Vis dažniau kalbama apie mokytojo profesijos prestižą ir būtinumą. Pedagogiką populiarinančios iniciatyvos parodė, kad ilgą laiką jaunų žmonių, atrodo, pamiršta profesija atsigauna ir sulaukia vis daugiau jų dėmesio. Tačiau šiandien susiduriame su nelengva realybe: mokytojų profesija nebėra tokia patraukli, kaip buvo anksčiau.
Šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių kalbama apie mokytojų trūkumą. Ir tai nestebina, nes šiuolaikiniam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad net pradinių klasių mokytojas vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas. Suprantama, nė vienas žmogus negali iki galo atitikti visų šių lūkesčių.
Šių specialistų daugiausia parengia Vilniaus universitetas (VU). VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė Rita Makarskaitė-Petkevičienė teigia pastebėjusi, kad abiturientai pedagogikos studijas renkasi dėl kelių priežasčių. Pasak jos, studentai nori tapti pedagogais todėl, kad ši profesija turi savotiško žavesio. Čia nėra rutinos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažnai būsimieji mokytojai nori būti panašūs į savo kelyje sutiktus mokytojus, jie žavisi jų kompetencija, asmeninėmis savybėmis, atsidavimu savo darbui, mokiniams.
VU Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centro vadovė docentė Asta Meškauskienė pabrėžia, kad mokytojo profesija šiandien kaip ir anksčiau turi ypatingą reikšmę. Doc. A. Meškauskienė pasakoja, kad studentų draugai dažnai nustemba išgirdę, jog jie nori tapti mokytojais. Ji sako, kad jos vadovaujamas centras sulaukia daug susidomėjusiųjų skambučių ir laiškų. „Pedagogikos studijomis domisi net ir tie, kurie jau turi bakalauro ar net magistro laipsnį. Dažnai išgirstame, kad jie kadaise svajojo tapti mokytojais, tačiau artimieji atkalbėjo.
Doc. A. Meškauskienė vardija priežastis, dėl kurių žmonės pasirenka būti mokytojais. Šį pasirinkimą gali nulemti jų pačių patirtis mokykloje. Pasak jos, kai kurie mokiniai nori tapti mokytojais dėl to, kad turėjo labai prastus mokytojus ir norėjo būti geresni.
Devynerius metus mokykloje istoriją dėstantis Mindaugas Nefas pasakojo, kad sunku ir suskaičiuoti, kiek jo giminėje mokytojų. Tėčio pasiūlymas tapti pedagogu M. Nefą atvedė į mokyklą, kur, kaip pasakojo, stengiasi su mokiniais bendrauti ne tik formaliai bei jiems paaiškinti, kodėl taip svarbu būti išsilavinusiu. Būtent mokiniai, pasak M. Nefo, labiausiai motyvuoja dirbti šį darbą.
Pelėdnagiškė Monika Vekrikaitė (24 m.) - viena iš nedaugelio jaunų žmonių, kuri kone nuo kūdikystės žinojo savo paskirtį šioje Žemėje ir nė sekundei nebuvo sudvejojusi savo pašaukimu. Ji sako, kad visada žinojo, kad būsi mokytoja ir niekada nė minties nebuvo, kad galėtų būti kuo nors kitu.
Monika mano, kad mokytoju be pašaukimo tikrai nėra įmanoma būti. Be pašaukimo dirbti būtų išties sudėtinga, juolab žinant, kokie yra mokytojų atlyginimai Lietuvoje... Be to, šiam darbui reikia labai daug kantrybės, nuolatinio pasiruošimo įvairioms užduotims, pamokoms, veikloms, ekskursijoms ir kitoms atsakomybėms. Šis darbas yra tartum niekada nesibaigiantys namų darbai - tenka dirbti po darbo arba prieš jį - negali tiesiog išjungti kompiuterio, uždaryti biuro duris ir eiti namo.
Mokytojų trūkumas ir demografinė situacija
2023 m. Lietuvoje trūko apie 2,5 tūkstančio mokytojų. Prognozės rodo, kad šis skaičius kasmet didės. Vyresnė karta išeina į pensiją: pavyzdžiui, Ukmergėje 2023-2024 m. m. dirbo 31 vyresnis nei 65 metų mokytojas ir 116 mokytojų, kurių amžiaus vidurkis siekė 60-64 metus. Tuo tarpu jaunesnių nei 30 metų - 8 mokytojai. Net 16,65 proc. mokytojų Lietuvoje yra pensinio amžiaus.
VU MIF šiais metais pradėjo laidų ciklą „O kas toliau?“. Vienoje iš laidų fakulteto partnerystės profesorius Vytautas Ašeris kalbino ir mokytoją Š. Vaitkų - vieną iš pavyzdžių, kai jaunas žmogus pasirenka mokytojo kelią. Talentingas jaunuolis pasakojo apie mokytojo specialybės privalumus, apie tai, kad nors jautė aplinkos spaudimą dėl visuomenės nuomonių, šiandien džiaugiasi įdomiu ir pelningu darbu.
Šiuo metu vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas. Iki dabar Vilniaus universitete (VU) norą būti matematikos mokytojais yra pareiškę mažiau nei dvidešimt jaunuolių. Praėjusiais metais jų buvo trylika. VU Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) sulaukė džiaugsmingo buvusio ministro skambučio, kad priimta daug studentų.
Norint atkreipti dėmesį į mokytojų trūkumo problemą, galima sukurti vaizdo įrašą, kuriame būtų rodomi interviu su esamais mokytojais, studentais ir švietimo ekspertais, diskutuojant apie iššūkius ir galimybes šioje profesijoje.
Pedagogo profesija: ar mokytojo vardas dar skamba išdidžiai?
Savybės, kuriomis turi pasižymėti geras mokytojas
Atlyginimai ir visuomenės požiūris
Panaši problema yra ir kitose šalyse - būtent tose, kur mokytojų atlyginimas mažas. Yra ir tokių valstybių, kur mokytojo profesija prestižinė, pavyzdžiui, Suomija ar Singapūras. Ten mokytojų atlyginimai aukšti, o profesija gerbiama.
Pasak mokslininko dr. Edmundo Mazėčio, daugelis mano, kad profesijos prestižą lemia vien atlyginimas, tačiau jis šiam teiginiui nepritaria: „Mokytojų atlyginimai šiuo metu tikrai nėra labai žemi, mokytojai, turintys aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, uždirba dar daugiau.
Jam iš dalies antrina ir matematikos mokytoju Vilniuje dirbantis Šarūnas Vaitkus: „Atlyginimas galbūt nėra esminė motyvacija jau dirbant mokytoju, tačiau jaunas žmogus, gabus tiksliesiems mokslams, turi labai daug pasirinkimo variantų su kur kas pelningesniais starto paketais ir ateities perspektyvomis.
Dr. E. Mazėtis dalinasi įžvalgomis: „Nereikia pamiršti ir mokinių tėvų bei jų aplinkos nuomonės - dažnai matome, kad jie linkę kaltinti mokytojus dėl nepateisintų mokymosi lūkesčių ir žemesnių įvertinimų. Žinau atvejų, kai mokinio norams tapti mokytoju priešinasi tiek tėvai, tiek artimieji, tiek draugai. Kai kurie jauni mokytojai sulaukia net atvirų klausimų - kodėl jie yra mokykloje, kodėl negali rasti geresnio darbo. Apskritai tarp jaunimo yra daug negatyvaus požiūrio į mokytoją kaip į nelaimėlį, kuris už kažkokias nuodėmes atsidūrė mokykloje“.
Kai laidos nuoroda buvo paskelbta socialiniuose tinkluose, komentarų skiltyje pasipylė itin neigiamų komentarų. Įdomu, kad jie atspindėjo būtent tai, apie ką kalbėjo dr. E. Mazėtis - komentatoriais klausė, ar jis negalėjęs susirasti geresnio darbo, ir linkėjo nusiimti rožinius akinius. „Kol visuomenės požiūris į mokytojo darbą yra toks, koks dabar, niekaip negali prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo kėlimo“, - sako dr. E.
Kad būtų lengviau palyginti mokytojų atlyginimus skirtingose šalyse, galima pateikti lentelę:
| Šalis | Vidutinis metinis atlyginimas (USD) |
|---|---|
| Suomija | 50,000 |
| Singapūras | 45,000 |
| Lietuva | 20,000 |
Geras mokytojas: savybės ir lūkesčiai
Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Visuomenėje nuolat svarstoma, kokių savybių mokytojas turėtų turėti, kad vaikai jaustųsi saugūs, bet kartu būtų įtraukti ir pasirengę mokytis. Atrodytų, kad atsakymas paprastas: geriausias mokytojas yra profesionalus, išsilavinęs, mylintis savo darbą ir gebantis užmegzti ryšį su vaikais.
Kalbėdami apie mokytojus, neretai mintyse piešiame idealaus pedagogo portretą: jis turi būti kantrus, kūrybingas, empatiškas ir nuolat domėtis naujovėmis. Visa tai labai svarbu, bet „tobulo“ mokytojo nėra - kiekvienas jų yra žmogus su savomis stiprybėmis ir silpnybėmis.
Svarbiausia - gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku ir jį įkvėpti. Šis ryšys tampa tiltu į sėkmingą mokymąsi, nes be emocinio saugumo ir pasitikėjimo net įdomiausia pamoka netenka savo vertės.
Švietimo sistemos problemos ir sprendimai
2017 m. Lietuvoje iškeltas ambicingas nacionalinės politikos tikslas - iki 2025-ųjų paversti mokytojo profesiją prestižine. Prie ne itin sėkmingo šio tikslo įgyvendinimo prisidėjo ne tik mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos, paskatinusios streikuoti, bet ir tai, kaip apie mokytojus kalbama žiniasklaidoje.
Mokytojas klasėje
Jaunosios kartos mokytojai taip pat labai entuziastingai domisi technologijoms, naujovėmis ir noriai padeda vyresniems mokytojams jas pažinti ir prisijaukinti. Suprantu, kad mano pasisakymai ir ypač tas dėl labai oraus atlyginimo galėjo supykdyti dalį mokytojų, kurie jaučiasi finansiškai neįvertinti už savo sunkų darbą. Ir tikiu, kad jie tikrai verti geresnių sąlygų. Tačiau mano tikslas buvo visai ne pasigirti, o veikiau populiarinti profesiją siunčiant žinutę jaunam mokiniui, kad šis kelias, įdėjus pakankamai pastangų, yra perspektyvus. Jeigu man tai padėjo galutinai apsispręsti, galbūt atsiras ir dar bent vienas. O vieno jau pakanka užauginti šimtams ir perduoti jiems matematikos grožį. Šie du dalykai labiausiai mane ir motyvavo tapti mokytoju“, - sako Š. Vaitkus.
Programos „Pradedu mokyti Vilniuje“ vadovė Edita Linkevičiūtė pabrėžia, kad ši iniciatyva gimė iš realaus poreikio palaikyti tuos, kurie pradeda dirbti mokykloje. Vėliau prie programos prisidėjo ir kvietimas sugrįžti tiems, kurie jau turi pedagogo kvalifikaciją, bet kurį laiką nedirbo mokykloje. Pagal atnaujintą formatą norintieji tapti mokytojais dalį pedagogikos studijų kreditų surenka per pirmuosius metus dalyvaudami programoje „Pradedu mokyti Vilniuje“, o likusią dalį - studijuodami universitete antraisiais metais.
Statistika ir faktai
Mokytojo profesijos patrauklumas visuomenėje vertinamas nevienodai, jis kinta priklausomai nuo respondentų amžiaus, lyties, religijos, išsilavinimo ir šeimyninės padėties. Pasaulinio mokytojų indekso (angl. Global Teacher Index) duomenimis, 35-iose pasaulio valstybėse iš 14-os profesijų mokytojas vidutiniškai reitinguojamas 7-oje vietoje.
„Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis - 50 metų (vieni vyriausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių), 85 proc.