Kiekviena įmonė savo veikloje naudoja ar turi įsigijusi tam tikro ilgalaikio turto. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ilgalaikis turtas tai yra turtas, kuris įmonės veikloje tarnauja ilgiau nei vienerius metus bei kuris įsigyjamas viršijant tam tikrą minimalią sumą, kuri reikalinga turtą pripažinti ilgalaikiu. Šiame straipsnyje aptariamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo normos Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir praktiniais pavyzdžiais. Straipsnis skirtas tiek įmonėms, tvarkančioms apskaitą, tiek privatiems asmenims, nuomojantiems nekilnojamąjį turtą.
Ilgalaikis materialusis turtas - viena iš svarbiausių ir būtiniausių priemonių ūkininko ūkio veikloje. Dažniausiai tai yra žemės ūkio technika, įvairūs žemės dirbimo padargai, ūkiniai pastatai, ūkio veiklai naudojamos transporto priemonės. Ūkyje naudojamas turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis naudojamas ūkio pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už ūkio nustatytą minimalią kainą.
Skiriamos 3 ilgalaikio turto grupės: nematerialusis ilgalaikis turtas, materialusis ilgalaikis turtas ir finansinis ilgalaikis turtas. Ilgalaikio turto naudojimas įmonės veikloje beveik visada išreiškiamas skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba kitaip - amortizaciją. Ilgalaikis turtas įmonės veikloje naudojamas kelis ar net keliasdešimt metų. Per tuos metus ilgalaikis turtas įmonei padeda uždirbti pajamas, o kartu ir dėvisi. Žinoma, turtas dėvisi pamažu, todėl įmonės apskaitoje ilgalaikio turto savikaina paskirstoma per visą turto tarnavimo laikotarpį.
Nudėvimoji ilgalaikio turto vertė skaičiuojama iš turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant įmonės nusistatytą likvidacinę vertę. Taigi, įsigijus ilgalaikio turto, itin svarbu tinkamai jį užfiksuoti įmonės apskaitoje bei iš karto nustatyti visus būtinus nusidėvėjimo rodiklius.
Ilgalaikio materialaus turto įvertinimas ir registravimas
Ilgalaikis materialusis turtas (IMT) įvertinamas ir apskaitoje registruojamas jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o finansinėje atskaitomybėje rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei (iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą).
Įsigijimo savikainą sudaro sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įsigyjant šį turtą, taip pat atvežimo išlaidos, muitai, sumontavimo, instaliavimo, paruošimo naudoti išlaidos, remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios išlaidos, išbandymo, turto registravimo ir kitos su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Jeigu numatomos būsimo turto išmontavimo ar aplinkos sutvarkymo išlaidos, jos irgi įskaitomos į turto įsigijimo savikainą.
Ilgalaikio materialaus turto pasigaminimo savikaina nustatoma prie žaliavų, medžiagų, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, savikainos pridedant įvairias kitas, pvz., darbo užmokesčio išlaidas, patirtas gaminant turtą iki jo naudojimo pradžios.
Neatlyginamai gauto (dovanoto) IMT įsigijimo savikainą sudaro dovanojimo sutartyje patvirtinta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už tikrąją vertę, bei su šio turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto IMT įsigijimo savikainą nustato ūkininkas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę. Neatlygintinai gauto (dovanoto) turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos prie neleižiamų atskaitymų.
Svarbu nepamiršti, kad į ilgalaikio materialaus turto savikainą neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Tokiu atveju, negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.
Įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą surašomas Ilgalaikio materialiojo turto priėmimo - perdavimo aktas. Pagal šį aktą gautas ilgalaikis turtas užpajamuojamas ir užvedama Ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Veikloje pradėtas naudoti turtas turi būti dokumentuotas, tai yra turi būti surašomas Įvedimo į eksploataciją aktas.
Nusidėvėjimas
Ūkyje naudojamas ilgalaikis turtas nusidėvi, todėl apskaitoje jo savikaina (įsigijimo išlaidos) yra paskirstoma per naudojimo ūkyje laikotarpį, palaipsniui nurašant ir įtraukiant į pagamintos produkcijos (ir nebaigtos gamybos) savikainą. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo nuo kito mėnesio 1 dienos, po ilgalaikio turto perdavimo naudojimui ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo. Pagal Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijas, nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus - ir dažniau.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. IMT nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią ūkininkas nusistato, atsižvelgdamas į planuojamą naudingo tarnavimo laiką ir kuris negali būti trumpesnis nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje; taip pat į turto naudojimo intensyvumą, technologijų bei ekonominę pažangą ir kitokius veiksnius.
Skaičiuojant nusidėvėjimą, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti patirtos išlaidos dalimis įskaitomos į ūkio sąnaudas, tačiau neretai žemės ūkio technika ar kitas materialusis turtas būna įsigytas pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama. Tokiu atveju į ūkio sąnaudas patenka tik ta turto vertės dalis, kuri nebuvo finansuojama iš ES lėšų.
Pavyzdys:
Ūkininkas, pasinaudojęs ES paramos lėšomis, įsigijo traktorių už 90 000 Eur. Parama sudarė 50 proc. Turto naudingo tarnavimo laikas - 8 m., likvidacinė vertė - 1 Eur.
Metinė nusidėvėjimo suma: (90 000 - 1)/8 = 11249,88 Eur.
Apskaitoje nusidėvėjimas fiskuojamas:
- D 620 - 5624,94 D 350 - 5624,94 K 133 - 11 249,88
- D 650 - 5624,94 K 620 - 5624,94. Šiuo įrašu turto nusidėvėjimo suma įskaitoma į produkcijos gamybos sąnaudas.
Ilgalaikis materialus turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Žemės ir miško nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Eksploatacijos ir remonto išlaidos
Ūkio veikloje naudojant ilgalaikį materialųjį turtą, neišvengiamai patiriamos eksploatacijos ir remonto išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidų pavyzdžiai gali būti: mokesčiai už komunalines paslaugas (vandenį, kanalizaciją, dujas, elektrą,), transporto priemonių sunaudoto kuro, tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, plovimo paslaugų ir pan. išlaidos.
Ilgalaikio materialaus turto remonto darbų registravimas priklauso nuo tų darbų rezultatų. Jei atliktas remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką ar pagerina naudingąsias turto savybes, visos su remontu susijusios ir patirtos išlaidos įskaitomos į turto įsigijimo savikainą. Tokiu atveju tenka patikslinti turto, kuriam atliktas remontas, nusidėvėjimo skaičiavimus. Šis atvejis paprastai būdingas atliekant pastatų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Jei remontas nepailgina naudingo tarnavimo laikotarpio ir nepagerina naudingųjų turto savybių, jis pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, kurios paprastai įskaitomos į gaminamos produkcijos savikainą.
Ūkininkai, norėdami, kad ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, prieš pradėdami veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, privalo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti užpildytą Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formą. Jeigu nepateikia minėtos deklaracijos, jis to ilgalaikio turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidas leidžiamiems atskaitymams galės priskirti tik nuo deklaracijos FR0457 pateikimo dienos.
Jei ūkininkas nėra PVM mokėtojas
Tuomet ūkininko pajamos iš ūkio veiklos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Kol žemės ūkio veiklos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, tol naudojamo ilgalaikio turto priskirti individualios veiklos turtui (t. y. pateikti deklaracijos FR0457) nebūtina.
Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad leidžiamiems atskaitymams (išlaidoms) nepriskiriama:
- gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
- lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie nuomojami, įsigijimo išlaidos;
- kompiuterių programų sukūrimo išlaidos.
Jeigu ūkininkas žemės ūkio veikloje ketina naudoti lengvąjį automobilį ir norima leidžiamiems atskaitymams priskirti šio turto eksploatavimo ir remonto išlaidas, tai apie šio turto priskyrimą veiklai taip pat reikia pranešti mokesčių administratoriui pateikiant užpildytą FR0457 formą.
Turto nurašymas
Ilgalaikiam materialajam turtui visiškai nusidėvėjus, jis nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje gali būti registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte (įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms). Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė - ataskaitinio laikotarpio pajamomis ir registruojamas taip:
- Ataskaitinio laikotarpio sąnaudos:
- D 13... IMT nusidėvėjimas
- D 20... medžiagos, atsraginės dalys
- D 627... bendrosios ūkio sąnaudos
- K 12... IMT įsigijimo savikaina
- Ataskaitinio laikotarpio pajamos:
- D 13... IMT nusidėvėjimas
- D 20... medžiagos, atsarginės dalys
- K 12... IMT įsigijimo savikaina
- K 540… kitos pajamos
Jei nurašant visiškai nusidėvėjusį ilgalaikį materialųjį turtą nėra gautų atsargų, tuomet visa likutinė turto vertė nurašoma į bendrąsias ūkio sąnaudas. Nevisiškai nurašant nusidėvėjusį turtą, likutinė vertė bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Pasitaiko atvejų, kada tenka nurašyti turtą, kuris buvo įsigytas už ES paramos lėšas. Jei turtas iki galo nebuvo nudėvėtas, tuomet ir visa gauta parama bus panaudota, tad jokių papildomų įrašų nereikia. Jei turtas nebus iki galo nudėvėtas, tuomet reikia nurašyti ir likusią nepanaudotos paramos dalį. Nepanaudotos dotacijos dalis priskiriama ataskaitinio laikotarpio pajamoms.
Tačiau jei ilgalaikis materialusis turtas buvo parduodamas arba perleidžiamas, apskaitoje registruojame perleidimo nuostolį arba pelną.
- Jei ūkininkas gauna pelną:
- D 270; 272… pinigų gavimas
- D 13… IMT nusidėvėjimas
- K 12… įsigijimo savikaina
- K 540… IMT perleidimo pelnas
- K 470... mokėtinas PVM (jei PVM mokėtojas)
- Jei ūkininkas gauna nuostolį:
- D 640... ilgalaikio turto perleidimo nuostolis
- D 271; 272 ... pinigų gavimas
- D 13... IMTnusidėvėjimas
- K 12... įsigijimo savikaina.
- K 470... mokėtinas PVM (jei PVM mokėtojas)
Pardavus ar kitaip perleidus indivudualioje veikloje naudojamą turtą, atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį. Turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai
Kiekviena įmonė renkasi savo nuožiūra savo įgyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį, jo likvidacinę vertę ir metinę ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normą. Metinė nusidėvėjimo norma skaičiuojama iš anksto įvertinus bei išanalizavus šiuos aspektus:
- Numatomą naudingą ilgalaikio turto tarnavimo laiką;
- Numatomą ilgalaikio turto naudojimo intensyvumą, turto savybių kitimą, kurios galėtų įtakoti turto naudingumą per visą jo naudojimo laikotarpį;
- Ekonominę ir technologinę pažangą;
- Teisinius veiksnius, kurie riboja ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką;
- Nusistatytą ilgalaikio turto likvidacinę vertę.
Nusistatyti ilgalaikio turto metiniai nusidėvėjimo normatyvai, naudingo tarnavimo laikas bei likvidacinė turto vertė yra ne galutiniai. Jie gali būti tikslinami pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (pvz. atliktas ilgalaikio turto remontas ar rekonstrukcija, pagerinusi turto naudingąsias savybes ar pailgino turto tarnavimo laiką).
Remiantis Pelno mokesčio įstatymu (PMĮ) - ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei PMĮ 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo normatyvai. Taip pat ilgalaikio turto likvidacinė vertė negali viršyti 10 proc. turto įsigijimo savikainos.
Įmonėms, individualiai atsižvelgiant į situaciją, paliekama galimybė nusistatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį bei likvidacinę turto vertę pačioms. Finansinė ir mokestinė įmonės apskaita gali skirtis, jei tam yra realus pagrindas. Šie laikini skirtumai išnyksta, kai turtas nusidėvi tiek mokestinėje, tiek finansinėje apskaitoje.
SVARBU: Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y. jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y. jeigu įmonė suskirsto turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taiko skirtingus normatyvus, - finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus.
Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu.
Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų.
Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką.
Gamintojo nustatytas garantijos laikotarpis gali būti svarbus sprendžiant, kokį nusidėvėjimo normatyvą taikyti.
Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti.
PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y. pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu.
Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį.
Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai
Ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti gali būti taikomi 4 metodai, kuriuos galime rasti 12-tame Verslo apskaitos standarte (VAS):
- Tiesinis (tiesiogiai proporcingas). Šis metodas remiasi principu, jog ilgalaikis turtas naudojamas vienodai tolygiai visą jo naudingo tarnavimo laiką bei kiekvienais metais teikia tokio paties dydžio ekonominę naudą ir dėl šios prielaidos kasmet nurašoma ta pati ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma.
- Produkcijos. Šis metodas grindžiamas darbų apimties bei nusidėvėjimo priklausomybe vienam nuo kito. Šiuo atveju kiekvienais metais nusidėvėjimo suma- skirtinga. Kuo intensyviau naudojamas ilgalaikis turtas įmonės veikloje, tuo nusidėvėjimo suma yra didesnė.
- Metų skaičiaus ir Dvigubai mažėjančios vertės. Abu nusidėvėjimo skaičiavimo metodai - progresiniai. Juos taikant įmonėse pirmaisiais metais turto nusidėvėjimo suma nurašoma didesnė nei vėlesniais metais. Abu metodai remiasi tuo, kad pirmais turto naudojimo metais naujas turtas teikia daugiau ekonominės naudos nei vėlesniais metais, dėl šios priežasties ir nusidėvėjimo išlaidos yra didesnės pirmaisiais metais. Šie metodai taikytini tik kai skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą norima parodyti turto teikiamą ekonominę naudą bei įmonės veiklos rezultatus.
Renkantis turto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą reikėtų nepamiršti, jog Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) nurodo, kad tam tikroms ilgalaikio turto grupėms gali būti taikomas tik tiesinis metodas, kitoms- tiesinis arba dvigubo balanso, trečioms- tiesinis arba produkcijos.
Taip pat svarbu paminėti, jog visam turtui, priklausančiam tai pačiai ilgalaikio turto grupei, turi būti taikomas tas pats metodas.
Kada pradedamas ir baigiamas skaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimas?
Įmonė, įsigijus bei parengusi naudoti ilgalaikį turtą, jo nusidėvėjimą pradeda skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 dienos. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y. kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.
Turto nusidėvėjimo vertė per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį privalo būti perkeliama į bendras, administarcines sąnaudas arba į gamybos, teikiamų paslaugų savikainą.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo sekančio mėnesio pirmos dienos, jei turtas visiškai nenaudojamas, arba po ilgalaikio turto nurašymo, pardavimo, perdavimo.
SVARBU: Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.
Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas.
Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai.
Nekilnojamojo turto (NT) nusidėvėjimas nuomos kontekste
Išnuomojant nekilnojamąjį turtą, svarbu atskirti natūralų ir nenatūralų turto nusidėvėjimą. Natūralus nusidėvėjimas yra neišvengiamas ir atsiranda dėl įprasto naudojimo, o nenatūralus nusidėvėjimas atsiranda dėl netinkamo naudojimo ar tyčinės žalos.
| Nusidėvėjimo tipas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Natūralus nusidėvėjimas | Pažeidimai, atsiradę dėl normalaus daiktų naudojimo pagal tikslinę paskirtį (pvz., rankenėlių ar turėklų nusitrynimai), santechnikos prietaisų lašėjimas, klibėjimas, smulkūs, negilūs įbrėžimai ant sienų, kuriuos galima nuvalyti, pageltęs šaldytuvas ar kita buitinė technika, rūdys ant radiatoriaus, pelėsis (individualiai žiūrima, nes gali būti nuomininko nepriežiūra, nevėdinimas). |
| Nenormalus nusidėvėjimas | Žymės, paviršių įbrėžimai, kurių negalima nuvalyti, sulaužymai, mechaniniai pažeidimai (pvz., sofos kojelės iškrypo dėl šokinėjimo), dėmės ant tekstilės (sofų, čiužinių, kėdžių), užuolaidų suplėšymas prie darinėjamo lango, sulaužytos lovos grotelės. |
Kaip įrodyti savo tiesą?
Savininkas (kaip nukentėjęs asmuo) privalo įrodyti, kad žala kilo dėl nuomininko veikimo (arba neveikimo). T. y. įrodyti neteisėtus nuomininko veiksmus ir jų priežastinį ryšį su žalos atsiradimu. Nuomininkas gali įrodyti savo tiesą daug lengviau, jei turės užfiksuotą butą dar prieš atsikraustymą. Jeigu būklės apsirašymo ar nuotraukų nuomininkas visgi nepasidarė, padėtų ekspertizė, kuri vertintų galimą nusidėvėjimo kilmę: natūrali, sukelta netinkamo naudojimo ar tyčinė.
Rekomendacijos nuomotojams ir nuomininkams
- Sudaryti išsamią nuomos sutartį, kurioje aptariami dažniausiai pasitaikantys ginčai.
- Prieš nuomojant turtą, įvertinti jo būklę ir aprašyti ją sutarties priede (baldų būklė, buitinės technikos modeliai, akivaizdūs sugadinimai).
- Padaryti buto, baldų ir įrangos nuotraukas ar vaizdo įrašus.
- Nuomotojams rekomenduojama planuoti remontą kas 7-10 metų (dažniausiai užtenka sienų perdažymo ir smulkių pataisymų).
Ilgalaikis turtas tai yra turtas, kuris įmonės veikloje tarnauja ilgiau nei vienerius metus bei kuris įsigyjamas viršijant tam tikrą minimalią sumą, kuri reikalinga turtą pripažinti ilgalaikiu. Skiriamos 3 ilgalaikio turto grupės: nematerialusis ilgalaikis turtas, materialusis ilgalaikis turtas ir finansinis ilgalaikis turtas. Ilgalaikio turto naudojimas įmonės veikloje beveik visada išreiškiamas skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba kitaip - amortizaciją.
Žinoma, turtas dėvisi pamažu, todėl įmonės apskaitoje ilgalaikio turto savikaina paskirstoma per visą turto tarnavimo laikotarpį. Nudėvimoji ilgalaikio turto vertė skaičiuojama iš turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant įmonės nusistatytą likvidacinę vertę. Taigi, įsigijus ilgalaikio turto, itin svarbu tinkamai jį užfiksuoti įmonės apskaitoje bei iš karto nustatyti visus būtinus nusidėvėjimo rodiklius.
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai ilgalaikio turto įstatymo aspektai Lietuvoje, įskaitant turto grupes, nusidėvėjimo skaičiavimą ir kitas svarbias nuostatas.
tags: #kokia #gyvenamiki #patalpu #nusidevejimo #norma