Turtingiausi Lietuvos Seimo Nariai ir Ministrų Kabineto Turtas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia duomenis, atskleidžiančius didelius turto skirtumus tarp Lietuvos politikų ir visuomenės. Šiame straipsnyje apžvelgiamas turtingiausių Seimo narių ir ministrų kabineto narių turtas, remiantis viešai prieinamomis deklaracijomis.

Turtingiausi Seimo Nariai

Jeigu skaičiuotume Seimo narių turtą kartu su sutuoktinių, Seime iš viso būtų šeši milijonieriai: G. Landsbergis, V. Valkiūnas, A. Lydeka, V. Ąžuolas, D. Kreivys ir J. Pinskus.

Seimo narių turto sąrašas:

1. Valdemaras Valkiūnas - deklaravo 4,9 mln. Eur vertės turtą. Jo Lietuvoje turimų butų daugiabučiuose namuose vertė siekia 217 215 Eur. Kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių Lietuvoje vertė - 4000 Eur, o užsienyje - 1 133 240 Eur. Žemės sklypų užsienio valstybėje vertė - 1 654 080 Eur. Seimo narys turi akcijų už 1 053 212 Eur.
2. Arminas Lydeka - Lietuvoje turi butų už 1 059 750 Eur. Lietuvos kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma - 145 000 Eur. Seimo narys turi transporto priemonių už 18 000 Eur.
3. Valius Ąžuolas - deklaravo turto (gyvenamųjų namų Lietuvoje) už 28 962 Eur, žemės sklypų vertė - 496 806 Eur. Jis turi kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, kurių vertė 302 709 Eur.
4. Kazys Starkevičius - deklaravo gyvenamųjų namų Lietuvoje už 64 980 Eur. Taip pat jis turi kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) už 310 264 Eur, o žemės sklypų už 479 209 Eur. Jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 103 713 Eur.
5. Dainius Kreivys - Lietuvoje turi butų už 547 675 Eur ir žemės sklypų už 41 430 Eur, kelių transporto už 13 500 Eur. Jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 268 955 Eur. Ministras turi akcijų, kurių vertė 205 498 Eur.
6. Gintautas Paluckas - Už praėjusius metus jis deklaravo NT (Lietuvoje esančių butų daugiabučiuose namuose) už 198 000 Eur ir žemės sklypų už 4500 Eur. Seimo narys turi akcijų, kurių vertė siekia 500 000 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudaro 77 000 Eur.
7. Jonas Pinskus - Lietuvoje turi butų už 114 260 Eur ir gyvenamųjų namų už 249 797 Eur. Žemės sklypų Lietuvoje vertė siekia 15 350 Eur. Lietuvos kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 284 362 Eur.
8. Kęstutis Mažeika - Daugiausia turto (žemės sklypų Lietuvoje) jis yra deklaravęs už 258 000 Eur. Jis turi kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, kurių vertė siekia 219 300 Eur. Lietuvoje jis turi butų ir gyvenamųjų namų už 80 000 Eur.
9. Remigijus Žemaitaitis - Jis deklaravo Lietuvoje turintis butų už 175 000 Eur, gyvenamųjų namų už 130 000 Eur. Jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 178 086 Eur. Jis turi kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, kurių vertė 109 894 Eur.
10. Juozas Baublys - deklaravęs turto už 579 378 Eur. Lietuvoje jis turi butų už 73 798 Eur ir žemės sklypų už 271 552 Eur. Lietuvos kredito įstaigose jis turi lėšų už 196 388 Eur.
11. Laima Liucija Andrikienė - Ji deklaravo turto už 524 490 Eur. Lietuvoje ji turi gyvenamųjų namų už 300 000 Eur, o žemės sklypų už 109 452 Eur. Lietuvos kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 12 033 Eur, o užsienio 93 005 Eur.
12. Vidmantas Kanopa - yra dvyliktas turtingiausių Seimo narių sąraše, jis deklaravo turto už 479 909 Eur, iš jo didžiausią dalį sudaro gyvenamieji namai Lietuvoje - 199 618 Eur, o turimų akcijų vertė siekia 163 925 Eur.
13. Vilija Targamadzė - su 467 175 Eur, iš jų 118 000 Eur sudaro butas (butai) Lietuvoje, o turimų akcijų vertė yra 54 627 Eur.
14. Gabrielius Landsbergis - pats deklaravęs turto už 402 723 eurų. Visgi, reiktų pastebėti, kad pridėjus ir žmonos deklaruotą turtą, jis viršytų 18 mln. eurų.
15. Andrius Bagdonas - deklaravęs 402 335 Eur turto, iš kurio butai Lietuvoje sudaro 362 335 Eur, o Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų Lietuvoje suma - 20 000 Eur.
16. Arvydas Pocius - su 362 102 Eur, iš jų gyvenamieji namai Lietuvoje sudaro 200 000 eurų, o sklypai Lietuvoje - 85 000 Eur, turimos transporto priemonės - 37 000 Eur.
17. Radvilė Morkūnienė-Mikulėnienė - su 342 681 Eur bendra deklaruota turto verte, butai daugiabučiuose iš šios sumos sudaro 305 575 Eur. Jos pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekia 140 000 Eur.
18. Mindaugas Skritulskas - deklaravo turto už 330 750 Eur, iš kurių gyvenamųjų namų Lietuvoje vertė yra 111 300 Eur, o žemės sklypų - 101 320 Eur.
19. Viktoras Pranckietis - su 321 649 Eur deklaruoto turto. Iš šios sumos gyvenamųjų namų Lietuvoje deklaruota už 87 780 Eur, žemės sklypų respublikoje - už 224 160 Eur.
20. Linas Kukuraitis - su 321 295 bendra deklaruota suma, iš jos 182 000 Eur tenka gyvenamiesiems namams Lietuvoje, o 72 900 Eur - butams. Žemės sklypų parlamentaras turi už 49 610 Eur.
21. Antanas Matulas - deklaravęs 312 000 Eur, iš jų 168 208 Eur tenka kitiems statiniams (sodo nameliams, garažams, inžineriniams statiniams) Lietuvoje, o 56 699 Eur - gyvenamiesiems namams Lietuvoje. Kredito įstaigose ir ne jose turimos deklaruotos A. Matulo lėšos pernai siekė 75 724 Eur.
22. Rasa Budbergytė - su 310 061 Eur bendra deklaruota turto verte, ji deklaravo butų Lietuvoje už 92 709 Eur, o žemės sklypų šalyje - 174 723 Eur, paskolų ir nesugrąžintų lėšų R. Budbergytė turėjo už 154 217 Eur.
23. Zigmantas Balčytis - kuris turi turto už 303 734 Eur. Seimo narys deklaravo Lietuvoje turintis gyvenamųjų namų, kurių vertė siekia 115 000 Eur, žemės sklypų už 94 080 Eur. Jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudaro 36 075 Eur. Jo turimų kelių transporto vertė siekia 31 686 Eur.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, pagal deklaruotą didžiausią turtą, atsidūrė pirmoje vietoje. Antroje vietoje - Arminas Lydeka. Trečioje vietoje - Valius Ąžuolas. Toliau rikiuojasi Kazys Starkevičius. Penketuke Seimo narys energetikos ministras Dainius Kreivys. Šeštoje vietoje - Gintautas Paluckas. Septintoje vietoje - Jonas Pinskus. Toliau Kęstutis Mažeika. Kitas sąraše - Remigijus Žemaitaitis. Dešimtoje vietoje - Juozas Baublys, deklaravęs turto už 579 378 Eur. Vienuoliktoje - Laima Liucija Andrikienė. Seimo narys Vidmantas Kanopa yra dvyliktas turtingiausių Seimo narių sąraše. Po jo sąraše yra Vilija Targamadzė su 467 175 Eur. Vėliau rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pats deklaravęs turto už 402 723 eurų. Toliau sąraše Andrius Bagdonas deklaravęs 402 335 Eur turto. 16-as sąraše Arvydas Pocius su 362 102 Eur. 17-a sąraše yra Radvilė Morkūnienė-Mikulėnienė su 342 681 Eur bendra deklaruota turto verte. 18-as yra Mindaugas Skritulskas deklaravo turto už 330 750 Eur. 19-as sąraše yra Viktoras Pranckietis su 321 649 Eur deklaruoto turto. Po jo 20-as sąraše yra Linas Kukuraitis su 321 295 bendra deklaruota suma. 21-as turtingiausių Seimo narių sąraše yra Antanas Matulas, deklaravęs 312 000 Eur. 22-a Rasa Budbergytė su 310 061 Eur bendra deklaruota turto verte. 23 vietoje - Zigmantas Balčytis, kuris turi turto už 303 734 Eur.

Ministrų Kabineto Turtas

Ministrų kabinete turtingiausias yra užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, su šeima valdantis per 18 mln. eurų vertės turtą, o mažiausiai turto yra sukaupęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, aprašo BNS.

Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtais turto deklaracijų duomenimis, Landsbergių šeimos turtas siekia 18,48 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 13 mln. eurų sudaro ministro sutuoktinės Austėjos Landsbergienės turimų akcijų vertė. A. Anušauskas deklaruoja turintis 14 tūkst. eurų vertės automobilį ir yra paėmęs per 8 tūkst. eurų paskolą. Jo sutuoktinė deklaruoja turto neturinti. Energetikos ministro Dainiaus Kreivio šeimos turtas - 1,47 mln. eurų. Tiek ministras, tiek jo sutuoktinė deklaruoja turintys po 547,7 tūkst. eurų vertės butų, bendra šeimos paskolų sumą siekia per 554 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės šeimos turtas sudaro per 973,7 eurų. Ministrės šeima turi nekilnojamo turto už beveik 400 tūkst. eurų, taip pat turi per 160 tūkst. eurų santaupų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės šeimos turto vertė - 711,2 tūkst. eurų. 108 tūkst. eurų iš jų sudaro jos sutuoktinio akcijos, taip pat jie turi per 500 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio šeimos turtas siekia per 316 tūkst. eurų. Jis ir žmona turi po 92 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, taip pat turi po 47 tūkst. eurų dydžio paskolą. Premjerės Ingridos Šimonytės turto vertė siekia per 283 tūkst. eurų, didžiąją dalį šios sumos sudaro nekilnojamasis turtas. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko šeimos turto vertė - 258 tūkst. eurų. Su žmona jis turi po 24 tūkst. eurų verto nekilnojamojo turto. Finansų ministrės Gintarės Skaistės šeimos turto vertė - 231,7 tūkst. eurų. Apie pusę šios sumos sudaro gyvenamojo namo vertė. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su žmona turi apie 226 tūkst. eurų vertės turto, taip pat yra paėmęs per 217 tūkst. eurų paskolą. 174 tūkst. eurų iš ministro šeimos turto sudaro nekilnojamasis turtas. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio šeimos turto vertė siekia 222,9 tūkst. eurų. Ministras turi 110 tūkst. vertės butą, su žmona yra sukaupę per 70 tūkst. eurų santaupų. Kultūros ministro Simono Kairio šeimos turtas siekia 176 tūkst. eurų, šeima turi per 70 tūkst. eurų paskolą. Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės šeimos turtas siekia 93,3 tūkst. eurų. Didžioji dalis jų - sutuoktinio, ministrė deklaruoja turinti 20 tūkst. eurų santaupų. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska su sutuoktiniu turi 77 tūkst. eurų vertės turto, 65 tūkst. iš jų sudaro butas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė deklaruoja turinti 37,3 tūkst. eurų santaupų.

Landsbergio Šeimos Turto Augimas

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus naujus Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų duomenis už 2021 metus, Delfi palygino, kaip per metus pasikeitė šio ministrų kabineto nario Gabrieliaus Landsbergio valdomas turtas. Ministrų kabinete užsienio reikalų ministras G. Landsbergis yra pats turtingiausias. Su šeima jis valdo per 18 mln. eurų vertės turtą.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas 2021 m. deklaravo gyvenamųjų namų, esančių užsienyje. Tokio turto vertė - 194816 Eur. Kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių užsienio valstybėje, vertė - 15959 Eur. Žemės sklypų užsienio valstybėje vertė - 175937 Eur. Akcijų vertė - 141 Eur. Kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė - 7241 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, suma - 8629 Eur. Taigi, sudėjus - 402723 Eur. Palyginti su 2020 m. Turto deklaracijos duomenimis, visas turtas 2021 m. liko toks pats, tik paaugo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, suma. 2020 m. ji siekė 1053 Eur. 2021 m. - 8629 Eur.

Na, o dabar pažvelkime į jo sutuoktinės, pedagogės Austėjos Landsbergienės 2021 m. deklaruotą turtą. 2021 m. ji nurodė turinti gyvenamųjų namų (namo dalių), esančių užsienio valstybėje už 6562 Eur. Žemės sklypų užsienio valstybėje vertė - 178096 Eur. Akcijų vertė - 13150073 Eur. Kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė - 2869 Eur. Kitų vertybinių popierių vertė - 4115527 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, suma - 631845 Eur. Taigi, sudėjus - 18084972 Eur. Palyginkime A. Landsbergienės turto vertę ir 2020 m. Tai metais jos turimų akcijų vertė siekė 13146984 Eur. Kitų vertybinių popierių vertė - 2870899 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, suma - 101844 Eur.

Antrasis pagal turtingumą Vyriausybėje pernai buvo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Jis tąkart deklaravo turto už 386 682 eurus. Turtą sudarė nekilnojamasis turtas ir žemės sklypų vertė. O bendra Gabrieliaus ir jo žmonos Austėjos Landsbergienės valdomo turto vertė dar ankstesniais metais siekė 16 milijonų 702 tūkstančius 398 eurus. Tąkart per metus turto vertė išaugo 2 milijonais 195 tūkstančiais 519 eurų. 2018-ais metais Landsbergiai valdė 1 milijono 873 tūkstančių 268 eurų vertės turtą.

Nepateiktos Turto Deklaracijos

Apie 2 tūkst. valstybės pareigūnų ir tarnautojų, biudžetinių įstaigų, valstybės įmonių vadovų, privalančių pateikti metines turto deklaracijas už 2021 metus, to dar nepadarė, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Turto deklaracijas dėl užimamų pareigų už 2021 metus pateikti turėjo apie 102,6 tūkst. gyventojų. Naujausiais duomenimis, laiku iš jų pareigą atliko beveik 84 tūkst.“, - pranešime teigė VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė. Pasak jos, apie 2 tūkst. gyventojų iki šiol nepateikė turto deklaracijos ir tai turėtų padaryti nedelsdami. Didžioji dalis laiku nepateikusiųjų deklaracijų tai atliko vėliau, jau po gegužės 1-osios, BNS patikslino VMI.

VMI svetainėje skelbiami valstybės tarnautojų ir kitų asmenų duomenys skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei. Turto ir pajamų deklaracijų duomenis VMI taip pat naudoja nustatant ir rizikingiausius mokesčių mokėtojus - informacija analizuojama ir lyginama su VMI turimais bei iš trečiųjų šaltinių gautais duomenimis apie asmenų pajamas, turimą turtą ir išlaidas.

Lietuvoje ir užsienyje turimą turtą deklaruoti privalo biudžetinių įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Be to, turtą deklaruoti privalo teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir jų šeimų nariai.

Pajamų Nelygybė Baltijos Šalyse

Baltijos šalys yra pajamų nelygybės „lyderės“ Europos Sąjungoje (ES), ypač Lietuva ir Latvija, rodo grupės Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas ir penktadienį Vilniuje pristatytas tyrimas. „Tai yra ne vien Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių aktuali problema, ir pagrindinė priežastis - lėčiau nei kapitalo grąža augančios gyventojų pajamos“, - sakė R. Tyrimo „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“ duomenimis, Baltijos šalyse darbo apmokėjimui tenka maža bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, Lietuvoje - apie 10 procentinių punktų mažiau nei vidutiniškai ES.

Po įstojimo į ES didžiausia ekonominio augimo rezultatų dalis Baltijos šalyse atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35-40 proc. viso disponuojamų pajamų prieaugio, tuo metu 15 proc. neturtingiausių gyventojų - vos 4-5 proc. bendro pajamų augimo. 5 proc. skurdžiausių namų ūkių gavo tik 1 proc. visos šalies pajamų prieaugio, o 5 proc. Penktadienį surengtoje konferencijoje mokslininkė Jekaterina Navickė teigė, kad pagrindiniai nelygybės veiksniai - didėjanti pirminių pajamų nelygybė ir menkas perskirstymas.

„Problema yra pirminis pajamų pasiskirstymas, t.y. kaip pasiskirsto mūsų algos, pajamos iš turto, savarankiškos veiklos. Čia reikėtų priemonių, kad algos būtų tolygiau pasiskirsčiusios. Matome, kad minimalių algų didinimo tam užtikrinti nepakanka. Reikia kalbėti apie intervencijas, kurios galėtų apimti platesnį algų spektrą: gali būti ir minimas nacionalinis susitarimas dėl algų, viešas informacijos apie algas skelbimas, tam, kad žmonės turėtų daugiau derybinės galios“, - naujienų agentūrai ELTA sakė J. „Turto pajamos ir jų nelygybė - čia reiktų mokesčių režimą peržiūrėti, taip pat žinome, kad savarankiško darbo pajamos Lietuvoje apmokestinamos mažiau nei darbo pajamos. O iš išmokų srities - joje yra dar didžiulis potencialas, nes mūsų perskirstymas per išmokų sistemą yra ženkliai žemesnis nei kitose ES šalyse. Pensijų didinimo matėme didžiausią poveikį iki šiol nelygybės mažinimui ir kitų išmokų„, - kalbėjo J.

Kalbant apie pirmines pajamas, 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4-5 proc. Kalbant apie nelygybės dinamiką tarp gyventojų grupių, aiškėja, kad algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje. Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias Lietuvoje. Didėja pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų. Palyginti su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių grupių.

Pasak mokslininkų, netikėta, bet tyrimų duomenys namų ūkių lygmeniu rodo, jog pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje ir Latvijoje panaši į Švedijos ir Danijos. Tačiau skirtingai nei Šiaurės valstybėse, Baltijos valstybėse perskirstomasis vaidmuo labai menkas. „Pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno asmens pajamoms. Tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse, kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekiu ir derybinėmis galiomis, tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų auga“, - sako A. Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių visuomenės sunerimusios dėl pajamų nelygybės.

Didžioji dauguma norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės. Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose. Tik apie 10-15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo.

tags: #pertras #maldeikis #nuosavybe #jie #laiko