Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
Žodis temperatūra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „normali būsena“. Manoma, kad žmogui geriausia kambario temperatūra yra nuo 20 iki 25 laipsnių celsijaus. Tačiau, žinoma, svarbiausias rodiklis - kad name gyvenantys žmonės jaustųsi patogiai.
Temperatūra namuose gali priklausyti nuo daugelio niuansų. Kiekviename kambaryje verta palaikyti idealią temperatūrą, priklausomai nuo to, ką jūs ir jūsų šeima veiksite tame kambaryje.
Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Kaip nurodoma Lietuvos higienos normose, šaltuoju metų laiku oro temperatūra gyventojų būstuose turėtų siekti nuo 18 iki 22oC, o šiltuoju - nuo 18 iki 28oC. Tokios temperatūros nustatytos atsižvelgiant į tai, kokioms mikroklimato parametrų vertėms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistas Matas Budriūnas pažymi, kad optimali būsto aplinkos temperatūra gali būti pasirenkama individualiai, tačiau jos turėtų išlikti nustatytų normų ribose. „Tinkamiausia temperatūra priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus fiziologijos. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia, kad 18oC temperatūra jam yra maža, tai, žinoma, rekomenduojama temperatūrą padidinti iki aukščiausios nustatytos ribos, 22oC. Tačiau yra žmonių, kurie visą gyvenimą grūdina savo kūną, šoka į šaltą ežerą, todėl jų gyvenamosios vietos temperatūra gali būti mažesnė“, - sako M. Budriūnas.
7 karščiui atsparūs namų vėsinimo patarimai | „Pasidaryk pats“ pagrindai
Būsto temperatūros standartai skiriasi kiekviename regione. Skirtingų šalių klimatas yra skirtingas. Afrikos šalims standartai bus vieni, o Azijos ar Europos šalims, kiti. Šių veiksnių derinys įtakoja būsto temperatūros normos nustatymus.
Priklausomai nuo sezono, buto temperatūra taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, žiemą ji nebus aukšta, tačiau vasarą padidės. Vidutiniškai Europos klimatui priimtina temperatūra šaltuoju metų laiku yra 19-22 laipsniai šilumos, o karštuoju - 22-25 laipsniai.
Pagrindinis buto temperatūros reguliavimo tikslas yra sukurti komfortą jame gyvenantiems žmonėms. Tačiau žmonių pageidavimai ne visada atitinka sveikiausią žmogaus organizmui temperatūrą. Patalpos perkaitimas, taip pat per didelė jo hipotermija, gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Būtinai reikia atsižvelgti į skirtingų lyčių ir amžiaus žmonių temperatūros standartų skirtumus. Pavyzdžiui, vyrams ir moterims komfortiška temperatūra skiriasi maždaug 2-3 laipsniais. Moterys yra labiau termofiliškos nei vyrai.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į buto, kuriame gyvena mažas vaikas, temperatūrą. Pavyzdžiui, kūdikiui dar nėra išsivystęs kūno termoreguliacija, todėl jis yra labai jautrus temperatūros pokyčiams, greitai sušąla ir perkaista. Todėl temperatūra darželyje turi būti stabili. Vidutiniškai tai yra 20-23 laipsniai šilumos.
Optimali Temperatūra Skirtinguose Kambariuose
Priklausomai nuo funkcijos, kurią atlieka gyvenamoji patalpa, joje temperatūra turi šiek tiek skirtis:
- Miegamajame kambaryje - optimaliausia temperatūra 17-18°С. Būtent ši temperatūra pagerins miego kokybę ir sumažins galvos skausmus.
- Virtuvėje - 18-19°С. Virtuvėje yra prietaisai, kurie patys skleidžia šilumą - viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt. Todėl pernelyg aukštos temperatūros ten nereikia, prietaisai pakels patalpos temperatūrą.
- Vonios kambaryje - 24-26 ° C. Vonios kambaryje oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes ten drėgmės kiekis yra žymiai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiasi drėgmė ir sukelia diskomfortą.
- Vaikų kambaryje temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jei kūdikiui optimaliausia yra 23-24°C, tai vyresniam vaikui galite šiek tiek sumažinti temperatūrą iki 21-22°С.
- Kitų patalpų vidutinė rekomenduojama temperatūra 18-22°C.
Skirtinguose kambariuose neturėtų būti per didelis temperatūrų skirtumas. 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, kad žmogus, judėdamas bute, nejaustų skirtumo.
Rekomenduojama oro temperatūra patalpose
Lentelėje yra parodyta rekomenduojama oro temperatūra patalpoje, taip pat judėjimo greitis ir drėgmė.
| Kambario pavadinimas | t°С | Santykinė oro drėgmė, % | Oro judėjimo greitis, m/s |
|---|---|---|---|
| Žiema | |||
| Svetainė | 19−24 | 60 | 0,2 |
| Virtuvė | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Tualetas | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Koridorius | 17−22 | 60 | 0,2 |
| Laiptinė | 15−20 | n/n | 0,3 |
| Sandėliukas | 13−22 | n/n | n/n |
Nepaisant asmeninių pageidavimų, į rekomenduojamas temperatūros normas reikėtų atsižvelgti. Tai ypač svarbu vasarą ir žiemą, kai bute ir lauke temperatūra kardinaliai skiriasi. Vasarą oro temperatūros skirtumas buto viduje ir lauke neturėtų būti didesnis kaip 4-5 laipsniai, kitaip organizmas patiria stresą. Pavyzdžiui, turint širdies problemų, gali ištikti širdies priepuolis. Be to, temperatūros režimo nesilaikymas gali sukelti kūno perkaitimą (hipotermiją).
Netinkamas Patalpų Mikroklimatas ir Jo Poveikis
Kūno Perkaitimas
Kai bute pernelyg karšta, yra palankios sąlygos daugintis visų rūšių bakterijoms. Todėl infekcinėmis ligomis sergame ir vasarą.
Perkaitimas žalingas širdžiai. Esant per dideliam karščiui žmogaus kūnas pradeda prarasti drėgmę, kraujas pradeda tirštėti, širdis turi daugiau dirbti, kad varinėtų sutirštėjusį kraują. Tai gali būti rimta problema širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
Kūnas, karštu oru, stengdamasis išlaikyti pastovią temperatūra pradeda prakaituoti ir taip prarandame drėgmę. Jei negeriame pakankamai vandens, organizmas dehidratuoja, dėl to atsiranda rimtų vandens ir elektrolitų pusiausvyros bei nervų sistemos pažeidimų.
Kūno Hipotermija
Hipotermija yra labai pavojinga žmogaus sveikatai. Hipotermija veikia visą žmogaus kūną ir gali sukelti rimtų ligų.
Sumažėjus temperatūrai, kūnas gamina daugiau šilumos, jei šalta ilgesnį laiką, kūnas nebegali kompensuoti šilumos nuostolių ir palaikyti normalią temperatūrą. Nukrinta ir kūno temperatūra. Hipotermija įvyksta kai kūno temperatūra pasiekia 36 laipsnius.
Per ilgas kūno atvėsimas gali sukelti ūmias kvėpavimo takų ligas, taip pat nervų sistemos ligas. Hipotermija yra ypač pavojinga mažiems vaikams, nes jie daug greičiau atvėsta.
Aplinkos temperatūra daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Nustatyti idealią kambario temperatūrą namuose gali būti sudėtinga.
Kadangi reikia suderinti įvairių šeimos narių nuomones (kartais tai ne tik skirtingo amžiaus žmonės, bet ir augintiniai), sprendimas gali būti sudėtingas.
Oro drėgmė, dėvimi drabužiai ir fizinio aktyvumo lygis - visi šie veiksniai gali turėti įtakos žmogaus šiluminiam komfortui, todėl gali pasikeisti jo pageidaujama kambario temperatūra. Ypač didelę įtaką daro oro drėgmė; kuo didesnė drėgmė, tuo labiau jaučiasi karštis ir tuo didesnis diskomfortas kyla.
Tinkamą temperatūrą savo namuose palaikyti labai svarbu ne tik dėl komforto. Jei per karšta - bus sunku susikaupti. Jei per šalta - didėja peršalimo ligų, net priepuolių ir plaučių uždegimo rizika. Taip pat padidėja pelėsio atsiradimo bei plitimo grėsmė.
Namų šildymo išlaidos gerokai kerta per piniginę, todėl svarbu galvoti ir apie taupymą bei maksimalų ekonomiškumą.
Kaip Šildyti Skirtingas Patalpas
Vidutinė kambario temperatūra paprastai būna apie 20 °C. Tai yra geras vidurkis, tačiau svarbu nepamiršti, kad skirtingus kambarius rekomenduojama šildyti nevienodai.
Pavyzdžiui, vonios kambariai turėtų būti šildomi iki 22-24 °C temperatūros, kad žmonės, išėję iš karšto dušo, nepatektų į šaltį ir nejaustų per didelio diskomforto. Na, o štai miegamuosiuose, pagal tyrimus, turėtų būti santykinai vėsiau - 16-19 °C. Miego metu mūsų kūno temperatūra sumažėja, todėl šaltas kambarys padeda palaikyti vidinę temperatūros reguliaciją, kad galėtume gerai pailsėti.
Optimalios temperatūros jūsų kambariuose:
- Svetainė/gyvenamosios patalpos - 20 °C - 22 °C
- Miegamieji - 16°C - 19°C
- Darbo patalpos - 20°C - 22°C
- Vaikų (darželinio - mokyklinio amžiaus) miegamasis - 16-20 °C
- Prieškambaris - 15°C - 18°C
- Vonios kambarys - 22°C - 24°C
- Virtuvė - 18°C - 20°C
Keletas Kitų Patarimų
Kūdikiai ir maži vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, prasčiau reguliuoja savo kūno temperatūrą. Ideali temperatūra mažylio miegamajame bus 18,3-21,1 °C, t. y. šiek tiek aukštesnė nei temperatūra, kurią miegodami mėgsta dauguma suaugusiųjų.
Dėl šalto oro kylančios sveikatos komplikacijos labiausiai gresia 65 metų ir vyresniems žmonėms. Jiems rekomenduojama šildyti namus bent iki 18 °C. Jų miegamuosiuose turėtų būti palaikoma ne mažesnė kaip 18 °C temperatūra.
Augintiniai - dar vienas kintamasis faktorius. Dydis, svoris, amžius, sveikata, kailio tipas, veislė - visi šie faktoriai lemia augintinio šiluminio komforto lygį. Kaip ir žmonės, dauguma augintinių yra patenkinti maždaug 20-22 °C temperatūra. Vasarą įsitikinkite, kad kambario temperatūra, kur bus augintinis, neviršija 26 °C. Nesvarbu, kokia jo rūšis ar veislė - visi gyvūnai gali greitai perkaisti. Žiemą pasirūpinkite, kad temperatūra būtų aukštesnė nei 16-18 °C, ir duokite savo augintiniui miegoti minkštą, šiltą guolį.
Klimato įtaka patalpų mikroklimatui
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Ypač įvairiems oro teršalams yra jautrūs kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės, nes jie daugiau laiko praleidžia namų aplinkoje. Nevėdinamose patalpose sparčiai daugėja anglies dvideginio, kurį iškvepia namų gyventojai. Šių dujų perteklius ne tik sumažina darbingumą, bet gali sukelti pasikartojančius galvos skausmus. Lėtiniai sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ne iš karto, o net po daugelio metų.
Vėdinimo dažnumas priklauso nuo veiklos, kuria užsiimame namuose. Jei susikaupia daugiau garų (verdant, skalbiant ir pan.), lakių medžiagų (meistraujant), būna daugiau žmonių - teks dažniau ir plačiau atverti langus.
Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), nei po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį.