Šiuo metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technikos, bet ir statinių energetiniam efektyvumui. Naujausi statybos standartai yra griežti, o statomi gyvenamieji objektai turi būti A++ klasės ir atitikti pasyvių namų sąvoką - būti kuo mažiau priklausomi nuo taršių, iškastinių kuro šaltinių bei taupiai naudoti energiją.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m., energinio naudingumo klasė nepriklauso nuo statinio kategorijos. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 m. sausio 1 d.).
Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama energinio naudingumo klase galima gauti tik tada, kai į objektą atvyksta specialistas bei įvertina daugybę aspektų bei dalykų:
- Langai ir jų sandarumas
- Šildymo sprendimas bei jo techninė charakteristika
- Karšto vandens ruošimo įranga
- Vamzdžių montavimas
- Grindų, sienų apšiltinimo storis bei daug kitų
Tyrimą daryti gali tik sertifikuota, atestuota įmonė.
Net, jei objektas dabar yra žemos energetinės klasės, ją galima pakelti atlikus renovacijos, remonto darbus.
Šiuo metu egzistuoja devynios energinio efektyvumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Reitinge A++ yra aukščiausia klasė. Ja pažymėti objektai yra patys taupiausi bei sandariausi, o G - žemiausia, tad tokie objektai nėra labai sandarūs ar modernūs.
Reikalavimai reikalavimais, bet visa tai remiasi į pinigus - statybos sąnaudos išauga. O jei norisi savo jėgom pasistatyti nedidelį namelį sau? Jeigu nesinori „namo šiltnamio”? Jeigu norisi romantikos prie spragsinčio židinio vėsų rudens vakarą? O kaip su sodo namais? Natūralu, jog tai žmonėms rūpi.
Nuo 2024-11-01 įsigaliojo statybos reglamento pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad maksimalus sodo namo dydis gali būti 50m² (vidaus bendrojo ploto), aukštis ne didesnis kaip 5m (nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios statinio konstrukcijos dalies) ir atstumas tarp laikančiųjų sienų ne didesnis kaip 6m. Jei norite statyti didesnį nei 50m² pastatą, jo pavadinimas privalo būti gyvenamasis namas. Visiems gyvenamiesiems namams nuo 2017-01-01 privaloma rengti projektą ir gauti statybos leidimą. Pastatams, kurių bendras vidaus plotas neviršija 50m² energiniai reikalavimai neprivalomi, nepaisant to, kad jie gyvenami ištisus metus. Didesniems namams nei 50m², kurie jau yra priskiriami gyvenamiesiems, taikomi A++ energinės klasės reikalavimai.
Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius.
Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai A++ klasės namuose
Saulės elektrinė nebus privaloma, jei namas šildomas oras - vanduo siurbliu, atitinkančiu A++ klasę, arba žemė - vanduo siurbliu dar vadinamu geoterminiu šildymu.
Reikiamos energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra nustatomas atliekant skaičiavimus ir atliekant pastato energinio naudingumo modeliavimą. Jeigu jūs planuojate, kad gaunamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių jums užteks statinio aptarnavimui, tai jungtis prie ESO jums nėra privaloma.
Taip užteks A++, bet norint pačiam gamintis elektrą ir ją saugoti, reikia akumuliatorių, kurie šiam momentui per daug kainuoja, todėl geriausias variantas jungtis prie ESO tinklų ir pagamintą elektrą duoti pasaugoti ESO, o po to už kelis centus ją pirkti.
Saulės energija - vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Šilumos siurblių veikimo principas-tai dažniausiai būna prekybininkų reklaminis teiginys. Pati atsinaujinančių energijos šaltinių esmė-energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. O šilumos siurblys pats energijos negamina, jis tik sunaudoja jau gaunamą. Deja, vien šilumos siurblio nepakanka A++ energinei klasei.
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas
Pabaigus statybos darbus ir norint priduoti pastatą reikalingas energinio naudingumo sertifikatas, patvirtinantis, jog pasistatėte A klasės namą, kitaip negalėsite priduoti pastato. Norint gauti sertifikatą, atliekami detalūs skaičiavimai pagal projektinę medžiagą, kadastrinius matavimus ir atliekamas sandarumo testas.
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas:
- Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
- Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
- Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.
Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas. Drįsčiau teigti, kad dar prie reikalavimų nespėta prisitaikyti. Dar nėra iki galo aišku kas ką kontroliuoja ir kas turi patikrinti ar pastatytas statinys tikrai atitinka A++?
Naujai pastatytas 150m2 namas, kuriam leidimas derintas 2021 metais. Suprojektuota A++ klasė. Tokio namo pridavimas vykdomas derinant dokumentus su statybų inspekcija. Ji tikrai patikrins energinį sertifikatą. Jeigu pastatytas namas yra žemesnės klasės - įteisinti jo nepavyks. Čia kaip ir viskas aišku ir paprasta tuo klausimu.
Norint užbaigti tokių namų statybą ir įregistruoti 100proc baigtumą - užtenka atlikti statinio matavimus, parengti kadastrinę matavimų bylą, atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašyti deklaraciją ir pateikti Registrų centrui registruoti. Viskas. Registrų centras šiai dienai nereikalauja jokio A++ sertifikato, kadangi to reikalauti įstatymas nenumato. Išbandyta praktikoje.
Notaras juk paprašys pateikti sertifikatą, kaip numatyta įstatyme. Taip tikrai. Bet kur pasakyta, kad notaras turi tikrinti kokia konkreti klasė tam namui turi būti? Praktika rodo, kad notarai tuo neužsiima ir netikrina ar pagal STR čia turėjo būti, B, A, o gal jau A++? Vadinasi nors ir namas statytas 2021 metais - praktikoje net parduodant šiai dienai niekas netikrins to A++. Nebent notaras bus super protingas ir tokį klausimą iškels. Tokių dar nesutikom.
Pavyzdys: A++ klasės namo konstrukcijos
- Išorinės sienos: Šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.
- Šlaitinis stogas: Šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.
- Langai: Numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
- Durys: Numatytos plastikinės, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 1,20(W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
- Grindys ant grunto: Šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.
- Pamatai: Apšiltinti iš išorės ekstruzinio putplasčio termoizoliaciniu sluoksniu, 20 cm. Putplasčio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.
- Vėdinimas: Numatytas priverstinis vėdinimas su oro pašildymu, rekuperatorių skaičiuojamasis šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o ventiliatoriaus elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m3.
- Saulės kolektoriai: Įvertinti 4 vnt. po 1,54 m2 (kolektoriaus plotas, neįskaitant rėmo) monokristalinio silicio saulės elementai, kurie yra vidutiniškai vėdinami, sumontuoti ant stogo 30o kampu, orientuoti į pietvakarių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pateikta informacija nėra oficiali LR įstaigų nuomonė, o kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atskiro vertinimo.