Istorinis žanras - vaizduojamosios dailės žanras, kurio kūriniai vaizduoja istorinius įvykius ir asmenis, mitologinius, Senojo ir Naujojo Testamento siužetus ir veikėjus. Jam būdinga kruopštus realistinis piešinys ir detalių modeliuotė, remiamasi tiksliomis vaizduojamosios epochos studijomis. Naudojama portreto, peizažo, buitinio, batalinio žanro elementai, dažniausiai vyrauja pakili nuotaika, dramatizmas.
Eugène Delacroix. "Laisvė vedanti liaudį"
Istorinio Žanro Raida
Istorinio žanro kompozicijų būta Egipto, Mesopotamijos, senovės Graikijos ir Romos skulptūroje bei tapyboje, ypač paplito viduramžių kronikų miniatiūrose, rankraštinių knygų iliustracijose, freskose, mozaikose, tekstilėje. Kaip savarankiškas žanras susiformavo 15 a. renesansinėje tapyboje; pirmasis jį teoriškai apibūdino L. B. Alberti.
Daugiausia vaizduota religinės, mitologinės, alegorinės (italų Gentilleʼs Bellini, Leonardo da Vinci, Michelangelo, Pinturicchio, Rafaelio, Tiziano, Tintoretto, P. Uccello paveikslai, prancūzo J. Fouquet miniatiūros), antikinės (italų A. Mantegnos, Piero della Francescos paveikslai) tematikos kompozicijos. Istorinis žanras klestėjo baroko, klasicizmo laikotarpiais.
18-19 a. daugiausia vaizduoti konkretūs istoriniai įvykiai (J. L. Davido kūryba). Naujų impulsų istorinio žanro plėtotei teikė Prancūzijos revoliucija. Romantizmo laikotarpiu plito istorinio žanro kūriniai, reiškiantys nacionalines patriotines idėjas, žadinantys istorinę savimonę (E. Delacroix, K. Briullovo, E. Gallé, A. Grottgerio, T. Géricault, A. Ivanovo, C. F. Lessingo, J. Matejkos kūryba).
20 a. pradžios istorinio žanro paveiksluose ryšku realizmo tendencijos, pabrėžtos buitinės detalės, peizažo elementai.
Istorijos Žanras Lietuvoje
Lietuvoje istorinis žanras plėtojamas nuo 16 a. pabaigos (vyravo istorinių asmenų portretai, mūšių vaizdai), sukurta sienų tapybos, grafikos kūrinių, piešinių. 17 a. Radvilų manufaktūrose sukurta istorinio žanro gobelenų. 18 a. antroje pusėje klasicistinių istorinio žanro kompozicijų nutapė P. Smuglevičius.
18 a. pabaigoje-19 a. pradžioje istorinio žanro paveiksluose vaizduojama Lietuvos praeitis, Prancūzijos-Rusijos karas (1812), 1830-31 sukilimo įvykiai (J. Damelio, G. Kislingo, J. Oleškevičiaus, J. Rustemo, J. Saunderso, F. Veiso kūriniai). 19 a. istorinio žanro paveikslų nutapė M. E. Andriolis, V. Slendzinskis.
Juose ryšku romantizmo tendencijos, ypač jos įsivyravo 20 a. 20 a. vidurio istorinio žanro paveiksluose vyravo II pasaulinio karo vaizdai (S. Džiaukšto, V. Gečo, V. Jurkūno vyresniojo, V. Karatajaus, J. Kuzminsko, V. Mackevičiaus kūriniai).
Knygų Žanrai: Skaitytojo Pasirinkimai
Kiekviena knyga skaitytojui suteikia kažką prasmingo. Visgi, reikia pripažinti, kad kiekvienas skaitytojas turi savitą skonį. Tai reiškia, kad nusprendus pasinerti į skaitymo ritualą, visų pirma skaitytojui reikėtų apsispręsti, kuris knygų žanras yra artimiausias jo širdžiai. Tinkamai pasirinktas žanras - tai savotiška saugumo garantija, kuri užtikrina maloniausią skaitymo patirtį ir ilgiau išliekantį įspūdį.
Knygų žanrai yra tarsi signalai, kurie skaitytojui leidžia iš anksto numatyti būsimo pasakojimo toną, emociją, tematiką ir stilių. Jeigu skaitytojas į rankas paima romaną, jo lūkestis yra emocinis artumas ir viltinga pabaiga. Analogiškai, trileris skaitytojui iš anksto sufleruoja apie įtampą, paslaptis ir intrigą, o pavyzdžiui, filosofinis traktatas kviečia kelti klausimus, gilintis į apmąstymus.
Tai reiškia, kad pagal knygos žanrą galima geriau įvertinti ir asmeninius troškimus. Knygos žanras padeda suvokti, ko trokšta pats skaitytojas - pabėgimo, įžvalgų, empatiškumo, atradimų ar kitų patirčių.
Populiariausi Knygų Žanrai
Šiandieniniai skaitytojai mieliausiai renkasi knygų žanrus, kurie leidžia pabėgti nuo realybės. Taip pat jie ieško žanrų, kurie leidžia geriau pažinti save ir savo laikmetį. Trumpai apžvelkime, kokie knygų žanrai geriausiai atspindi šiuolaikinio skaitytojo skonį:
- Romantinė fantastika: meilės istorijos su magijos prieskoniu, kurios apima įvairiausius romantinius scenarijus, apgaubiamus magijos skraiste. Tokio žanro populiarumas puikiai patvirtina faktą, kad pabėgimas į fantazijos pasaulį ir istorijos, kurios primena apie nenugalimą meilės jėgą yra vertybė, kuri tikrai imponuoja šių dienų skaitytojui.
- Trileriai ir detektyvai: istorijos, kurios aitrina pojūčius, lavina protą. Skaitytojus vilioja galimybė patiems rinkti užuominas, narplioti paslaptis ir konkuruoti su detektyvu.
- Fantastika: suteikia savotišką prieglobstį bei terpę apmąstymams. Tai žmogaus drąsos, moralės ir vaizduotės atspindys.
- Atsiminimai ir biografijos: tikros istorijos, kurios atvirai pasakoja apie kovą, pokytį, atsparumą ir kitus žmogiškus dalykus.
- Asmeninis tobulėjimas ir populiarioji psichologija: knygos, kuriose gvildenamos temos apie įpročių formavimą, dvasingumą ir savęs pažinimą.
- Vaikų ir jaunimo literatūra: puikiai pasitarnauja kūrybiškumo ir empatijos ugdymo labui.
- Amžinas klasikos žavesys: primena, kad žmogaus jausmai ir istorijos peržengia laiko ribas, niekada nepraranda aktualumo.
Skaitytojo empatija atskleidžia troškimą rasti aiškumą chaose arba, pavyzdžiui, norą, pajusti galvosūkių sprendimo jaudulį. Kai skaitytojas atsigręžia į dvasinę ar filosofinę literatūrą, įprastai jis ieško gilesnės prasmės ar, sakykim, vidinės ramybės. Jeigu skaitytoją sudomina dramos žanrai, tikėtina, kad jis nori iš arčiau pažinti žmonių emocijas ir konfliktus.
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja emocinį ir intelektualinį skirtingų žanrų patrauklumą:
| Žanras / Tipas | Emocinė ar Intelektinė Trauka |
|---|---|
| Romantika ir įkvepianti grožinė literatūra | Viltis, gijimas, su emocijomis susiję sprendimai |
| Fantastika ir spekuliatyvioji literatūra | Vaizduotės lavinimas, nuostabos pojūtis, alternatyvi realybė |
| Trileriai / detektyvai | Įtampa, problemų sprendimas, katarsis |
| Atsiminimai / tikros istorijos | Ryšys, empatija, gyvenimiškos patirtys |
| Saviugda / asmeninis tobulėjimas | Savistaba, transformacija, gairės pokyčiams |
| Vaikų ir jaunimo literatūra | Atradimas, nuostabos pojūtis, ugdymas |
| Klasika / literatūrinė grožinė literatūra / filosofija | Minties gylis, kūrybinė meistrystė, laikui nepavaldūs apmąstymai |
Svarbu atsiminti, kad mėgstamas žanras gali kisti kartu su gyvenimo etapu, vyraujančia nuotaika ar kintančiais poreikiais. Tai reiškia, kad skaitytoją, kurį šiandien domina grožinės literatūros žanrai, rytoj gali sudominti politinė filosofija. Juk knygos žanras nėra kalėjimas - tai gyvenimo palydovas ir atspindys.
Kiekvieno knygos žanro paaiškinimas per 6 minutes
Kaip Rasti Mėgstamą Žanrą?
Rasti mėgstamą knygos žanrą - tai ne sekti mados tendencijas, o atrasti tai, kas iš tikrųjų priverčia pasijusti gerai ir prasmingai. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Sekite savo pomėgius: Pagalvokite, kas Jus žavi už skaitymo ribų - menas, mokslas, istorija, emocijos, žmogaus protas. Istorijos, kurios dera su mėgstamiausiais pomėgiais dažnai tampa įdomiausiomis ir vertingiausiomis.
- Derinkite žanrą prie nuotaikos: Jeigu gyvenime jaučiamas adrenalino stygius, puikiu pasirinkimu gali tapti įtempto siužeto trileris. Apmąstymo akimirkomis į rankas galima paimti filosofijos arba poezijos kūrinį.
- Tyrinėkite po truputį, bet plačiai: Apsakymai, esė ar kiti trumpesnio teksto žanrai yra puikus būdas paragauti naujų stilių be jokių įsipareigojimų. Išbandykite fantastiką, romantiką ar grožinę literatūrą mažesniais kiekiais.
- Skaitykite skirtingų epochų ir kultūrų kūrinius: Kiekviena kultūra ir epocha įvairius žanrus interpretuoja savaip.
- Klausykitės savo vidinio balso: Atkreipkite dėmesį į tai, kas priverčia jus pamiršti laiką. Tai bus Jūsų kompasas.
- Maišykite ir derinkite: Žanrai šiandien kur kas lankstesni nei anksčiau. Išbandykite istorinę fantastiką, romantinį trilerį ar filosofinį memuarą.
- Prisijunkite prie skaitytojų bendruomenės: Skaitymas gali būti ne tik asmeniškas, bet ir labai socialus pomėgis. Prisijunkite prie knygų klubo, sekite diskusijas internete, peržvelkite literatūros leidyklos „Alma Littera“ rekomendacijas.
- Grįžkite prie vaikystės pomėgių: Dažnai ankstyvieji skaitymo ritualai atskleidžia giliai viduje slypėjusias emocines tiesas.
- Leiskite skaitymui tapti žaidimu: Svarbiausia - dėl pasirinkto kūrinio nejausti kaltės, nedvejoti ir nepersigalvoti. Geriausias žanras yra tas, kuris priverčia atversti kitą ir dar kitą knygos puslapį.
Knygų žanrai
Kalba Ir Teksto Žanrai
Rašytinio teksto žanrai tradiciškai skirstomi į tipus (pasakojimas, aprašymas, samprotavimas), šie tipai pinasi ir esti mišrūs: juose susipina analogija ir kontrastas, pasakojimas ir aprašymas, informavimas ir iliustravimas, dar įsipina aliuzija, digresija, citavimas ir t. t.
- Pasakojimas: toks teksto tipas, kai apie kokį nors dalyką pasakojama plačiai, išsamiai ir nuosekliai.
- Aprašymas: toks teksto tipas, kai aprašomas dalykas pateikiamas vaizdingai, sukeliamas adresato pasigėrėjimas, emocijos.
- Samprotavimas: toks teksto tipas, kai autorius logiškai, nuosekliai dėsto mintis, argumentus, iš prielaidų daro išvadas, vertina, polemizuoja, siekia ką nors įrodyti.
Tuos pačius tekstus, pasirinkus kitą atskaitos tašką, galima grupuoti dar kitaip:
- Buitiniai: tai žmonių kasdienio bendravimo poreikiams ir asmeninei informacijai perteikti skiriami tekstai. Dažniau būna sakytinės formos (monologas, dialogas, pokalbis, ginčas ir t. t.), gali būti ir rašytinės (laiškas, interviu ir t. t.).
- Meniniai: tai rašytojų kūrybinei išmonei atskleisti ir skaitytojų vaizduotės, jausmų ir minčių atradimams skirti tekstai, dažnai turintys perkeltinių prasmių. Būna įvairių formų (sakytinės, rašytinės, vaizdinės, mišrios) ir žanrų (liaudies pasakos, literatūrinės pasakos, komiksai, eilėraščiai, apsakymai, apysakos, pjesės ir t. t.).
- Dalykiniai (moksliniai): tai mokslinėms problemoms kelti, žinioms pateikti arba mokyti skiriami tekstai. Būna rašytinių, sakytinių ir mišrių formų (straipsnis, studija, vadovėlis, pranešimas, paskaita ir t. t.).
- Publicistiniai (žiniasklaidos): tai visuomenės gyvenimo problemas keliantys, aptariantys, informuojantys, žmonių aktyvumą skatinantys tekstai. Būna įvairių formų (rašytinių, sakytinių, vaizdinių, mišrių) ir žanrų (žinutė, straipsnis, reportažas, laiškas, interviu ir t. t.).
- Administraciniai: tai teisininkų, administracijos darbuotojų, diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų tvarkomi arba valstybinėms įstaigoms skiriami tekstai. Dažniausiai būna parengiami rašytinės formos (į sakymas, protokolas, prašymas, charakteristika, gyvenimo aprašymas, sutartis ir t. t.), bet gali būti perskaitomi ir žodžiu (įsakas, deklaracija ir kt.).
- Religiniai: tai religijų istorijai, teorijai ir praktikai skiriami tekstai. Būna sakytinės ir rašytinės formų ir įvairių žanrų (pvz., Biblija, giesmės, maldos, pamokslai ir t.t.).
- Mišrūs: tai įvairių požymių turintys tekstai (pvz., mokslo populiarinimo tekstai gali turėti ir mokslinio, ir publicistinio, ir meninio tekstų požymių). Būna sakytinės, rašytinės, vaizdinės ir mišrios formų bei įvairių žanrų (pvz., buitinės ir meninės kalbos laiškas, dalykinis ir publicistinis straipsnis ir t. t.).
- Mokomieji: tai mokinių mokykloje kuriami įvairūs tekstai, atsižvelgiant į tikslus, paskirtį, žanrų reikalavimus, mokantis atrasti savo rašytinę raišką ir atpažinti savąją kūrybinę savastį. Būna sakytinės, rašytinės, vaizdinės ir mišrios formų, siekiama laikytis tam tikrų žanrų reikalavimų.
Literatūros Rūšys ir Žanrai
Literatūros rūšys ir žanrai yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių suprasti kūrinių įvairovę ir jų paskirtį. Grožinė literatūra - tai kūrybinė erdvė, kur žodžiai virsta pasakojimais, vaizdiniais ir emocijomis. Epas - tai pasakojamoji literatūros rūšis, dažniausiai rašoma proza. Ši literatūros rūšis leidžia sekti istoriją ir kartu pažinti žmogaus santykius, visuomenės vertybes bei pasaulėžiūrą.
Epas yra viena seniausių literatūros formų - nuo liaudies sakmių iki didžiųjų romanų. Literatūrai priskiriami:
- Pasaka
- Mitas
- Sakmė
- Padavimas
- Legenda
- Anekdotas
- Romanas
- Apysaka
- Apsakymas
- Novelė
- Eiliuotas pasakojimas
- Alegorinis pasakojimas
- Herojinis epas
- Esė
- Dokumentinis pasakojimas
- Feljetonas
Lyrika - tai literatūros rūšis, kurioje svarbiausia yra žmogaus jausmai, mintys ir nuotaikos. Ji neturi aiškaus siužeto kaip epas ar dramatiškų veiksmų kaip drama. Lyrikoje viskas sukasi apie lyrinį „aš“ - tai gali būti pats autorius arba poetiškai sukurtas veikėjas. Lyrikai priskiriami:
- Eilėraštis
- Sonetas
- Himnas
- Giesmė
- Rauda
- Daina
- Baladė
- Elegija
- Idilė
- Madrigalas
- Trioletas
- Romansas
- Odė
- Epigrama
- Epitafija
- Pastoralė
- Panegirika
- Atminties žanro kūriniai
- Poringė
- Eilėraštis proza
Drama - tai vaidinti skirta literatūros rūšis, kurioje visas pasakojimas atsiskleidžia per dialogus ir veiksmus. Čia nėra pasakotojo - žiūrovas mato tik veikėjų konfliktus, jų emocijas ir santykius. Dramai priskiriami:
- Tragedija
- Komedija
- Tragikomedija
- Melodrama
- Vodevilis
- Farsas
- Misterija
- Intermedija
- Moralitė
- Monodrama
- Socialinė drama
- Buitinė drama
- Psichologinė drama
Literatūros žanrai ir rūšys šiandien gerokai prasiplėtė - greta klasikinių schemų atsirado nauji, mišrūs žanrai.
Žanrų klasifikacija:
| Žanras | Apibūdinimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Fantastika | Kūriniai apie stebuklingus pasaulius, antgamtinius reiškinius ar išgalvotas civilizacijas. | J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovas“ |
| Detektyvas | Pasakojimas apie nusikaltimus ir jų tyrimą, paremtas logika bei įtampa. | A. Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ |
| Mokslinė fantastika | Žanras, nagrinėjantis mokslo ir technologijų įtaką žmogui bei visuomenei. | I. Asimovo „Aš, robotas“ |
| Biografinis romanas | Kūrinys, atskleidžiantis tikro žmogaus gyvenimą, patirtį ir istoriją. | R. Šavelio „Žemaitė“ |
| Jaunimo literatūra | Skirta paaugliams - apie draugystę, meilę, tapatybę ir iššūkius. | J. K. Rowling „Haris Poteris“ |
Norint geriau suprasti kūrinį, svarbu mokėti atskirti, kokiai literatūros rūšiai ir žanrui jis priklauso. Tai padeda lengviau analizuoti tekstą, įsiminti mokantis ir suprasti kūrinio paskirtį.
Šventraščio Žanrų Teorijos Istorija
Šio amžiaus pradžioje katalikai įžengė į naują epochą Šv. Rašto studijoje, ypač apie literatūrinius jo žanrus. Tiesa, šis klausimas nėra šio amžiaus išradimas, nes jau Bažnyčios Tėvai jį yra lietę, žinoma, ne taip aiškiai ir ne tokiais terminais, kaip dabar. Apie literatūrinius žanrus rašė ir pereito šimtmečio šventraščio vadovėlių autoriai, tačiau ir šie negalėjo perdaug ką pasakyti, nes neturėjo reikiamų įrodymui argumentų.
Padažnėjusių iškasenų Rytų šalyse ir atrastų dokumentų dėka šiuo metu Rytų kultūra pažįstama daug tobuliau, negu prieš penkiasdešimt metų. Pažįstant šią kultūrą, lengviau pažinti rašymo formas, rytiečių išsireiškimus ir jų psichologiją, kuriuos galima pritaikyti visiems šventraščio autoriams.
Šventraštyje taip pat aiškiai pastebimi trys žanrai: istorinis, didaktinis ir poetinis. Šis bendras padalinimas nėra tobulas, nes, skaitant istorines knygas, galima pastebėti rašymo nevienodumų. Jos visos yra istorinės, bet nevienodai paduoda istorinius faktus. Todėl savaime kyla klausimas, kokie gi žanrai yra istorinėse knygose, arba, geriau išsireiškiant, kokie istorinio žanro padaliniai yra randami tose knygose, kurios pirmąja savo forma atrodo pasakojančios istoriją.