Finansinės paskatos priemonė, skirta jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos regionuose, veikia nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Atliekant finansinės paskatos teikimo stebėseną, pastebėta, kad jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą, skaičius kasmet auga, o tam reikalingos vis didesnės valstybės biudžeto lėšos.
Seimas antradienį priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2025 m. apribos subsidijų gavimą gyventojams norintiems įsigyti būstus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, kurių gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., o miestų žiedinėse savivaldybėse viršija 60 tūkst.
Pagal naują tvarką subsidija bus diferencijuojama atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių. Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, subsidija sieks 10 proc., auginančioms du vaikus - 12,5 proc., auginančioms tris vaikus ar daugiau - 15 proc. Šeimos sudėčiai pasikeitus, subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.
Šeimoms maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki 13 tūkst. eurų, o būsto maksimali vertė - 120 tūkst. eurų. Iki šiol būsto vertė nebuvo ribojama.
ELTA primena, kad jaunoms šeimoms valstybė subsidijuoja būstą, kurio vertė neviršija 120 tūkst. eurų. Galiojantis įstatymas taip pat numato, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes, infliaciją, energijos kainų keliamus iššūkius, šiems metams jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti yra skirti 8 mln. eurų. 2023 metais jau išduota daugiau kaip 300 pažymų subsidijoms būstui įsigyti.
Priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, finansinė paskata teikiama skiriant 15-30 proc.
Jaunų šeimų, gaunančių finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, skaičius kasmet auga. 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. - 820, 2020 m. - 1202, 2021 m. - 1580, 2022 m. - 1595 jaunos šeimos.
Parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą - svarbus žingsnis demografinės situacijos gerinimui.
Ministerijos Siūlymai ir Pakeitimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo nebeleisti jaunoms šeimoms būstų statytis pačioms, būtų galima pirkti tik stovinčius pastatus. Taip pat paramos dydis nebepriklausytų nuo vaikų skaičiaus, kaip yra iki šiol.
Po aktyvios kritikos tiek viešojoje erdvėje, tiek ir žiedinių savivaldybių vadovų pozicijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš dalies atsitraukė - atsisako ankstesnės pozicijos nebeskirti paramos jaunoms šeimoms įsigyti būstą aplink didmiesčius esančiose savivaldybėse.
Praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui ministerijos pateiktas variantas numato, kad nuo birželio jaunoms šeimoms su valstybės parama būstą įsigyti būtų galima ir trijų didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose. Ten perkamo būsto vertė neturėtų viršyti vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.
Socialinių reikalų komiteto pirmininkės konservatorės Paulės Kuzmickienės nuomone, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose įsigyti būstą būtų galima „tik krašteliuose“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad būstus su valstybės parama būtų galima įsigyti dviejuose trečdaliuose Vilniaus rajono teritorijos, Klaipėdos rajone - maždaug pusėje, o Kauno rajone - trečdalyje teritorijos.
Jeigu Seimas naują paramos skirstymo tvarką patvirtintų, susidarytų dvi laukiančiųjų paramos eilės - vienoje būtų iki šiol finansinės paskatos jau paprašiusios, bet jos dėl lėšų stygiaus negaunančios jaunos šeimos, kurių yra apie tūkstantis, o kitoje - paramos prašysiančios pagal naujas taisykles.
Pagal naują tvarką subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų). Tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų.
Ateityje įsigyjamo būsto maksimali vertė, ko iki šiol nebuvo, siektų 120 tūkst. eurų. Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.
Savivaldybių Pozicija
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas poziciją išsakė FB savo paskyroje:
Mūsų savivaldybės yra augančios, Klaipėdos rajonas - ypatingai. Būtent mūsų jaunos šeimos lyderiauja paramos gavime, beveik penktadalis visos paramos būstui įsigyti keliauja į Klaipėdos rajoną. Tai reiškia, kad esame patrauklus rajonas ir žmonės nori čia gyventi, todėl valstybė privalo atsižvelgti į tą norą.
Būstas jaunoms šeimoms Vilniuje.
Finansavimas ir Statistika
Paramai jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose iš biudžeto 2018-2022 metais buvo skirta 64,2 mln. eurų, pernai - 12 mln. eurų, o šiemet - 8 mln.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, daugiausia paramos gavėjų 2018-2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose prie didžiųjų miestų (Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai). Mažiausiai paramos gavėjų 2018-2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose šalies pasienyje (Ignalina, Zarasai, Pagėgiai, Druskininkai, Kalvarijos, Visagino), t. y. atokiau nuo didesnių miestų.
Seimui pritarus, jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, subsidija didėtų nuo 10 iki 15 proc. Du vaikus auginančios jaunos šeimos galėtų tikėtis subsidijos, siekiančios ne 12,5 proc., kaip yra šiuo metu, o 17,5 proc. Taip pat siūloma, kad tris ar daugiau vaikų auginančios jaunos šeimos galėtų gauti subsidiją, siekiančią 20 proc.
Siekiant savivaldybių prisidėjimo prie jaunų šeimų būsto įsigijimo, įstatyme siūloma įtvirtinti minimalią savivaldybės paramos ribą - 1 tūkst. eurų.
Svarbu pažymėti, kad, jeigu šeimos pajamos yra nepakankamos, dėl paramos būstui įsigyti ji gali kreiptis į savivaldybę pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (pagal šią primonę šiuo metu laukiančiųjų paramos būstui įsigyti eilės nėra).
Taiklesnė ir efektyvesnė parama jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą: ką svarbu žinoti?
| Metai | Paramos gavėjų skaičius |
|---|---|
| 2018 | 116 |
| 2019 | 820 |
| 2020 | 1202 |
| 2021 | 1580 |
| 2022 | 1595 |