Medus yra nuostabus produktas, kurio sveikatą stiprinančios savybės yra daugelio tyrimų ir mokslinių publikacijų objektas. Tai ne tik saldus skanėstas, pagerinantis įvairių patiekalų skonį, bet visų pirma produktas, pasižymintis didžiulėmis sveikatą stiprinančiomis savybėmis. Todėl verta išsiaiškinti, kokios yra skirtingos medaus rūšys ir kokios jų savybės.
Skirtingos medaus rūšys - ką verta žinoti?
Bene svarbiausia informacija kiekvienam pradedančiajam medaus žinovui yra ta, kad yra daugybė skirtingų medaus rūšių. Jie skiriasi spalva, tekstūra, skoniu ir savybėmis.
Konkretaus medaus sudėtis, taigi ir išvaizda bei savybės, priklauso nuo to, iš kokių augalų bitės rinko nektarą ar medunešį. Priklausomai nuo bityno vietos ir aplinkinės augmenijos, bitės gali gauti įvairių žaliavų.
Medų taip pat skirstome pagal jame vyraujančią žaliavą. Toliau pateikiame populiariausius iš jų.
Rapsų medus
Rapsų medų bitės gamina iš rapsų žiedų nektaro. Jam būdinga šviesi, švelni spalva ir švelnus skonis. Tai viena populiariausių medaus rūšių, nes rapsų sėklos yra lengvai ir plačiai prieinamos.
Rapsų meduje yra daug vertingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų B, C, D ir K, taip pat mikroelementų, pavyzdžiui, vario, geležies, mangano ir cinko. Jis taip pat turi antioksidacinių savybių, padedančių kovoti su laisvaisiais radikalais ir saugančių organizmą nuo ligų. Jis taip pat pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis, rekomenduojamas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis bei aterosklerozės profilaktikai.
Akacijų medus
Akacijų medus yra viena populiariausių medaus rūšių. Būdinga jo savybė - konsistencija, nes jis ilgiausiai išlieka skystas. Jam būdingas švarus gėlių poskonis ir šiek tiek šviesiai žalia spalva.
Akacijų medus padeda išvalyti organizmą nuo susikaupusių toksinų, pasižymi antibakterinėmis ir antiseptinėmis savybėmis, taip pat stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą bei gerina smegenų veiklą. Jis taip pat rekomenduojamas sergantiems inkstų ligomis ir fiziškai aktyviems žmonėms.
Liepų medus
Liepų medus pasižymi švelniu gėlių aromatu ir šviesia spalva. Jame yra daug vertingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, vitamino C, PP, folio rūgšties, taip pat mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, kalio, kalcio ir mangano.
Liepų medus pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų ir ligų. Dėl savo antibakterinių savybių jis yra veiksminga viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip kosulys, peršalimas ir tonzilitas, gydymo priemonė. Jis taip pat gali padėti palengvinti alergijos, astmos, uždegimo ir odos pažeidimų simptomus.
Grikių medus
Grikių medus yra labai savitas. Jis turi ypatingą, šiek tiek aštrų poskonį, todėl nėra dažniausias pasirinkimas. Tačiau jis pasižymi labai įdomiomis sveikatą stiprinančiomis savybėmis.
Grikių medus stipriai stiprina organizmą, greitina žaizdų gijimą, valo toksinus, teigiamai veikia atmintį ir koncentraciją. Jis taip pat palaiko virškinimo sistemos, ypač skrandžio, veiklą.
Daugiažiedis medus
Daugiažiedis medus yra labai gerai žinomas. Tai maistui gaminti dažnai naudojama rūšis, nes dėl savo saldaus skonio daugelyje patiekalų pakeičia cukrų.
Daugiažiedžių gėlių medus rekomenduojamas alergiškiems žmonėms, kenčiantiems nuo šienligės. Jis taip pat rekomenduojamas sportininkams, nes turi didelį gliukozės kiekį.
Medunešio medus
Medunešio medus yra labai smulkus. Jis pasižymi išskirtiniu, ne tokiu saldžiu skoniu kaip kitų rūšių medus, todėl yra ypač vertinamas.
Šios rūšies medus dažnai rekomenduojamas sergant įvairiomis peršalimo ir kvėpavimo takų ligomis. Jis pasižymi stipriu atsikosėjimą lengvinančiu ir priešuždegiminiu poveikiu, taip pat gali būti naudojamas esant sąnarių sutrikimams.
Manuka medus
Manuka medus yra Naujojoje Zelandijoje iš manukmedžio (Leptospermum scoparium) žiedų nektaro gaminama medaus rūšis. Tai unikalus medus, turintis daugybę sveikatinamųjų ir gydomųjų savybių dėl jame esančių unikalių junginių, pavyzdžiui, metilglioksalio (MGO).
Manukos medus ne tik pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, bet ir padeda palengvinti virškinamojo trakto ligų, tokių kaip Krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas, simptomus. Jis taip pat rekomenduojamas sergant tokiomis odos ligomis kaip aknė, psoriazė ir egzema. Jis pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, ramina odos sudirgimus ir padeda žaizdų bei opų gijimo procesui.
Medaus vertė ir jo sveikatinančios savybės
Medaus vertė ir jo sveikatinančios savybės daugiausia priklauso nuo augalų, iš kurių surinktas nektaras, savybių. Taigi, liepų medus labiausiai tinka sergant peršalimo ligomis, grikių medus ramina centrinę nervų sistemą ir t.t.
Dažniausiai medaus vertė nusakoma jame esančiu antioksidantų ir mineralų kiekiu, kurį nesunkiai galima nusakyti pažvelgus į medų - kuo jis tamsesnis, tuo turtingesnis.
Lietuvoje vienu vertingiausių laikomi grikių ir liepų medūs. Grikių medus yra sodrios rudos spalvos, stiproko poskonio medus turintis daug antioksidantų ir geležies. Kadangi iš medaus žmogaus organizmas geba pasisavinti beveik visas vertingąsias medžiagas, šis medus itin rekomenduojamas sergant mažakraujyste, stiprinant nervų sistemą.
Liepų medus - priešingai - yra gana švelnaus skonio, šviesus, dažnai kreminės konsistencijos. Tai - bene populiariausias medus Lietuvoje, kurio savybės taip pat žinomos geriausiai: jis ramina, padeda sergant peršalimo, kvėpavimo organų sistemos ligomis, taip pat skatina prakaitavimą, todėl jo padauginti nereikėtų.
Prie vertingiausių priskiriamas ir pavasarinis medus. Bitės jį gamina iš sodų ir pievų žiedų nektaro. Jis tampa ypač vertingu, jei pavasariniame meduje vyrauja kiaulpienių nektaras. Tuomet šis medus tampa galingu ginklu kovojant su peršalimo ligomis, nes turi daug antibakterinių savybių.
Pavasarinis medus laikomas vienu mažiausiai alergizuojančių, todėl rekomenduojama būtent jį duoti vaikams. Stiprų priešuždegiminį poveikį turi ir lipčiaus medus. Lipčius - tai augalų sultys, kurios atsiranda „besidarbuojant“ amarams. Jas bitės surenka ir panaudoja taip, kaip ir nektarą.
Lipčiaus medus taip pat būna tamsokos spalvos, mat jame gausu ne tik antioksidantų, bet ir įvairių mineralų. Dėl šios priežasties jis priskiriamas stipraus poveikio medui, todėl nereikėtų jo vartoti be saiko, ypač vaikams.
Vieningos nuomonės, kuris medus - vertingiausias nėra. Visgi, Grikių, Liepų, Pavasarinis ir Lipčiaus medūs išskiriami kaip daugiausia įvairių medžiagų turintieji.
Kaip patikrinti medaus kokybę?
Norint nustatyti (nesusicukravusio, šviežio) medaus brandumą, į jį pamerkiamas šaukštas ir pasukamas. Nebrandus medus paprasčiausiai nuteka nuo šaukšto, brandus - apsivynioja aplink jį sluoksniais. Patikrinkite skystą (nesusicukravusį) medų panardinę į jį ploną pagaliuką.
Jei tai tikras medus, ištraukus pagaliuką jis nutekės ilga nepertraukiama srove, o kai srovė nutrūks, ant medaus paviršiaus susiformuos bokštelis, kuris lėtai nugrims. Netikras medus bus kaip klijai - nutekės ir nulašės nuo pagaliuko. Kokybiškas medus neturi putoti ar rūgti.
Laikui bėgant medus tirštėja (cukruojasi) - tai patikimas geros kokybės požymis. Skystas medus būna paprastai vasarą (liepą-rugpjūtį). Po daugiausiai 1-2 mėnesių (priklausomai nuo rūšies) jis kristalizuojasi. Todėl jei žiemą ar pavasarį parduodamas skystas medus, vadinasi, jis arba pašildytas, arba falsifikuotas.
Reikia prisiminti, kad pašildžius iki +40 laipsnių medus praranda savo pagrindines naudingąsias savybes. Susicukravusiame natūraliame meduje visos naudingosios savybės išlieka, nepageidautina jo šildyti arba dėti į karštus patiekalus ar gėrimus.
Dažniausiai tikras medus susicukruoja po 2-3 savaičių. Turint omenyje, kad paskutinį kartą medus renkamas rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, apie spalio 20 dieną natūralus medus gali būti tik susicukravęs. Išimtį sudaro medus iš baltųjų akacijų, kuris ilgai nesikristalizuoja (kartais iki pavasario), ir viržių medus, kuris virsta į želė panašia mase.
Būna taip, kad medus apačioje susikristalizuoja, o viršuje tampa panašus į sirupą. Tai rodo, kad medus nebrandus ir jame daugiau vandens. Patikrinkite skonį ir kvapą. Falsifikuotas medus paprastai neturi kvapo. Tikras medus išsiskiria aromatu. Tas aromatas su niekuo nesulyginamas. Medus su cukrumi neturi aromato, o jo skonis panašus į pasaldinto vandens.
Nustatykite, ar meduje yra krakmolo. Įdėkite į stiklinę šiek tiek medaus, užpilkite verdančiu vandeniu, išmaišykite ir atvėsinkite. Paskui įlašinkite ten kelis lašus jodo. Jei tirpalas pamėlynuos, vadinasi, meduje yra krakmolo.
Kreidą galima aptikti, jei medų atskiedus distiliuotu vandeniu įlašintume šiek tiek acto. Jei yra kreidos, išsiskirs angliarūgštė. Galima ir paprasčiausiai užlašinti acto ar kitos rūgšties ant medaus. Mechaninių priemaišų buvimas nustatomas taip: į nedidelį indą dedame šiek tiek medaus, užpilame virintu ar distiliuotu vandeniu ir ištirpiname.
Natūralus medus ištirps visiškai, gausime perregimą tirpalą. Jei yra netirpių priedų (falsifikacijai), pastebėsite priemaišų. Dar vienas labai paprastas būdas: medų užlašinkite ant popieriaus, o popierių padekite. Popierius aplink apdegs, tačiau tikras kokybiškas medus nedegs, nesilydys ir neparuduos.
Jei medus ėmė lydytis, vadinasi, bitės buvo maitintos cukraus sirupu, o jei parudavo - jame įdėta cukraus.
Kaip teisingai pasirinkti medų
- Pagal spalvą. Kiekviena medaus rūšis turi jai būdingą spalvą. Gėlių medus - šviesiai geltonas, liepų - gintarinis, uosių - perregimas kaip vanduo, grikių - įvairių rudų atspalvių. Jei meduje yra priedų (cukraus, krakmolo ir pan.), jis drumstas, įsižiūrėjus galima pamatyti nuosėdų.
- Pagal aromatą. Tikras medus labai kvapnus. Šis kvapas su niekuo nesulyginamas. Medus su cukrumi neturi aromato, o jo skonis panašus į pasaldinto vandens.
- Pagal klampumą. Patikrinkite medų panardinę į jį ploną pagaliuką. Jei tai tikras medus, ištraukus pagaliuką jis nutekės ilga nepertraukiama srove, o kai srovė nutrūks, ant medaus paviršiaus susiformuos bokštelis, kuris lėtai nugrims. Netikras medus bus kaip klijai - nutekės ir lašės nuo pagaliuko.
- Pagal konsistenciją. Tikro medaus struktūra švelni, medus lengvai įsitrina tarp pirštų ir įsigeria į odą, ko negalima pasakyti apie falsifikatus.
Medaus ženklinimas
Medaus tinkamumas vartoti vertinamas pagal Medaus techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro. Šie reikalavimai taikomi Lietuvoje pagamintam ir į Lietuvą importuojamam medui ir jo reikalavimai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, tiekiantiems medų į Lietuvos rinką.
Pirkti reikėtų tokį medų, kurio kiekvienas įpakavimo vienetas yra suženklintas pagal Lietuvos Higienos normos HN 119:2002 ,,Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus ir yra nurodytas tinkamumo vartoti terminas.
Kas turi būti nurodyta ant medaus pakuotės:
- Produkto pavadinimas: Pvz., „Medus“.
- Gamintojas ir gamintojo adresas: Pvz., Vardenis Pavardenis, Medaus k., Avilio sen., Ignalinos r. Nr. (neprivaloma).
- Grynasis kiekis: Pvz., 1 kg ar 250 ml.
- Tinkamumo vartoti terminas: Pvz., „Geriausias iki 15-07-2025“.
- Kilmės šalis: Pvz., Lietuva.
Pasak specialistų, vartotojas, pirkdamas medų, visada turėtų pasidomėti medaus kilme, kuri privalo būti nurodyta medaus ženklinimo etiketėje, nurodant kilmės šalies pavadinimą.
Pasitaiko atvejų, kai medus, atvežtas į gamybos įmonę, pakavimo metu yra sumaišomas ir padaromas mišinys iš kelių šalių gamintojų medaus. Tai turėtų būti taip pat nurodyta pirkėjui:
- „ES medaus mišinys“ - medus pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).
- „Ne ES medaus mišinys“ - medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.).
- „ES ir ne ES medaus mišinys“ - medus pagamintas sumaišant ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz. lietuviškas ir kiniškas ar pan.).
„Dauguma Lietuvos bitininkų medų fasuoja iš karto po išsukimo, kad užtikrintų jo natūralumą. Pirkdami atkreipkite dėmesį į medaus tinkamumo vartoti terminą, spalvą, konsistenciją ir kvapą. Medaus spalva gali svyruoti nuo bespalvės iki tamsiai rudos, konsistencija - nuo skystos iki susikristalizavusios, o kvapas ir skonis priklauso nuo augalų rūšies. Venkite suputojusio medaus su burbuliukais ar rūgščiu skoniu, nes tai gali reikšti, kad medus yra surūgęs. Pagal standartus medui nėra nustatytas tinkamumo vartoti terminas, tad jį nustato patys medaus gamintojai (dažniausiai tai maždaug 1-2 metai)“.
Kokia papildoma informacija gali būti medaus ženklinimo etiketėje?
- Biologinė medaus kilmė. Jei medus rinktas iš konkretaus šaltinio.
- Regiono pavadinimas. Jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono (netaikoma filtruotam ir konditeriniam medui).
- Konkretūs kokybės kriterijai. Diastazės aktyvumas ar drėgnumas.
- Gamybos būdas. Priklausomai nuo gamybos būdo, medus gali būti lipčiaus, nektaro, korinis, su korio gabaliukais, savitakis, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis.
VMVT darbuotojai taip pat pataria, kad įsigytą medų reikėtų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, sandariuose induose, kurie tinkami liestis su maistu. Laikymo patalpa turi būti sausa ir gerai vėdinama. Nepatartina medaus laikyti cinko, vario ar geležiniuose induose.
tags: #kokia #turi #buti #medaus #konsistencija