Ar svarstote apie nendrinį stogą savo namui? Ši unikali stogo danga ne tik suteikia pastatui išskirtinį vizualinį patrauklumą, bet ir pasižymi puikiomis techninėmis savybėmis. Tačiau prieš priimant sprendimą, svarbu išnagrinėti visus aspektus - nuo techninių reikalavimų iki kainos ir priežiūros ypatumų. Šiame straipsnyje panagrinėsime viską, ką turite žinoti apie nendrinius stogus.
Ar nendrinis stogas tiks mano namui?
Nendriniai stogai suteikia stogui masyvumo ir yra gana išsiskirianti detalė. Jūsų namui gali tikti nendrinis stogas, tačiau tikriausiai ne tuo atveju, jei jūsų namas modernus. Be abejo, geri dizaineriai gali suderinti ir nesuderinamą, tačiau šis stogas tikrai ne kiekvienam namui.
Tačiau pirmiausia reikėtų atsižvelgti į techninius parametrus - nendriniam stogui reikalingas nuolydis yra nuo 45 laipsnių. Kadangi nendriniam stogui nenaudojama lietaus nuvedimo sistema, tai yra svarbu dėl įmirkimo.
Nendrinio stogo privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Vizualinis išskirtinumas: Namas su tokiu stogu tikrai nepraslys pro akis.
- Ekologiškumas: Tokie stogai gaminami iš ekologiškų medžiagų.
- Formų lankstumas: Nendrių danga labai tinka formuoti banguotus išlenkimus.
- Gera garso izoliacija.
- Svoris: Dėka savo svorio (gali siekti apie 35 kg į kvadratinį metrą) padeda geriau “sėsti” rąstiniams namams.
- Lietaus nuvedimo sistema: Tinkamai įrengus, tokiam stogui nereikia lietaus nuvedimo sistemos.
Trūkumai:
- Kaina: Nendriniai stogai yra bene brangiausia stogų rūšis. Priklausomai nuo įvairių kriterijų kvadratinis metras tokio stogo gali kainuoti nuo 40 iki 50 eurų.
- Sudėtingas įrengimas: Toks stogas įrengiamas sudėtingiau, sunkiau rasti informacijos apie dengimo ypatybes ir gali pritrūkti įgūdžių.
Kita vertus, priešingai nei manoma, toks stogas nėra lengvai užsidegantis, tad degumas nėra jo trūkumas. Įrengiant stogą nendrės impregnuojamos priešgaisriniu skysčiu.
Ar nendrinį stogą galima apšiltinti?
Žinoma, galima, tačiau racionaliausia šiltinti patį stogą tada, kai žinote, jog po stogu bus gyvenama. Priešingu atveju šiltinama tik perdanga.
Nendrinio stogo dengimo technologija
Nendrės tokiems stogams pjaunamos žiemą. Dengime naudojami du principai - atvirto arba uždaro dengimo konstrukcija. Jei konstrukcija atvira, tuomet nendrių danga tvirtinama prie grebėsto, jei uždaros - prie plokštėmis dengto stogo (paprastai naudojama OSB). Iš išorės skirtumo nesimatys.
Dengimo procesas gerokai skiriasi nuo įprastinių stogų. Ant stogo keliamos tvarkingai į pėdus surištos nendrės, kur yra pritvirtinamos ir prispaudžiamos prie konstrukcijos. Tuomet pėdai atlaisvinami, nendrės paskleidžiamos ant stogo ir plūkiamos formuojant norimą formą.
Stogo danga yra labai stora - ji gali siekti iki 35 cm priklausomai nuo nuolydžio. Mažesniam nuolydžiui reikia formuoti storesnę dangą. Kraigas dengiamas pagal stogdengio pasirinkimą - čerpėmis, lentomis, netgi, suteikiant jam daugiau natūralumo, šiaudais ar viržiais.
Stogo dengimas, stogo dangos montavimas
Nendrinio stogo ilgaamžiškumas ir priežiūra
Deklaruojama, kad itin kokybiškai įrengtas stogas gali tarnauti iki 50 metų. Vis dėlto, tokį stogą per tą laiką gali tekti remontuoti.
Stogą dengti galima bet kuriuo metu, atsižvelgiant į oro sąlygas. T.y. svarbu, kad nelytų, nesnigtų ir temperatūros stulpelis nebūtų žemiau -10.
Stogo uždengimo kaina įvairuoja nuo 45 Eurų iki 55 Eurų už kv.m.(priklauso nuo stogo sudėtingumo). Į kaina įeina darbas ir visos medžiagos, t.y. nendrės, tvirtinimo detalės.
Stogui ypatingos priežiūros nereikia. Patartina kartą metuose tik stogą nuvalyti nuo rudenį pribyrėjusių lapų ar apsamanojimo(tą galite padaryti patys). Bet tai tuo atveju, jei aplink auga dideli medžiai.
Jokio specialaus projekto nereikia, tik reiktų laikytis kelių pagrindinių reikalavimų. Pvz. stogo šlaito kampas turėtų būti 45 laipsnių. Kuo mažiau įsikirtimų į stogą, visa tai prailgina stogo ilgaamžiškumą ir sumažina priežiūrai skirtą laiką.
Impregnavimas būtinas, toks reikalavimas draudimo bendrovių. Metų laikas neaktualus atliekat nendrinių stogų klojimo darbus.
Kainos taip pat priklauso nuo kelių aspektų. Pvz. meistro pasirinkimas, koks transporto "davažiavimas" iki objekto ir t.t.
Šiaudiniai namai - ekologiška alternatyva
Žinoma, kad statybai naudojami gamtos resursai ir energija - nuo žaliavų išgavimo, statybinių medžiagų gamybos iki statybos, ar atliekų deponavimo. Statybos sektorius daro neigiamą poveikį aplinkai ir stipriai prisideda prie klimato kaitos.
Šiaudinių namų statyba kitokia - joje naudojami presuoti šiaudai, užauga kasmet. Šiaudams apdoroti nėra naudojama papildoma energija. Statybinės medžiagos elementuose nėra sintetinių priedų, todėl šiaudinukų atliekos nekenkia aplinkai. Kadangi šiaudai panaudojami statybai ir nedeginami, kaip atlieka, sumažinamas ir atmosferos teršimas.
Ilgametis šiaudinių namų statytojas, architektas Dalius Jurevičius vardina šiaudinių namų privalumus, tai - itin gera šiluminė varža, išleidžia patalpose susidaranti drėgmės perteklių, netaršios ekologiškos statybinės medžiagos, patikima garso izoliacija, atsparumas graužikams ir ugniai.
Šia Direktyva siekiama sumažinti energijos vartojimą ir skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje. Tai yra svarbios priemonės, būtinos sumažinti Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Direktyvos pagrindiniai tikslai - energijos beveik nevartojantys pastatai (beveik nulinės energijos pastatai).
Aplinkos ministerija teigia, kad presuotų šiaudų namai gali būti statomi ir pagal A++ klasės energinio naudingumo standartus, jei jie atitiks teisės aktų reikalavimus (statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas).
Aplinkos ministerijos požiūriu, šiaudinių namų statyba yra skatintina. „Šiuo metu rengiamas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuriame bus numatomos priemonės statybos iš organinių medžiagų (naudoti bent 50 proc. organinių ir medienos statybos produktų) skatinimui“, - komentuoja Aplinkos ministerija apie šiaudinių namų statybos skatinimo galimybes.
Architektas, šiaudinių namų asociacijos narys D. Jurevičius sako, kad pagrindinis šiaudinukų privalumas, ne tik didelė šiluminė varža, bet ir jų laidumas drėgmei. Šiandieninis A++ klasės namas yra itin sandarus, beveik kaip Gagarino kapsulė, tokio sandarumo reikalavimai jam taikomi. Pagal naujus standartus namo svarbiausios savybės - sulaikyti šilumą ir išleisti drėgmės perteklių.
Architektas pabrėžia, kad šiaudas yra organinė medžiaga ir puikiai išgarina drėgmę. Šiaudais šiltinamos gal būti ne tik sienos, bet ir lubos. Tai yra didžiulis paviršius, per kurį gali išeiti drėgmė. Ko nepavyktų padaryti per betoną, mūrą, silikatines plytas ir kitas sintetines statybines medžiagas.
Kelių šiaudinių namų savininkas Tomas Žiburkus teigia, kad šiaudai sudaro labai mažą jo namo dalį - tik sienas, bet psichologiškai jis jaučiasi geriau pasirinkdamas būtent tokį statymo būdą. „Sienoje nėra plėvelių, armatūrų ar kitų medžiagų, kurios yra taršios atliekos, tiesiog - šiaudas, tinkas. Be to, tokiame name apima paprastumo, švarumo jausmas ir tuo pačiu yra labai šilta“, - pasakoja savininkas.
Remiantis T. Žiburkaus patirtimi statant antrąjį namą, pastato sienos buvo iš presuotų šiaudų ir puikiai atitiko energetinės klasės įvertinimą pagal A+ klasės reikalavimus. „Žinoma, nuo 2021 m. numatyti A++ namo statybų reikalavimai pareikalaus papildomo namo sandarumo. Siena storės, bus apšildyta plokštėmis“, - teigia jis.
Aplinkos ministerijos atsakingi darbuotojai mano, kad šiaudinių namų statyba perspektyvi. Tokių namų statyba atitinka Aplinkos ministerijos tikslą - užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį jų gausinimą.
Kodėl žmonės statosi šiaudinius namus?
Žmonių, statančių šiaudinius namus, spektras yra tikrai nemažas. Dažnai juos vienija ekologiško, tvaraus ir švaraus namo idėjos. Kiti šiaudinukų statytojai patys domisi statybų procesu, gilinasi į technologijas ir statybinių medžiagų savybes. Jų tikslas - patirti visą statybos procesą savo rankomis.
Atsiranda ir itin alergiškų žmonių, kurie tiesiog ieško alternatyvų, kaip susikurti namus, kurie būtų kuo švaresni ir pastatyti iš kuo natūralesnių statybinių medžiagų.
Architektas D. Jurevičius pastebi dar vieną reiškinį - norėdami išmokti statyti šiaudinius namus, ar tiesiog jais besidomintys žmonės su mielu noru dalyvauja įvairių namų statymo projektuose ir taip išmoksta juos statyti.
D. Jurevičius pabrėžia, kad žmonės dirba neatlygintinai ir juos lydi tarytum tam tikras emocinis užtaisas. Tokia statyba labai suartina žmones. Dažnai su tėvais statybose dalyvauja vaikai, kaimynai ir visai nepažįstami žmonės. Galėčiau tai apibūdinti, kaip tam tikrą neoficialų šiaudizmo judėjimą.
Dar viena grupė žmonių žavisi idėja, kurie siekia priartėti kuo arčiau gamtos. Jiems itin svarbus santykis su gamta, kaip su ja sutarti ir nepakenkti. Eligija ir Saulius Suchockai šiaudinį namą statė ne dėl globalaus proceso, bet norėdami priartėti prie gamtos ir joje vyraujančių formų. Todėl pasirinko ir apvalią pastato konstrukciją su daug langų.
Suchockų šeima gyvena vienkiemyje ir iš namo vidaus, pasižiūrėję į visas puses, mato skirtingus vaizdus. Vienoje pusėje sodas, kitoje miškas, kitoje tvenkinukas, dar kitoje daržas. Taip jie iš visų pusių yra apsupti gamtos.
Su kokiais iššūkiais susiduria tokių namų statytojai?
Ilgametis šiaudinių namų statytojas D. Jurevičius sako, kad šiaudinukų statyboje vyrauja problema - nėra pakankamai specialistų, išmanančių technologinius tokių statybų niuansus. Aukštosiose mokyklose ruošiami architektai nėra mokomi, kaip statyti, tinkuoti šiaudinius namus, todėl dažniausiai žmonės patys imasi jų statybos.
Taip pat specialistas pabrėžia dar vieną problemą - Lietuvos statybų rinka nėra išplėsta ir standartizuota. Lietuvoje yra tik kelios įmonės, gaminančios šiaudų skydus, bet statybinių prekių parduotuvėje nenusipirksi presuotų šiaudų ar molio.
Nepaisant to, daugelis šiaudinių namų statytojų nebijo eksperimentuoti ir savo noru imasi namo statybos darbų. Suchockų šeima, nusprendusi statyti apvalų šiaudinį namą, negailėjo savo laiko ir nebijojo eksperimentuoti su natūraliomis statybinėmis medžiagomis.
Dažniausiai informaciją apie šiaudinių namų statymą tenka rinkti patiems namų statytojams, taip pat ir su namo projektais - juos namų statytojai yra linkę projektuoti patys. Kartais semiasi patirčių iš pažįstamų, arba dalyvauja rengiamuose seminaruose apie šiaudinukus.
D. Jurevičius atkreipia dėmesį, kad kartais statantiems šiaudinius namus pritrūksta tam tikrų žinių, kurios yra labai specifinės ir iš nežinojimo gali padaryti sunkiai ištaisomų klaidų. Jis pataria sudalyvauti talkose ar išsamiau pasikonsultuoti, arba nueiti į seminarą.
Šiaudinės sienos ar lubos - tik labai nedidelio namo segmento kaina
Pasak D. Jurevičiaus, statybose svarbiausias yra pastato projektas ir tai, ar statosi namus patys, ar samdosi darbininkus. Vis dėlto pati pastato dėžutė yra labai nedidelė namo kainos dalis. Brangiausia yra įrengimas, technika, nuotėkos, elektra, šildymo įranga, vidaus apdaila, židiniai, kaminai ir begalės kitų dalykų.
Architektas teigia, kad ar renkiesi šiaudus, ar betoną, ar blokelius, kaina išeina panaši. Bet šiuo atveju šiaudas yra kokybiškas, ilgaamžis, ekologiškas ir tikrai konkurencingas.
Kalbant apie įvairius šiaudinių pastatų projektus, Suchockai pasirinko statyti apvalų namą, nors ir projektas nebuvo labai sudėtingas, tačiau apvalios formos stipriai prisidėjo prie didesnių išlaidų.
Šiaudinio namo savininkė E. Suchockienė pastebi, kad dėl apvalaus namo nestandartinės apdailos ir baldų namo kaina išaugo nuo 30 iki 40 procentų. Ji džiaugiasi, kad jų atveju jaukumas atsipirko.
Suchockų šeimoje šiaudinį namą statė ne tik suaugusieji, bet prisidėjo ir vaikai. Statant šiaudinį namą visiems kartu, galima perduoti savo vaikams labai svarbią žinią, kad viską galime padaryti patys.
Šiaudinio namo sienų šiluminė varža
Rąstinių namų savininkai ir statytojai dabar suka galvas dėl ateities, kadangi medinės sienos jų namuose neatitinka naujų energetinio efektyvumo reikalavimų. Pašnekovai ramina, kad toks pavojus šiaudiniams namams negresia, nes šiaudų kitkos varža matuojant tą patį storį yra ženkliai geresnė nei medžio, be to, ji didėja kartu su ryšulio storiu.
Inžinierius Aleksandr Vika, organizuojantis praktinius statybų iš šiaudų seminarus bei šiuo metu statantis šiaudinį namą savo šeimai pažymi, kad standartinių Lietuvoje naudojamų mažųjų šiaudų ryšulių matmenys paprastai būna apie 35 x 50 cm, ilgis įvairus, maždaug nuo 70 iki 120 cm. Todėl sienos šiaudinio užpildo storis būna apie 35 arba 50 cm, priklausomai nuo to, kaip guldysime ryšulį: ant šono ar pagrindo.
Tokios sienos su kelių centimetrų molio tinko sluoksniais iš abiejų pusių šiluminė varža turėtų būti pakankama gyvenamajam namui. Tais atvejais, kai reikalavimai šilumos izoliacijai nėra tokie aukšti, pavyzdžiui, pirčiai ar ūkiniam pastatui, ryšulį galima pjauti išilgai, tada užpildo storis būtų apie 25 cm.
Norintiems didesnės šiluminės varžos, pašnekovas primena, kad kai kurie ūkininkai turi pajėgumų presuoti ir didesnes nei standartines kitkas, kurių varža taip pat geresnė. Pasak P. Devižio, papildomomis medžiagomis namo apšiltinti nereikėtų - polistireninis putplastis ar kitos gamyklinės statybinės medžiagos tokiai statybai nepriimtinos iš principo.
Apsirūpinimas medžiagomis šiaudiniam namui
Šiaudai statyboms ryšulių pavidalu nebrangiai perkami ar geriausiu atveju gaunami nemokamai iš ūkininkų. Jie naudoja mašinas presuojančias šiaudus, kad būtų galima lengviau juos transportuoti.
Renkantis šiaudus, reikėtų atsižvelgti ir į konkrečius ryšulius - juk nenorite savo namo statytis iš bet ko. Kuo šiaudai ilgesni, tuo jie geriau tinka - ryšulys bus stabilesnis. Kiek žinau, geriausi yra ruginiai šiaudai. Javai turi būti gerai nukulti, šiauduose neturi likti grūdų, nes jie pritraukia graužikus.
Ryšulys turi būti sausas, todėl šiaudai renkami nuo lauko ir presuojami tik gerai išdžiūvę. Transportuojami ir sandėliuojami ryšuliai turi būti saugomi nuo kritulių ir aplamai nuo drėgmės. Ryšuliai statyboms turi būti gerai supresuoti, reikalaujama, kad šiaudų tankis būtų apie 100 kg į kub. m, tai reiškia, kad 35 x 50 x 100 cm matmenų kitkos masė būtų 15 - 20 kg. Šis reikalavimas ypač aktualus bekarkasei statybai, kai visą apkrovą nuo stogo konstrukcijų ir perdengimo tenka tik šiaudams su tinko sluoksniais.
Gamintojai ir prekybininkai taip pat siūlo išeiti norintiems statytis šiaudinius namus - tai statyba iš šiaudinių skydų. Gamykloje pagaminti skydai - ištisi sienų gabalai, kurių mediniame karkase „įrėminti“ supresuoti šiaudai - sumontuojami statybos aikštelėje per porą dienų. Toks būdas yra greitesnis ir patogesnis, tačiau ženkliai brangesnis.
Ant šiaudinio užpildo sienų kaip tinkas naudojamas molis. Molis, tiksliau molingas gruntas, tinka praktiškai bet koks, reikia tik nustatyti jo riebumą ir pridėti daugiau smėlio arba gryno molio, kad mišinys būtų tinkamas. Per riebus mišinys džiuvimo metu trūkinėja, per liesas yra nepakankamai stiprus.
Molio sluoksnis taip pat veikia kaip apsauga nuo užsidegimo. Dėl šios priežasties šiaudiniai namai paprastai priešgaisriniu skysčiu neimpregnuojami.
Kaina ir įrengimas
Atsižvelgus į tai, kad medžiagos nėra sudėtingos ir gana lengvai prieinamos, kiekvienas padarys išvadą, kad taip sutaupoma pinigų. Tuo didžiuojasi ir dauguma tokius namus jau pasistačiusių žmonių.
Reikėtų prisiminti, kad lyginant su tradiciniu karkasiniu namu, karkasinis namas su šiaudų užpildu turi tik tris sluoksnius - molis iš išorės bei vidaus ir tarp jų esantis šiaudų užpildas. Molis dažniausiai atlieka ir apdailos funkciją.
A. Vika pastebi, kad lyginant su įprastais karkasiniais, šiaudiniai namai skiriasi tuo, kad karkaso užpildas - presuoti šiaudai yra ne tik šiltinamoji ir garso izoliacinė medžiaga, bet atlieka ir laikančiąją funkciją, t. y. sustiprina karkasą. Todėl pats karkasas gali būti silpnesnis, atitinkamai sumažėja medienos sąnaudos ir karkaso įrengimo kaštai.
Kartais teigiama, kad darbas su sienomis ir pertvaromis sudaro apie 30% pastato sąmatos, tad galbūt tai gali būti orientacinis dydis?
Nendrinis stogas - nuostabus!
Kartą pamatę gerai suprojektuotą pastatą su nendriniu šiaudiniu stogu, pamirštumėte visas kitas stogų dengimo technologijas. Kita tokia unikali stogo danga, turinčios tokią sandarą, nuožulnumą, bangavimą bei išskirtinumą, tiesiog neegzistuoja. Tai būdinga tik šiai dangai.
Visos kitos stogo dengimo sistemos dažniausiai yra ne storesnės kaip 3 cm., o daugumoje atvejų sudaro tik 0,5 cm. Šiaudiniai nendriniai stogai yra vieninteliai, kuomet stogo dangos padengimo storis yra net 25 - 35 cm. Be to, nendrinio stogo dengimui naudojama tokia unikali medžiaga, kuri dengimo technika ir išvaizda suteikia pastatui visiškai naują vertę.
Toks stogas suteikia pastatui šilumą žiemos metu ir vėsą vasaros laiku. Be to, organinės kilmės nendrinis stogas ilgam sukuria šiltą, prisotintą deguonies bei gyvybės atmosferą namuose. Nendrinio šiaudinio stogo pagrindu gali būti nendrės, ilgastiebiai šiaudai arba kuri nors kita šiaudų ar žolės rūšis. Medžiagos rūšies pasirinkimas priklauso nuo vietos sąlygų tinkamumo.
Nendriniai šiaudiniai stogai gali suteikti neprilygstamą žavesį gyvenamiesiems namams, vasarnamiams, pavėsinėms, klėtims, pirtelėms ar bet kuriam kitam pastatui kaimo, miesto ar priemiesčio vietovėje, turinčiam nuožulniai pasvirusias stogo konstrukcijas.
Vakarų Europos pavyzdys rodo, jog namų su nendrine stogo danga vertė rinkoje yra žymiai didesnė nei namų su čerpių ar šiferine stogo danga. Nendrinis šiaudinis stogas labai efektyvūs visų tipų komerciniams pastatams - restoranams, viešbučiams, barams bei moteliams.
Nendrinio stogo įrengimo metu, būtina griežtai laikytis reikalavimų, kurie yra svarbūs ir būdingi tik stogams su nendrine šiaudine danga, todėl visada prieš pradedant projektuoti ar statyti pastatus pravartu gauti reikiamą informaciją iš šio amato meistrų.
Nendrinio stogo ilgaamžiškumas priklauso nuo stogo šlaito nuolydžio. Nemažiau svarbu, kad namo su nendriniu stogu neužgožtų aukšti ir tankūs medžiai nuo kurių nukritę lapai gali likti ant stogo paviršiaus ir apsunkinti nendrinės šiaudinės stogo dangos džiuvimą drėgnuoju metų laiku.
Vienas iš didžiausių nendrinio stogo privalumų yra tai, kad jis ypatingai veiksmingas termiškai - šiltas žiemą ir vėsus vasaros metu. Skirtingai nuo tradicinių stogdengystės sistemų, kuomet šiluma ir drėgmės garai laikosi palėpėje, esant nendrinei stogo dangai, palėpės ventiliacija nereikalinga. 30 cm storio nendriniai stogai, turintys 45 laipsnių nuolydžio kampą, atitinka 2,68 Rc šiluminę varžą. Tinkamai išklotos nendrinės stogo dangos terminis laidumas prilygsta 10 cm stiklo vatos terminiam laidumui. Nendrine danga dengti stogai pasižymi puikiomis akustinėmis savybėmis.
Beveik visos stogo dangos rūšys gali užsidegti. Panašiai kaip medienos gaminiai, šiaudinės dangos užsidegimo galimybė kelia nemažą rūpestį. Tačiau atsiradus įvairiems šiuolaikiškiems ugnies antipirenams ir nedegiems audiniams, kurie klojami ant pakloto ši rizika labai sumažėjo ir pasidarė ne didesnė už kitos tradicinės dangos užsidegimo riziką.
UAB „Damava“ naudoja „Magma Firestop“ modelio antipirenus, sukurtus specialiai pastatams su nendriniais stogais. Kaip įgaliotas kompanijos „Magma International B.V.“ atstovas, UAB „Damava“ su specialiai apmokytais darbuotojais, aprūpins jus visa naudojimosi instrukcija, nurodydama tinkamą kiekvieno antipireno paskirtį. Jų yra du porūšiai - išorinis ir vidinis.
Išoriniu antipirenu purškiama tiesiog į nendrinio stogo paviršių. Juo ne tik sukuriamas atsparumas ugniai, bet ir nendrinio stogo vandens atstūmimo savybės. Šis įsigeriantis produktas nenusiplauna ir yra speciali nušarminimo apsauga. Vidinis antipirenas naudojamas vidinės nendrinio stogo dangos bei ją laikančių sijų apsaugai nuo ugnies.
Nors nendrinis stogas po purškimo gali būti saugus net 10 metų, mūsų bendrovė rekomenduoja tikrinti stogą kas 5 metus, kad nuolat būtų palaikomas pakankamas saugumo lygis, atitinkantis aukščiausią įvertinimą. Vidinis purškimas nereikalauja papildomos priežiūros, jeigu vidinė nendrinio stogo danga ar vidinė stogo konstrukcija nėra tiesiogiai veikiama lauko oro sąlygų.
„Magma Firestop“ antipirenas yra netoksinis, biologiškai nepavojingas, bekvapis, nenukrentantis nuo apipurkšto paviršiaus, bei jokiais būdais neįtakojantis kitų medžiagų. Jis greitai įsigeria į nendrinį stogą bei išdžiūsta (max per 3 valandas) ir minimaliai veikia aplinką.
Žiurkes ir peles traukia plyšiai. Tinkamai padengti nendriniai stogai plyšių neturi. Į tvarkingai suguldytus nendrių stiebus graužikai paprastai neįsimeta, kadangi tokia augalija visiškai jų nedomina.
Nepaisant pastaruoju metu įsigalėjusios klaidingos nuomonės, šiaudiniai - nendriniai stogai šiaudiniai sugeba atlaikyti pačias ekstremaliausias oro sąlygas. Nendrės yra natūraliai atsparios drėgmei. Šis augalas neprisisunkia vandens, nepermirksta ir neišpursta nuo drėgmės.
Dėl gravitacijos poveikio lietus ir sniegas slenka kiekvienos nendrės stiebu žemyn tol, kol pasiekia nendrinio stogo kraštą ir nukrenta nuo stogo. Drėgmė paprastai neprasiskverbia į nendrinių stogų sluoksnį giliau nei 3 - 5 cm. Viso to rezultatas: gauname lengvą, tačiau labai atsparią nerūdijančiu plienu sutvirtintą stogo dangą.