Ateities mokykla - tai tema, aktuali kiekvienam, kuriam rūpi ateities kartų ugdymas. Aišku tik viena, kad ateities mokyklos bus kitokios. Greičiausiai smarkiai didės technologijų poveikis, visas procesas bus labiau personalizuotas, bus atsisakoma informacijos „kalimo“ ir judama link „supratimo“, praktinio žinių panaudojimo ir didesnio interaktyvumo.
Ministras G.Jakštas teigia, kad kalbant apie ateities ar netgi dabarties mokyklą, norėtųsi jos per daug neasocijuoti tik su pastatu. Pasak ministro, mokykla yra kur kas daugiau - tai bendruomenė ir jos gebėjimas tarpusavyje funkcionuoti, veikti. Apie tai ministras kalbės ir naujienų portalo lrytas.lt rengiamoje konferencijoje „Švietimo kodas“, kuri įvyks jau penktadienį, kovo 1 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
Šiandien matome paskelbtą naują ambicingą Lietuvai projektą - Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ ir vyksta, t. y. jau įsibėgėjęs, jo scenarijų kūrimas, tik gaila, kad jį kuriant labai mažai dalyvauja edukologijos mokslo ar šiaip švietimo praktikos atstovų, nors vienas iš pagrindinių dėmenų prognozuojant ateitį numatytas būtent švietimas.
Lietuva, drauge su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, jau dešimtmetį įgyvendina Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų (JT Darbotvarkė 2030; 2015), kurioje atskiras tikslas skirtas švietimui - „Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“.
Žvelgiant į ateitį, svarbu atsižvelgti į jau egzistuojančius geruosius pavyzdžius. Pristatome keletą jau įgyvendintų projektų, kurie neretai įvardinami kaip ateities mokyklos:
- Green School Balyje (Indonezijoje) - mokykla gamtos apsuptyje, kurioje aptariamos ir sprendžiamos klimato kaitos ar visuomenės problemos.
- Summerhill School - mokykla, kurioje vaikams suteikiama laisvė būti savimi, o sėkmė nėra apibrėžta akademiniais įvertinimais.
- Ščetinino mokykla Rusijoje - mokykla su karine disciplina, kurioje vaikai visą vidurinės mokyklos kursą išmoksta per 2 metus.
Green School Balyje
Kompetencijos - kertinis žodis
G.Jakšto teigimu, kad aptartume, kaip ji turėtų veikti ir kaip ją įsivaizduojame ateityje, man atrodo, kertinis žodis yra kompetencijos. Jis paprastai vartojamas per daug nesigilinant, kas slypi už to žodžio, nors jis savyje talpina labai daug.
Pagal Europos Komisijos (EK) paaiškinimus suprantame, kad kompetencijos susideda iš trijų pagrindinių dalių - žinių, įgūdžių, kaip gebėti tas žinias sieti tarpusavyje, pritaikyti nepažintoje aplinkoje, iš jų sukonstruoti kažką, ko iki tol nebuvo, ir trečioji dalis yra vertybės, požiūris. Dabarties mokykloje dažnai turime tai, kad dalykai apsiriboja žiniomis ir nenueiname net iki įgūdžių, kad galėtume tas žinias pritaikyti nestandartiškai. Apie vertybes kalbame nebent atskirose pamokose, kaip pilietiškumo ugdyme ar literatūros pamokose, bet tai nepersmelkia visų dalykų“, - įsitikinęs ŠMSM vadovas.
Pasak G.Jakšto, jeigu norime kalbėti apie kompetencijas, turime galvoti apie visą procesą mokyklose - kaip šiandien vedamos pamokos, kaip jos atrodo. Kad negalime būti tik užsidarę klasėse ir turėti standartines pamokas po 45 minutes, kur mokytoja stovi prieš klasę, papasakoja dalyką, vaikai išmoksta ir atpasakoja. Taip tos kompetencijos nesiformuoja. Taip gali susiformuoti žinios, bet ties čia ir sustosime“, - svarstė ministras.
Įtrauktis - svarbus elementas
Kitas labai svarbus ateities mokyklos elementas, anot ministro, yra įtrauktis - kad mokykla būtų atvira ne tik skirtingiems vaikams, bet kad į jos bendruomenę pilnavertiškai įsitrauktų visi ugdymo proceso dalyviai. „Matome jau ir dabar labai gražių pavyzdžių, kad, jeigu yra vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, nebūtinai padėjėjai prišoka padėti, kai kažko reikia, bet yra bendraklasiai, kurie rūpinasi vieni kitais, nėra konkuruojama, kas greičiau padarys užduotį, kad gautų geresnį pažymį, bet yra siekis, kad mes, visa klasė, gerai ir užtikrintai judėtume pirmyn, ir nei vienas nebūtų paliktas už nugaros.
Dabar daug kalbame apie pažymius. Patys suprantame, kad pažymys nėra grįžtamasis ryšys, kuris parodytų, kur reikėtų pasitempti, neparodo, ką mes jau išmokome, tai pačių mokinių įtraukimas į ugdymo procesą yra labai svarbus. Vertinime turi atsirasti patys mokiniai, kad jie jaustųsi atsakingi už savo žinias. Ne atsakingi, kad gautų geresnį pažymį, bet siekis yra gauti žinias su gebėjimais ir formuoti savo vertybes. Visa ta vidinė transformacija turi vykti. Ji po truputį vyksta, kai kur ateitis ateina greičiau, bet svarbiausia mums nesusikoncentruoti į sienas“, - kalbėjo G.Jakštas.
Ministro manymu, į ugdymo procesą reikšmingai įsitraukti turi ir tėvai, kurie iki šiol galbūt atliko lyg stebėtojo funkciją. „Didelis iššūkis yra mums patiems keisti supratimą, kaip tėvai įsitraukia į ugdymą - mes negalime žiūrėti į mokyklą kaip į parduotuvę ar į grožio saloną, kur atėjau, gavau paslaugą, palikau vaiką ir atsiėmiau jį jau išugdytą ir suformuotą. Tėvai turi įsitraukti į mokyklos bendruomenę, mokyklos bendruomenė turi turėti savo vertybes, viziją, savo strategiją, kad galėtume ugdyti pilnavertę asmenybę, apie kokią mes visi svajojame“, - aiškino G.Jakštas.
Jis pridūrė, kad teisinga yra įgalinti ir pačius mokinius, kad jie priimtų jiems tinkamiausius sprendimus. „Ateities mokyklą matyčiau kaip tokią, kurioje bendruomenė yra įtrauki, į kurią įsitraukia ir mokiniai, ir tėvai per labai konkrečius veiksmus, dalyvaujant, kuriant aplinką, ne reikalaujant, bet teikiant ir kitiems, ne norint tik teisių, bet ir patiems jaučiant atsakomybes“, - kalbėjo ministras.
Pasak G.Jakšto, gyvenimas nėra tik juoda arba balta - tai yra visas spektras, tik klausimas, kurioje vietoje šiuo metu esame. „Pavyzdžiui, sakome, kad nuo rugsėjo startuos įtraukusis ugdymas, bet dabar suprantame, kad daugiau nei 90 procentų vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais yra bendrojo ugdymo mokyklose ir klasėse. Yra labai nedidelė dalis mokinių, kurie dar nėra įtraukti į bendrojo ugdymo mokyklas.
Bet aš nežinau šalių, kur visiškai nėra specialiųjų mokyklų - jos yra tam tikriems atvejams, modeliams. Gal vaikai eina į bendrojo ugdymo mokyklą ir kažkuriuo metu eina ir į jiems pritaikytą mokyklą. Kalbant apie mokyklas, transformacija vyksta, lankydami mokyklas matome, kad viskas priklauso nuo pačios ugdymo įstaigos, savivaldybės, pačių mokytojų. Kai kur viskas vyksta greičiau, kai kur - lėčiau. Jau dabar matome mokyklų, kur neprisirišama prie pamokos trukmės, erdvės, integruojami skirtingi dalykai, naudojant ir dirbtinio intelekto įrankius. Tai pokyčiai vyksta.
Kada pokyčiai baigsis? Aš manau, kad niekada - negalėsime pasakyti, kad va, švietimas dabar yra toks, kokio norėtume. Visada bus ką tobulinti, atsiras naujų idėjų, kurių šiuo metu nežinome, ir turime būti pasiruošę prisitaikyti“, - pabrėžė ŠMSM vadovas.
Jis vylėsi, kad ateityje turėsime lankstesnę mokyklą, kuri greitai prisitaikys prie nuolat į priekį judančio gyvenimo. „Dažnai dabar sakome, kad švietime yra reformos ant reformų, daug kas keičiasi. O iš tikrųjų viskas keičiasi labai lėtai ir labai retai. Kai keičiasi labai retai, esame neišmokę adaptuotis ir prisitaikyti.
Jeigu po dvylikos metų pertraukos yra atnaujinamas ugdymo turinys, kur kai kuriuose dalykuose atsiranda viena ar dvi naujos temos, ir tai vadiname reforma, mano supratimu, tai turėtų būti nuolatinis procesas, kai prisitaikome prie besikeičiančio gyvenimo, atsiranda naujų žinių. Turime nuolat prie jo prisitaikyti“, - aiškino G.Jakštas.
Pasak ministro, geruosius pavyzdžius skleidžia ir pati švietimo bendruomenė, tad svarbu nesustoti jais nuolat dalintis. „Tai mes, parodydami geriausius pavyzdžius, galime įkvėpti ir kitus, kad gali būti kitaip, kad veikia kitoks modelis, ne tik tai, ką išmokome prieš 30 metų.
Mokyklos scenarijai
VU mokslininkų grupė (Duoblienė, Kairė, Kontrimienė, Garbauskaitė-Jakimovska, Vaitekaitis, 2020-2022) atliko tyrimą „Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos futuristinės projekcijos“ ir sukūrė keturis galimus ateities mokyklos scenarijus:
- Krizių mokykla: Daug įtakos daro krizės (epidemijos, karai, klimato kaita), mokykla susitelkia, ieško bendrų sprendimų ir eksperimentuoja su alternatyvomis.
- Atskirčių mokykla: Dėl karo ir klimato kaitos pabėgėlių bei nelygybės klesti atskirtis ir segregacija, kuriamos skirtingos mokyklos (monokultūriškos, multikultūrinės, eltinės).
- Rinkos mokykla: Esminis veiksnys - ekonomika, klesti mokyklų partnerystės su privačiomis įmonėmis, kurios formuoja ugdymo turinį ir siūlo profesinės-praktinės patirties veiklas.
- Individualių prasmių mokykla: Orientuojamasi į individualius poreikius, saviraišką ir kūrybiškumą, mokymasis turi teikti džiaugsmą, o ne būti orientuotas į rezultatus.
Šie scenarijai padeda geriau suprasti galimus ateities švietimo sistemos pokyčius ir pasiruošti jiems. Jie atspindi visuomenės sąmonės tendencijas ir leidžia formuluoti ateities vizijas bei projekcijas.
Technologijų vaidmuo ateities mokykloje
Moksleiviai norėtų, kad pamokų metu būtų galima naudotis kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. Egzistuoja begalės mobiliųjų programėlių, leidžiančių kurti interaktyvius testus, į juos pridedant nuotraukų, vaizdo įrašų, diagramų ir kitų vizualiai stimuliuojančių elementų. Šie testai gali būti sprendžiami telefonų ar planšetinių kompiuterių pagalba, o rezultatai - skelbiami klasės lentoje. Moksleiviams šios programėlės yra neįprastos ir įdomios, todėl gali padėti perteikti sudėtingesnes pamokos temas bei paįvairinti mokomąsias užduotis.
Kai kurie moksleiviai kalba, kad išmaniosios technologijos neretai galėtų pakeisti mokytojus - pavyzdžiui, skirti konkrečiam moksleiviui tinkančias užduotis ir pratimus. Dauguma edukacinių programėlių leidžia individualizuoti mokymų programą, todėl moksleiviai gali imtis jų poreikius bei sugebėjimus atitinkančių užduočių. Tokių technologijų integravimas leistų tą patį dalyką visiems mokytis skirtingu sudėtingumo lygmeniu, o mokytojai daugiau laiko galėtų skirti moksleiviams, kurie patiria sunkumų gvildendami tam tikras temas.
2016 m. gautais „Samsung“ tyrimo Jungtinėje Karalystėje duomenimis, net 9 iš 10 mokinių skaitmeninės technologijos pamokose padėjo išmokti naujų įgūdžių, palengvinančių užduočių atlikimą ir darbą komandoje, rašoma pranešime spaudai. Mokinių pasitikėjimas išaugo ir 88 proc. teigė besijaučiantys labiau pasiruošę kitiems akademiniams metams. 88 proc. mokinių mano, jog kompiuteriai ir planšetės padeda mokytis, taip pat 83 proc. sutinka, jog išmaniojo programėlės leidžia lengviau išmokti naujų dalykų.
Išmaniosios technologijos ateities mokykloje
Skaitmeninių mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“ dalyvaujančių Lietuvos mokyklų mokinių apklausoje daugiau nei pusė moksleivių atsakė, kad mokykloje labiausiai pasigenda pamokų perkėlimo į netradicines erdves bei platesnio skaitmeninių technologijų panaudojimo.
Mokiniai nori būti erdvėse, kurios juos įkvepia - šviesiose, erdviose ir pripildytose pavyzdžių, kuriais jie nori sekti. Pasijausti taip, lyg būtum ne mokykloje, gali padėti ir virtuali realybė. Yra daug galimybių pagyvinti mokymo programą panaudojant virtualios ar papildančiosios realybės priemones: nuo sunkiai pasiekiamų pasaulio kampelių lankymo, iki žmogaus širdies laikymo rankose.
Švietimo kokybės užtikrinimas
Bendrąja prasme, švietimo kokybė suprantama kaip švietimo sistemai keliamų tikslų ir uždavinių atitiktis aktualiems poreikiams ir optimalus žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių sutelkimas jiems įgyvendinti. Tai atliepia ir NPP švietimo tikslas „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“.
Pažvelkime į JT Darbotvarkės 2030 kriterijus. Ugdymo rezultatams pasiekti būtina suderinti keturis komponentus: 1) nacionalinę politiką; 2) mokymo programas; 3) pedagogų kvalifikaciją; 4) mokymosi pasiekimų vertinimą.
Vadovaujantis Geros mokyklos koncepcija (2015), suformuluoti rodikliai, apimantys tris, rezultatams pasiekti svarbias, sritis: lyderystė ir vadyba; ugdymas(is) ir mokinių patirtys; ugdymo(si) aplinkos.
Vertinant mokyklos veiklos kokybę, dažniausiai išskiriamos šios penkios, tarpusavyje susijusios sritys: valdysena; ugdymo(si) turinys ir pedagogika; mokinių (socialinės) patirtys; infrastruktūra; mokyklos partnerystės.
Kiekviena mokykla veikia savame socialiniame, ekonominiame, kultūriniame kontekste, skirtingos yra mokinių gyvenimo sąlygos. Vadovaujantis pagrindiniais veiklos kokybės kriterijais, suteikime mokyklai daugiau savarankiškumo pačiai numatyti savo perspektyvą ir spręsti iškilusias problemas.
Apibrėžiant mokyklos veiklos kriterijus ir juos iliustruojančius rodiklius, prisiminkime tai, kas jau veikia Lietuvoje. Tai visos dienos mokyklos modelis, programa „Tvari mokykla 2030“, Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas, projektas, įvairūs tarptautiniai projektai ... ir daug sėkmės istorijų tiek didžiųjų miestų, tiek regionų mokyklose.
Ateities mokykla turėtų būti lanksti, įtrauki, orientuota į kompetencijų ugdymą, technologijų panaudojimą ir bendruomenės įsitraukimą. Svarbu atsižvelgti į skirtingus mokyklos scenarijus ir užtikrinti švietimo kokybę, derinant nacionalinę politiką, mokymo programas, pedagogų kvalifikaciją ir mokymosi pasiekimų vertinimą.