Pažvelkime į bendro naudojimo teritorijos apibrėžimą, teisinius aspektus ir jų įtaką Lietuvos gyventojams.
Bendrojo Naudojimo Objektai: Apibrėžimas ir Teisiniai Aspektai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bendrosios nuosavybės objektai apibrėžiami kaip bet kokie daiktai ar kitas turtas. Jame nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis privalo proporcingai (pagal savo turimą turto dalį) prisidėti prie tokių objektų išlaikymo.
Gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti pastatų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimą, susijusį su jų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Gyvenamųjų namų savininkų bendrijose neretai atsiranda nekilnojamų daiktų ar kito turto, kuris nebūna įregistruotas viešame registre ar atidalintas savininkams, tačiau yra reikalingas ir tenkinantis bendrus gyventojų interesus.
Teisininkas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2020 metais yra pateikęs išaiškinimą, jog bendrojo naudojimo objektams gali būti priskirtini ne tik tie objektai, kurie, kaip nekilnojamieji daiktai, yra suformuoti ir daiktinės teisės į juos įregistruotos viešame registre (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai), bet ir tie objektai, kuriuos bendrijos nariai ir savininkai faktiškai valdo ir jais naudojasi.
Tai iš esmės reiškia:
- Jei bendrijos nariai ar savininkai, neturėdami nuosavybės teisių registre, naudojasi ir valdo nekilnojamąjį (ar kilnojamąjį) daiktą savo poreikiams tenkinti, tas daiktas pripažįstamas bendrojo naudojimo objektu.
- Pareiga išlaikyti tuos daiktus tenka ne tik registruotiems nuosavybės savininkams, bet ir tų daiktų naudotojams bei valdytojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamųjų daiktų pripažinimas bendrojo naudojimo objektais faktinio naudojimosi ir valdymo pagrindu yra problematiškas ir turintis teisinio neapibrėžtumo reiškinys.
Viena vertus, tikėtina, jog bendrijos teritorijoje įrengiamos susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai, keliai, šaligatviai ar kiti kelio elementai (ženklai, pakeliami užkardai, greičio ribojimo priemonės ir kt.), apšvietimo sistemos ir pan., skirti aptarnauti visus bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus ir statinius bei bendrai tenkinantys visų savininkų interesus, beveik visais atvejais būtų pripažįstami bendrojo naudojimo objektais, net jų nuosavybės teisės neįregistruojant kiekvienam bendrijos nariui ar tam savininkui, kuris nestojo į bendriją.
Kita vertus, tikėtina, kad vaikų žaidimų aikštelės, golfo aikštynai, tvenkiniai, parkai ir tuose parkuose esantys poilsio elementai (sporto inventorius, suoliukai, supynės ir kt.) ar kitos rekreacinės zonos bendrojo naudojimo objektai, jų atskirai neperregistruojant kiekvienam bendrijos nariui ar savininkui, ne visais atvejais būtų pripažįstami bendrojo naudojimo objektais, kadangi bendrijos narys, ar juo labiau į bendriją nestojęs savininkas, tais daiktais gali paprasčiausiai nesinaudoti.
Teisininkas taip pat pažymi, kad net ir pirmuoju atveju, jeigu bendrijos narys ar nestojęs į bendriją savininkas atsisakytų jungtis prie bendrijos inžinerinių tinklų, t. y. nevartotų atitinkamų paslaugų, jis vis tiek privalėtų prisidėti prie bendrijos inžinerinių tinklų išlaikymo.
Siekiant išvengti galimų ginčų ar nesusitarimų dėl tų kilnojamų ar nekilnojamų daiktų, kurie nuosavybės teise nepriklauso gyventojams, o priklauso pavyzdžiui pačiai bendrijai, ir nėra aiškaus apibrėžtumo ar tuo daiktu būtina naudotis, patartina sprendimus dėl tokių daiktų priežiūros, atnaujinimo, remonto ar statybos derinti visų gyventojų, o ne tik bendrijos narių, visuotiniuose susirinkimuose ir prievolę šiuos daiktus išlaikyti prisėmusiais laikyti tik tuos gyventojus, kurie balsavo už tokius sprendimus, - pataria advokato padėjėjas.
Pabaigai, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininkas Jaunius Navickas pažymi, kad nekilnojamojo turto registras atlieka tik nuosavybės bei kitų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus išviešinimo, o ne šių teisių nustatymo funkciją (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nuo to, ar tam tikri duomenys yra įrašyti registre, nepriklauso materialiųjų teisių turinys.
Viskas, ką reikia žinoti: turto priežiūra
Žemės Sklypo Paskirties Keitimas
Jei turimame sklype nusprendžiama užsiimti kita veikla nei tai reglamentuoja esama žemės sklypo paskirtis ar būdas, tad tokiu atveju yra reikalingas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Be to pasitaiko atvejų, kuomet žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas yra negalimas.
Pavyzdžiui, jei turite įsigiję sklypą Vilniaus rajone, kur žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė, o žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Jeigu Jūs matote, kad vadovaujantis Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniais sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galėsite pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju - ne.
Šiaip ar taip, gali būti, kad be teritorijų planavimo specialistų neišsiversite. Gera žinia ta, kad atskirais atvejais, tam kad pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą nereikia rengti jokio teritorijų planavimo dokumento.
Pavyzdžiui, jei turite sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį ir būdą, o būsima žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir šiam keitimui pritars savivaldybės administracijos direktorius pasirašydamas įsakymą, Jums nereikės rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Žemės Paskirties Keitimo Schema
Pavyzdžiui: Jūs, Kauno rajone, įsigijote žemės ūkio paskirties sklypą ir nusprendėte pasikeisti jo paskirtį liaudiškai tariant į gyvenamąją, t. y. Kitos paskirties žemė - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
- Pirmiausia Jūs turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybę.
- Nuvykę į savivaldybę, dokumentų priėmimo skyriuje užpildote prašymo formą „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“.
- Prašymas yra rašomas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui.
Pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Jūsų prašymą nagrinėja maždaug 20 darbo dienų ir pateikia sprendimą, ar galimas žemės sklypo paskirties ir/ar būdo keitimas. Jei sprendimas yra teigiamas, tai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius parengs įsakymą Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.
Be to, su šiuo įsakymu Jums dar reikia kreiptis į Matininką dėl žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimo atitinkamai pagal numatomą naują žemės sklypo paskirtį ir būdą.
Tam, kad priduoti dokumentus registravimui į V. Į. Registrų Centras turėkite: savivaldybės direktoriaus įsakymas dėl sklypo paskirties keitimo, atnaujintus žemės sklypo kadastro duomenis, seną registro centro išrašą ir asmens dokumentą.
Kitais atvejais norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą arba norint žemės sklypą padalinti ir tuo pačiu pakeisti žemės sklypų paskirtį ir/ar būdą yra rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas arba detaliojo plano keitimas.
Pavyzdžiui: Turite žemės sklypą Vilniaus rajone, kuris nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Jį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės.
Rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, esamas sklypas padalijamas į tris naujus atskirus žemės sklypus: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Sodininkų Bendrijų Bendrojo Naudojimo Žemės Sklypai
Klausimas: Ketinu įsigyti 6a sodo sklypą gyvenamo namo statybai. Bet Registrų centro išraše prie "Žemės sklypo naudojimo būdas" yra parašyta: "Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai". Ką reiškia tas "sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas"? Ar tai gali kažkaip trukdyti namo statybai?
Komentarai: Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai skirti - sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Mėgėjų sodo žemės sklypai - skirti mėgėjų sodininkystei, vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, kitos (sodų) paskirties pastatams.
Sodininkų bendrijose žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio, o būdas, kurį ir minėjote laiške, tačiau tai netrukdo statyti tiek sodo pastatą, tiek gyvenamą namą. Naudojimo būdas šiandien dienai būtų "Mėgėjų sodo žemės sklypai".
Žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Taigi tas sklypas nėra paprastas sodo sklypas kaip visi kiti. Jis skirtas gal būt pirmininko nameliui (valdybos pastatas) statyti, gal būt šiukšlių konteineriams pastatyti, gal būt kitiems sodininkų poreikiams tenkinti.
Taigi, tokios paskirties sklype gyvenamasis namas negali būti statomas. Tai reiškia, kad tuo sklypu turi teise naudotis visi... tai reiškia, kad visokie bendri praėjimai, inžineriniai tinklai ir kitokie dalykai galimai gali ten jau būti arba atsidurti artimiausioje ateityje.
tags: #kokia #yra #bendro #naudojimo #teritorija