Gamta - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, turinti didžiulę įtaką mūsų fizinei ir psichologinei gerovei. Tyrimai rodo, kad svarbu turėti stiprų ryšį su gamta, lavinti aplinkos išsaugojimo įgūdžius. Aptarkime, kokią naudą gamta teikia mums ir kokia ji turėtų būti, kad galėtume ja džiaugtis ir ateityje.
Gamtos nauda žmogaus sveikatai ir gerovei
Gamtos nauda mūsų sveikatai yra akivaizdi.
- Psichologiškai gamta mums kelia savigarbą, nuotaiką ir gerina elgesį.
- Būnant gamtoje mažėja nerimas ir pyktis.
- Gamta mažina psichikos išsekimą, suteikia ramybę ir galimybę pabėgti nuo miesto triukšmo.
Gyvendami mieste mes pavargstame nuo nuolatinių veiksnių - garsai, atidus aplinkos stebėjimas siekiant apsisaugoti nuo pavojų, kvapai ir pan.
Gamta mums padeda fiziologiškai - ji mažina stresą (kortizolį), kraujospūdį, galvos skausmus, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę ir kitus susirgimus. Tyrimai rodo, kad gamtoje praleistas laikas yra susijęs su geresniais savo sveikatos įvertinimais, greitesniu gijimu ir padeda sveikti nuo priklausomybių. Buvimas gamtoje suteikia galimybę susipažinti su kitais, stiprina socialinę paramą ir sanglaudą, suteikia progą dalyvauti socialiniuose renginiuose.
Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje mažina smurtines ir nusikalstamas veiklas, nes bendruomenė stiprėja mažėjant žmonių psichiniam nuovargiui, kuris siejamas su noru nusikalsti.
Dažni dvasingumo elementai yra ryšio tarp savęs ir aplinkos jausmai, nuostaba, įkvėpimas. Šie jausmai dažnai kyla būnant gamtoje, nes yra akivaizdu, kokią stebuklingą galią gali turėti mūsų aplinka, ir ypač tai jaučiama gamtoje, kur yra biologinė įvairovė, botanikos soduose ar parkuose.
Gamta suteikia galimybę gauti maisto - jei žmogus augina vaisius, daržoves, gėles ir pan. Be to, ji gali suteikti piniginę naudą - pavyzdžiui, parduodant auginamą maistą ar dirbant su gamtos priežiūra susijusį darbą.
Tiesa, mes daug laiko praleidžiame prie technologijų ir manome, kad jos mums padeda atsipalaiduoti, tačiau iš tiesų daro daugiau žalos. Tad kol dar šilta, žaliuoja medžiai ir žydi gėlės, kviečiame pasimėgauti gamta ir pabūti lauke.
Gamtos poveikis vaikų raidai
Vaikai šiandien vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, o buvimas gamtoje tampa reta patirtimi. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad gamta yra visapusiškos vaikų sveikatos šaltinis - laikas gamtoje stiprina imunitetą, gerina psichologinę sveikatą ir fizinį pasirengimą bei ugdo kūrybiškumą. „Buvimas gamtoje turi teigiamą poveikį įvairiapusei vaikų raidai.
Žaidimai gamtoje skatina ne tik bendradarbiavimą, socialinių įgūdžių formavimąsi, bet ir kūrybiškumą bei vaizduotę, pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Pasak jos, šiandien vaikai praleidžia reikšmingai daugiau laiko prie ekranų ir gerokai mažiau gamtoje.
„Sukaupta daugybė mokslinių įrodymų apie teigiamą buvimo gamtoje reikšmę vaiko sveikatai ir raidai. Kuriant ryšį su gamta, taip pat stiprėja motyvacija saugoti mus supančią aplinką. Moksliniai tyrimai įrodo, kad žmonės, daugiau laiko vaikystėje praleidę gamtoje suaugę pasižymi stipresnėmis aplinkosauginėmis nuostatomis, labiau linkę tausoti aplinką”, - pasakoja D.
Su buvimu gamtoje glaudžiai siejama ir vaikų psichologinė sveikata. Ilinojaus universiteto mokslininkai ištyrė, kad po gamtinėje aplinkoje vykusių veiklų susilpnėjo 5-18 m. vaikų ir paauglių nedėmesingumo ir hiperaktyvumo sutrikimo simptomai, palyginti su ta grupe, kurios užsiėmimai vyko uždarose patalpose.
Ryšį su gamta skatina realios patirtys natūralioje aplinkoje ir suaugusiųjų pavyzdys. „Gamtoje vaikai susipažįsta su aplinka, patiria tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą. Jiems svarbu patiems išbandyti aplinką tausojantį elgesį, kad formuotųsi ne tik žinios ir supratimas, bet ir konkretaus elgesio įgūdžiai - „aš galiu“ jausmas.
Tokio elgesio pavyzdžiai galėtų būti atliekų rūšiavimas namuose arba dalyvavimas gamtosauginėse iniciatyvose kartu su šeima ar mokyklos klase” , - sako D. Edinburgo ir Glazgo universitetų mokslininkai tyrė 4 m. vaikus iki kol jiems sukako 6 m. Mokslininkai atsižvelgė į tai, kiek šių vaikų gyvenamojoje aplinkoje, 500 m.
„Tyrimas parodė, kad vaikai, kurie gyvena gamtos apsuptyje, paaugę pasižymėjo geresniu santykiu su kitais vaikais, mažesniu hiperaktyvumu, mažiau išreikštomis elgesio problemomis. Panašius rezultatus parodė ir Danijos Orhuso universiteto tyrėjų atlikta beveik 1 mln. gyventojų duomenų analizė.
Gamtos apsauga ir biologinė įvairovė
Gyvoji gamta - visa miškų, pievų, vandenų, pelkių ir kitų buveinių gyvybė. Šiuo metu visuotinai sutariama, kad gyvąją gamtą reikia saugoti, nes neatsargi žmonių veikla ją naikina: vandens tarša pražudo žuvis ir kitus vandens gyvūnus, nusausinus šlapynes nelieka drėgmėje augančių augalų ir roplių, suarus pievas nebelieka vietos ten gyvavusioms augalų, paukščių ir vabzdžių rūšims.
Kartu ūkinė veikla reikalinga žmonių gerovei, todėl svarbu rasti sprendimus, kaip vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant gamtą. Rūšių ir buveinių praradimas didėja ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Skirtingai nei klimato krizė, biologinės įvairovės nykimo krizė Lietuvoje vis dar nėra pripažįstama.
Priimant sprendimus įvairiose Lietuvos politikos srityse, gamtos apsauga dažnai nepelnytai supriešinama su ekonomikos augimu ar visai ignoruojama. Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030 m. pagerinti 30 % saugomų rūšių ir jų buveinių būklę. Deja, į šį tikslą vedančio veiksmų plano kol kas nėra. Kartu su veiksmų planu svarbi nuosekliai vykdoma stebėsena, šiuo metu ji yra nepakankama.
Pagrindiniai gamtos apsaugos aspektai:
- Rūšių apsauga
- EB svarbos rūšių būklė
- Įprastų rūšių indeksai
- Kraštovaizdis ir buveinės
- EB svarbos buveinių būklė
- Žemės naudojimo pokyčiai
- Saugomos teritorijos
Aplinkosauginės iniciatyvos ir sprendimai
- Gamtos atkūrimo reglamentas gali būti galutinai patvirtintas ES Aplinkos taryboje.
- Svarbu mažinti durpių naudojimą sodininkaujant, renkantis auginimo terpes be durpių arba su sumažintu durpių kiekiu.
- Durpynų gaisrai lemia didelę oro taršą ir ŠESD išmetimus, todėl svarbu atkurti vandens lygį nusausintose durpingose ekosistemose.
Žmogaus vaidmuo gamtoje
Kiekviena gyva būtybė šiame pasaulyje atlieka savo vaidmenį. Mes žinome, kam gamtoje reikalinga lydeka ar vilkas, tačiau retai susimąstome, kokia gi mūsų, žmonių, kaip biologinės rūšies, paskirtis mus supančioje ekosistemoje.
Juk ir žmogus yra gamtos dalis ir per daugybę jo egzistavimo tūkstantmečių, ne tik jis prisitaikydavo prie aplinkos, bet ir gamta prisitaikydavo prie žmogaus veiklos, kuri dar vadinama tradicine kaimo gyvensena. Nykstant šiai gyvensenai, nyksta ir rūšys, kurios įvairiais ekologiniais ryšiais yra susijusios su žmogumi.
Lietuvoje sparčiai nyksta 190 rūšių augalų, paukščių ir vabzdžių dėl apleistų ir nešienaujamų pievų. Tai sudaro 25 proc. visų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių. Dar apie apie 100 rūšių nyksta nešienaujant miškapievių, pamiškių, šlapžemių.
Šienavimas šienavimui nelygu ir kalbant apie šio darbo poveikį žmogaus sveikatai, dalgiui reikia teikti pirmenybę. Išskirčiau tokius šienavimo dalgiu privalumus:
- dėl ritmingų ir koordinuotų judesių dirba visi raumenys, taip pat tie, kurie netreniruojami dirbant kitus darbus;
- ugdoma geresnė pusiausvyra;
- ugdoma taisyklinga, tiesi laikysena (susikuprinęs dalgiu nepašienausi, nes jo ašmenys vis smigs į žemę);
- gilus kvėpavimas smegenis gausiai aprūpina deguonimi;
- šienapjūtės metu daug augalų išskiria bioaktyvias medžiagas - fitoncidus, kurie valo plaučius, naikina žalingus mikroorganizmus, stiprina imunitetą;
- gausiai prakaituojant valosi visas žmogaus organizmas;
- šienapjūtės metu gera emocinė būsena teigiamai veikia visą organizmą (taip gimė didžioji dalis liaudies dainų);
- gerai fiziškai padirbėjus, pakyla apetitas, pagerėja maisto įsisavinimas, susibalansuoja medžiagų apytaka.
Gamta mieste
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis sako, kad miestas, o ypač didmiesčiai, yra savitos ir fragmentuotos buveinės įvairiems gyviems organizmams. Vieni gyvūnai gali gyventi tiek miške, tiek kurtis miestų aplinkoje. Miestus pamėgo ir dalis augalų.
Tokie organizmai vadinami sinantropiniais ir įgijo aibę prisitaikymų išlikti ir plisti miestų aplinkoje. Pasak A. Kulbio, įdomu, kad greta užterštų biologinės įvairovės „dykumų” kiekviename mieste randama natūralios gamtos salelių, kuriose aptinkamos net saugomos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys.
