Ar autobusuose privalomi saugos diržai: kodėl jie tokie svarbūs?

Įlipę į tarpmiestinį autobusą, dažniausiai skubame atsisėsti ir patogiai įsitaisyti. Tačiau vienas pirmųjų veiksmų, kurį turime padaryti prieš pajudant autobusui į kelionę - užsisegti saugos diržą. Nors saugos diržų nauda lengvuosiuose automobiliuose niekas neabejoja, viešajame transporte situacija kitokia. Patikras atliekantys specialistai teigia, kad nemažai keleivių autobusuose prisisegti diržą pamiršta arba tiesiog nemato prasmės tai daryti. Kodėl taip vyksta? Juk, regis, įžengus į 21-ąjį amžių, neturėtų kilti klausimų, ar ši priemonė gali išgelbėti avarijos atveju.

Primename, kad praėjusią savaitę, minint Jungtinių Tautų paskelbtą 5-ąją saugaus eismo savaitę „Lyderystė eismo saugumui“, Lietuvos transporto saugos administracijos ir policijos pareigūnai tikrino, ar važiuodami tolimojo susisiekimo autobusais keleiviai segasi saugos diržus. Per kelias dienas keliuose patikrinta 30 autobusų ir 286 jais vykę keleiviai, iš kurių 61 proc. nesisegė saugos diržų.

Vis dėlto mūsų patirtį patvirtina ir tarptautinių maršrutų organizatoriaus „Lux Express“ tyrimas. Kaip sakė bendrovės vadovas Tomas Kaziliūnas, atliktų apklausų duomenimis, lengvuosiuose automobiliuose saugos diržus segasi 71 proc. keleivių, o autobusuose - tik 36 proc. Pas kaimynus situacija geresnė. Latvijoje diržų nesisega 24 proc., o Estijoje - 18 proc.

Kodėl keleiviai nesisega saugos diržų autobusuose?

Pasak T.Kaziliūno, dažniausiai nurodomos tokios priežastys: saugos diržas yra nepatogus, autobusas yra ir taip saugus. Be to, autobuso keleivį policijai sunkiau nubausti už saugos diržų nesegėjimą. Mindaugas Katkus, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas, sako, kad institutas taip pat atliko panašų tyrimą 2014 ir 2016 m. Jo teigimu, įpročio segtis diržus nesuformavo ir sovietinių automobilių gamintojai. Iš pradžių sovietinėse VAZ, ZAZ ir „Moskvich“ visai nebuvo diržų. Vėliau buvo montuojami tik priekyje.

Jam antrino ir Olga Židovlenkova - vairavimo mokyklos „AmpliusLT“ instruktorė. Ji prisiminė, kad iki 2006 m. diržai autobusuose nebuvo privalomi. Toks sprendimas buvo motyvuojamas aukšta sėdėsena ir pakankamai „saugiu“ autobuso kėbulu. Tačiau ir autobusai patenka į avarijas, nors ir nedažnai. Todėl būtina imtis saugumo priemonių. Be to, kaip aiškino instruktorė, tikrai ne visos autobuso keleivių vietos yra vienodai saugios. Tarkime, į autobuso galą gali įsirėžti sunkiasvoris. Taigi gale sėdėti nėra saugu. Kita vertus, sėdėti pačiame priekyje nėra saugu dėl galimos kaktomušos ar smūgio į kito automobilio galą (todėl priekinėse sėdynėse montuojami saugesni - trijų taškų diržai). Dviejų taškų diržai - paprastesni, užima mažiau vietos, tad jie montuojami toliau nuo priekio esančiose sėdynėse. Tiesa, reikia turėti omeny, kad dažniausiai smūgio grėsmė kyla iš kairės pusės.

A. Pakėnas apžvelgia keliančias nerimą tendencijas ir atsako, kuo gali baigtis kelionė neprisisegus saugos diržo.

Autobusų saugumas - tik mitas?

Paklaustas, kodėl įlipus į autobusą pamirštama pasirūpinti saugumu, A. Pakėnas mano, kad dalis keleivių vadovaujasi mitu, esą kelionės autobusais yra išskirtinai saugios. „Kartais žmonėms atrodo, kad autobusas važiuoja gerokai lėčiau už lengvąjį automobilį, todėl saugos diržas yra nereikalingas. Dažnai važinėju užmiesčio keliais. Pasitaiko, kad keleiviniai ar mokykliniai autobusai mane net aplenkia. Taigi, įsivaizdavimas, kad važiavimas autobusu yra gerokai lėtesnis, todėl galima keliauti neprisisegus diržo, yra visiškai neteisingas“.

A. Pakėnas apgailestauja, kad reikalavimą užsisegti saugos diržą autobuse dalis žmonių supranta kaip formalumą. „Nors bendras eismo dalyvių sąmoningumas auga, vis tiek pasitaiko nemažai žmonių, kurie į saugumo reikalavimus žiūri kaip į administracinę prievolę. Jie prisisegs diržą veikiau bijodami baudos, nei saugodami savo gyvybę“, - stebisi specialistas.

(Ne)saugios išvykos mokykliniais autobusais

Panaši situacija ir mokykliniuose autobusuose: jais važiuojantys neprisisegę vaikai įvykus nelaimei patiria rimtus sužalojimus.

A. Pakėnas atkreipia dėmesį į visai neseną to pavyzdį. 2023 m. gegužę Rokiškio rajone įvyko incidentas, kai vairuotojas staigiai sustabdė mokyklinį autobusą. Įvykio metu dalis vaikų griuvo ir susižalojo, moksleiviams prireikė medikų pagalbos.

„Užtikrinti vaikų saugumą yra ne tik mokyklos ir autobusų vairuotojų, bet ir tėvų, globėjų atsakomybė. Teigiamus įpročius diegti būtina šeimoje: juk vaikai geriausiai mokosi iš artimųjų pavyzdžio. Jiems svarbu nuolat priminti, kad važiuojant autobusu ar kita transporto priemone, yra rizika susižeisti. Kelionės metu negalima vaikščioti, lakstyti. Būtina ramiai sėdėti savo vietoje ir visada prisisegti saugos diržą. Eismo įvykiai, kurių metu sunkiai nukenčia autobusų keleiviai yra tiesioginis įrodymas, kad nesilaikant taisyklių, galima patirti net mirtinas traumas“, - sako A. Pakėnas.

Jis primena, kad: Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, pagal Kelių eismo taisykles juos prisisegti privaloma. Taisyklingai užsegtas saugos diržas yra juosiamas per petį ir per juosmenį: jis visos kelionės metu turi išlikti įtemptas, ne per laisvas. Įvykus smūgiui, susidūrimui ar staigiai sustabdžius autobusą, taisyklingai užsegtas saugos diržas prilaiko kūną, gerokai sumažina sunkių ir mirtinų traumų tikimybę.

Kas nutinka neprisisegus diržo?

A. Pakėnas pasakoja, kokios pasekmės gresia eismo įvykio metu neprisisegus saugos diržo: „Staigiai stabdant autobusą, įvykus šoniniam smūgiui ar kaktomuša susidūrus su kliūtimi, žmonės ir daiktai toliau juda važiavimo greičiu. Jeigu autobuso keleiviai nesegi saugos diržo, priklausomai nuo greičio, jie bloškiasi į priekį kelias dešimtis ar net šimtą kartų didesne jėga. Žmonės neretai iškrenta pro autobuso priekinį stiklą ar šoninius langus“.

Vairavimo instruktorius teigia, kad neužsegtas saugos diržas gali pražudyti ir aplinkinius. „Įvykus smūgiui, dideliu greičiu judantis kūnas gali kliudyti smūgio kelyje esančius keleivius, autobuso vairuotoją. Pavyzdžiui, jeigu autobusas judėjo 50 km/val greičiu ir įvyko smūgis kaktomuša, saugos diržais neprisisegęs asmuo į kitą žmogų režiasi maždaug 45 kartus didesne jėga. Galite įsivaizduoti, kas lieka po tokio susidūrimo. Todėl visada geriausia apsidrausti nuo nelaimės ir prisisegti. Saugos diržai kasmet išgelbėja tūkstančius gyvybių. Tai viena iš paprasčiausių ir efektyviausių kada nors sukurtų saugos priemonių.

Išimtys ir prievolės

Vis dėlto kelių eismo taisyklėse visoje Lietuvoje ir ES yra keletas išimčių, leidžiančių tam tikriems vairuotojams ir keleiviams važiuoti neužsisegus diržų. Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET, XXVI skyrius), kiekvienas, važiuojantis transporto priemone su įrengtais saugos diržais, privalo juos užsisegti. Tai taikoma tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Net ir esant vos 50 km/h greičiu susidūrimo metu žmogaus kūnas gali virsti sviediniu, kurio jėga prilygsta kelioms tonoms.

„Saugos diržų išimtys įstatyme įrašytos dėl konkrečių priežasčių, o ne patogumui“, - pažymi eismo saugumo ekspertas Darius Valinskas. „Kiekvieną kartą prisisegus saugos diržą, avarijos atveju smarkiai padidėja jūsų išgyvenimo galimybės. Nors kelių eismo taisyklės leidžia tam tikras išimtis, saugos diržo prisisegimas išlieka viena svarbiausių saugaus vairavimo taisyklių. Net jei turite teisę į išimtį - dėl medicininių ar profesinių priežasčių - naudokite jį tik tada, kai tai absoliučiai būtina.

Saugos diržų naudojimas yra privalomas Lietuvos Respublikos eismo taisyklių XXVI skyriaus nuostatomis. Šiame skyriuje nustatyta, kad vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsidėti važiuojant transporto priemonėje. Tai taikoma visiems automobilių, motociklų ir sunkvežimių keleiviams. Jei vairuotojas ar keleivis nesilaiko saugos diržų naudojimo reikalavimų, jam gresia bauda. Šios baudos gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, tačiau jos gali siekti nuo 20 iki 60 eurų.

Atsakomybė už saugos diržų nenaudojimą gali užtraukti baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų.

Technologijos ir švietimas

Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas, kad sumažintų eismo įvykių skaičių ir padidintų jų keleivių saugumą.

• Saugos diržai su įmontuotais jutikliais - šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs ir pranešti apie tai vairuotojui.
• Saugos pagalvės, kurios apsaugo nuo smūgių iš kelių pusių - šios pagalvės yra skirtos apsaugoti keleivius nuo smūgių iš šonų, kurie yra dažnas mirties priežastis eismo įvykiuose.
• Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis - šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
• Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega - šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.

Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos.

Viena iš efektyviausių švietimo kampanijų yra socialinė reklama. Tai yra reklama, kuria siekiama pakeisti žmonių požiūrį ar elgesį. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vykdo socialinę reklamą, kurioje primenama apie saugos diržų naudojimą. Ši reklama skelbiama per televiziją, radiją ir internetą.

Saugos diržų naudojimo švietimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti saugų eismą. Vykdant švietimo kampanijas ir socialinę reklamą, žmonės gali sužinoti apie saugos diržų naudojimo svarbą ir teisingą naudojimą.

Keleivių nuomonės ir vairuotojų atsakomybė

Portalo Balsas.lt kalbintas Karolis naudojasi tarpmiestinių autobusų paslaugomis jau bemaž 10 metų. Vaikinas puikiai atsimena, kai autobusuose atsirado saugos diržai, tačiau yra jie ar ne, jais vis tiek niekas nesinaudoja. „Kažkaip tai nėra įprasta. Greičiausiai į tą keleivį, kuris prisisegtų, visi žiūrėtų kaip į keistuolį. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar niekas jų nesisega“, - sakė jis.

Karolis pripažįsta matantis autobusuose lipdukus su užrašu „Būtina prisisegti saugos diržus“, tačiau teigia, kad būtų daug įtikinamiau, jei vairuotojas visiems griežtai pasakytų, jog būtina tai padaryti. „Lipdukas nėra labai įpareigojantis dalykas, o galbūt aš nemoku skaityti. Jei prieš kelionę vairuotojas pasakytų visiems prisisegti, manau, kad taip visi ir padarytų“, - svarstė pašnekovas.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrij Bial sako, kad jeigu autobuse prieš kiekvieną sėdynę yra įrengti saugos diržai ir prilipintas įspėjamasis lipdukas, tai net negali kilt klausimų, jog diržą būtina prisisegti visiems juo vykstantiems, juk saugumo priemonės įrengtos ne šiaip sau. Jeigu skiriamųjų ženklų autobuse nėra, tuomet vairuotojas privalo visus keleivius įspėti žodžiu arba panaudoti garso ir vaizdo priemones. Tiesa, jis pripažįsta, kad pastarosios dvi dažniau naudojamos užsienyje, o Lietuvoje yra gana retos.

„Jeigu visos šios trys priemonės būtų vykdomos ir dar būtų informacinis ženklas, tai būtų idealiausias variantas“, - teigia specialistas. Jis pasakoja, kad apskritai vairuotojas neprisisegusių saugos diržu neturėtų vežti, nes keleivis nevykdo savo pareigos, o vairuotojo reikalas yra užtikrinti, kad autobusu vežami keleiviai būtų saugūs. „Taip pat būtų labai gerai, jei vairuotojas prieš kelionę pereitų per visą autobuso saloną ir pasižiūrėtų, ar visi prisisegę, o to nepadariusių pareikalautų tai padaryti“, - dar vieną variantą keleivių saugumui užtikrinti pateikė D. Bial.

Dalį kaltės, anot pašnekovo, galėtų prisiimti ir komerciniais tikslais keleivius vežantys vežėjai, nes jeigu įmonės vadovas pasikviestų vairuotoją ir jam pasakytų, kad vien įspėjamųjų ženklų neužtenka, o būtina imtis ir kitų priemonių, tada problemos nebeliktų. Dabar žmonės nerimtai žiūri į šią saugos priemonę.

Statistika ir tyrimai

2018 metais atlikto LTSA tyrimo duomenys parodė, kad autobuso vairuotojo paraginimą užsisegti saugos diržą prieš išvažiuojant autobusui iš autobusų stoties ir priminimą tą patį padaryti tarpinėse stotelėse parduodant keleivio bilietą žmonės išgirsta, ir tai veikia - tikrinimo metu 20 proc. keleivių saugos diržą buvo užsisegę.

Prancūzijoje nuo 2003 m saugos diržus autobusuose privaloma prisisegti, jei transporto priemonėse jie sumontuoti. Nuo 2015-ųjų saugos diržai privalomi visuose autobusuose. BEA-TT (Avarijų tyrimo biuras Prancūzijoje) atliko avarijų, kuriose dalyvavo tolimojo susisiekimo autobusai, tyrimą. Remdamasis patirtimi ir siekdama šviesti visuomenę, BEA-TT savo svetainėje paskelbė vaizdo įrašą apie riziką, kuri kyla keleiviams, neprisisegusiems saugos diržų. Vaizdo įrašas - apie nelaimingą atsitikimą Ohajo valstijoje 2019 m., kur dalyvavo lengvasis automobilis ir mokyklinis autobusas.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius saugos diržų naudojimo aspektus Lietuvoje:

tags: #ar #autobusuose #privalo #buti #saugos #dirzai