Šiame straipsnyje aptarsime grynųjų pinigų operacijų reglamentavimą įmonėse Lietuvoje, įskaitant maksimalias atsiskaitymo sumas, dokumentavimo reikalavimus ir baudas už taisyklių pažeidimus. Taip pat apžvelgsime i.EKA projektą ir jo įtaką verslui.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).
Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.
Išimtys
Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais.
Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalo apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turi per 10 dienų. Pranešimas pateikiamas elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) (formos kodas PRC915).
Atsiskaitymas už transporto priemones
Jei transporto priemonės vertė didesnė nei 5 000 Eur, atsiskaitymas grynaisiais pinigais negalimas, jei pirkėjas ar pardavėjas yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, vykdantis veiklą. Tarp privačių asmenų toks atsiskaitymas galimas.
Dokumentavimo reikalavimai
Ar verslas privalo išduoti čekį, atsiskaitant grynaisiais pinigais? Taip, jei naudojamas kasos aparatas. Jei ne, privaloma išrašyti pinigų priėmimo kvitą arba kasos pajamų orderį.
Kokie dokumentai reikalingi grynųjų pinigų operacijoms pagrįsti? Sąskaita faktūra, kasos čekis, KPO ar PPK - priklauso nuo situacijos. Svarbiausia - dokumentas turi pagrįsti operaciją.
Baudos už limitų viršijimą
Kokios baudos gresia už limitų viršijimą atsiskaitant grynaisiais pinigais? Iki 3 000 eurų už atsiskaitymą viršijant ribą arba nesilaikant dokumentavimo reikalavimų.
i.EKA projektas
i.EKA - tai Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis, kuris yra vienas iš septynių Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemių. i.EKA sukūrimo ir įdiegimo darbai pabaigti 2023 m. rugpjūčio 31 d.
i.EKA projekto tikslai:
- Modernizuoti ir optimizuoti kasos aparatų naudojimo tvarką.
- Pasiūlyti verslui daugiau naujų e.paslaugų.
- Sumažinti verslo administracinę naštą.
- Didinti VMI veiklos efektyvumą.
- Mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.
i.EKA projekto metu sukurtos paslaugos:
- Kasos aparatų ir kitų pardavimo taškų nuotolinis registravimas ir būklių keitimas.
- Virtuali fiskalizacija kasos aparatams ir kitiems pardavimo taškams, papildomi kasos aparatams skirti funkcionalumai, kurie veikia be pastovaus interneto ryšio.
- Galimybė pasirinkti atsiskaitymo priemones.
Naujo kasos tipo pasirinkimas
Pagal naujus techninius reikalavimus rinkoje yra du nauji kasos aparatų tipai: kasa su saugos moduliu ir kasa naudojanti i.EKA virtualią fiskalizaciją.
Renkantis verta atkreipti dėmesį į esminius tipų skirtumus, t. y. įvertinti vykdomos veiklos pobūdį, klientų apimtis ir srautus bei rizikas dėl ryšio.
Duomenų teikimas i.EKA
Mokesčių mokėtojams pareiga teikti ūkinių operacijų apskaitymo dokumentų (kasos kvitų) duomenis nustatyta etapais:
- Nuo 2023 m. duomenis teikia verslininkai, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300 tūkst. eurų.
- Nuo 2025 m. gegužės 1 d. duomenis mokesčių administratoriui per i.EKA sistemą privalo teikti visi verslo atstovai, naudojantys kasos aparatus.
Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą rasite čia.
Kiti svarbūs aspektai
Įmonės finansinės veiklos ar valdymo patikrinimas vadinamas auditu. Pagal tikrinimo objektą auditas gali būti finansinis, mokesčių ir valdymo. Pagal tikrintojo susijimą su tikrinamuoju auditas gali būti vidaus arba išorės.
Svarbu žinoti ir bendruosius apskaitos principus, kurie yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisyklės:
- Įmonės principas.
- Įmonės tęsiamos veiklos principas.
- Periodiškumo principas.
- Atsargumo, apdairumo principas.
- Piniginio įkainojimo principas.
- Kaupimo principas.
- Palyginimo principas.
Taip pat svarbu suprasti finansinės atskaitomybės principus, tokius kaip suprantamumas, tinkamumas ir patikimumas.
| Rodiklis | Apibrėžimas |
|---|---|
| Absoliutaus likvidumo koeficientas | Įmonės grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais. |
| Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis | Parodo, kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su buhalterine (balansine) verte. |
| Akcijos kainos ir pelno santykis | Parodo, kiek įmonės akcijos kainuoja lyginant su jos grynuoju pelnu. |
| Apyvartinio kapitalo apyvartumas | Rodiklis, lyginantis įmonės pardavimus su jos apyvartiniu kapitalu. |
| Atsargų apyvartumas (dienomis) | Rodo, kaip efektyviai įmonė valdo bei išnaudoja turimas trumpalaikio turto atsargas. |