Policininko profesija yra viena iš tų, kurios sulaukia daug dėmesio ir diskusijų. Ši profesija reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir stipraus moralinio stuburo, atsakomybės bei noro tarnauti visuomenei. Tačiau kas iš tikrųjų motyvuoja žmones rinktis šį kelią? Kokios yra priežastys, skatinančios tapti policijos pareigūnu? Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su policininko profesija, remiantis ekspertų įžvalgomis ir pačių pareigūnų patirtimi.
Ekspertų nuomonės apie jaunų pareigūnų pritraukimą
Praėjusių metų spalį Seime įvykusioje konferencijoje, skirtoje jaunų pareigūnų pritraukimui ir profesiniam parengimui, dalyvavo įvairūs ekspertai, tarp kurių buvo LR Prezidento patarėjas, apskričių policijos viršininkai, generaliniai komisarai ir Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos dekanė. Pateikiame jų pasisakymų ištraukas, kurios atskleidžia, kokios priemonės galėtų padėti pritraukti jaunimą į policijos gretas.
Regionų iššūkiai ir savivaldos vaidmuo
Buvęs Panevėžio apskrities policijos viršininkas Rimantas Bobinas teigė: „Negalime kliautis viltimi, kad įgijęs profesiją jaunimas grįš tarnauti į regioną. Turime imtis universalių priemonių, ieškodami galimybių jaunimui pritraukti.“ Jis pabrėžė, kad svarbu pasitelkti vietos savivaldos merus ir tarybas, kad atsirastų rėmimo programos, skatinančios jaunimą rinktis šią profesiją ir grįžti į savo gimtinę tarnauti. Taip pat gimnazijose bendruomenės pareigūnai galėtų pristatyti policininko profesiją, kad sudomintų jaunimą.
R. Bobinas pridūrė, kad ypač sunku regionuose, kurie nutolę nuo didžiųjų miestų: ten jaunimo trūksta ne vien policijai, bet ir kitoms statutinėms tarnyboms, viešųjų paslaugų teikimui. Jaunimas ten yra „medžiojamas“, ir viskas priklauso nuo to, ką organizacija jam gali pasiūlyti, kokį darbą ir atlygį.
Atlyginimai ir socialinės garantijos
Buvęs Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys, dabar vadovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, pabrėžė, kad vien jaunų pareigūnų pritraukimas neišgelbės. Turime žiūrėti ir į dirbančius pareigūnus, kurių mums nepavyksta išlaikyti. Kalbame su žmonėmis apie pagrindines jų išėjimo priežastis. Jos dvi: didelis darbo krūvis ir mažas užmokestis.
M. Baršys atkreipė dėmesį į tai, kad nors atlyginimai ir pakilo, šalies vidutinis darbo užmokestis gerokai padidėjęs, lyginant su policijos darbo užmokesčiu. Jis teigė: „Jaunimas turi iškart žinoti, kur ateis, kiek uždirbs ir kokios bus socialinės garantijos, tarnaujant iki pat pensijos. Mes turime garantuoti, kad jis tarnaus visą laiką iki pat pensijos, tai yra, kad jam bus užtikrintos garantijos.“
Profesinio rengimo svarba
Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius teigė, kad būtina tobulinti policijos profesinio rengimo sistemą. Jo nuomone, iš dalies dėl nepakankamo profesinio rengimo neretai peržengiami būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo principai, šaunamasis ginklas naudojamas stabdant, vaikantis automobilius, motociklus ir panašiai. Žūsta, sužalojami žmonės, teisiami pareigūnai.
V. Grigaravičius siūlė atgaivinti idėją - steigti specializuotą policininkų rengimo įstaigą, kuri galėtų vadintis Policijos kolegija.
Ilgalaikės strategijos poreikis
MRU Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė pabrėžė, kad būtinas ilgalaikis susitarimas tarp pareigūnų ir politikų. Ji teigė: „Man, kaip rinkėjai, visą laiką trūksta nuoseklumo rinkimų programose. Jo nėra, kiekvienais metais - nauja daina. Ir aš už ilgalaikį susitarimą - kad tai būtų ilgalaikė strategija. Ne dviejų kadencijų, ne trijų kadencijų, o 30 metų mažiausiai.“
S. Matulienė atkreipė dėmesį į tai, kad sugriauta visa motyvacinė sistema ir socialinė gerovė. Todėl norėtųsi, kad politikai pirmiausia susitartų, pasirašytų memorandumą, kad tai būtų nepajudinama ir tvirta, būtų nuoseklūs sprendimai dėl atlyginimų augimo, socialinių garantijų.
Valstybės vaidmuo ir konkurencija tarp tarnybų
Prezidento patarėjas Darius Urbonas teigė, kad reikia sprendimų plačiąja prasme, nes demografinė padėtis nėra gerėjanti. Jis pabrėžė, kad savivaldybės neturėtų konkuruoti tarpusavyje, o turėtų būti valdomi procesai, matant perspektyvą.
D. Urbonas atkreipė dėmesį į tai, kad sukurta tokia valstybės tarnyba, toks teisinis reguliavimas statutinių įstaigų, kai statutinės organizacijos tarpusavyje konkuruoja. Jis teigė, kad darbdavys yra valstybė ir turi būti valdomi procesai, sukurta sistema, kurios negalima vėliau išbalansuoti.
D. Urbonas siūlė sukurti sistemą, kurioje policijos pareigūnas yra šiek tiek aukščiau už kitų tarnybų, nes policijos pareigūnams keliami didesni reikalavimai kompetencijų prasme, kitoks režimas.
Būsimo pareigūno gyvenimo ciklas
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad reikia sutvarkyti tam tikrą būsimo pareigūnų gyvenimo ciklą, kuris apimtų Alma Mater, darbingą laikotarpį ir pensinį laikotarpį. Tai yra, kad žmogus, pasirinkdamas pareigūno kelią, matytų, kas jo laukia iki gilios senatvės.
Ką policijos pareigūnas veikia ekstremaliose situacijose?
Pareigūnų motyvacija ir iššūkiai
Policijos pareigūno profesija yra ne tik atsakinga, bet ir reikalaujanti didelio atsidavimo. Pareigūnai susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant dideliu darbo krūviu ir baigiant pavojingomis situacijomis. Tačiau nepaisant to, daugelis pareigūnų lieka ištikimi savo profesijai dėl įvairių priežasčių.
Asmeninė patirtis ir karjeros kelias
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pasidalino savo patirtimi, kaip jis tapo policijos pareigūnu. Jis teigė, kad 1992 metais jam labai patraukli buvo Policijos akademija, nes buvo labai aišku, kas laukia baigus pirmą kursą, kokios perspektyvos po bakalauro studijų, kokios - po magistratūros.
R. Požėla pabrėžė, kad studijuodamas Viešojo saugumo akademijoje gavo labai daug informacijos, kurią pritaikė savo darbe. Jis teigė, kad teorija ir praktika papildo viena kitą, nes negalime atlikti praktinių užduočių nežinodami teorinės pusės.
Kriminalistinių tyrimų tarnybos vadovas pasidalino savo karjeros keliu, pradedant areštinės postinio pareigomis ir baigiant vadovaujančiu postu kriminalistinių tyrimų padalinyje. Jis teigė, kad darbas nebuvo lengvas, tačiau įdomus. Dirbdamas tyrėju vykdavau į nusikaltimo vietas ir atlikdavau pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus - nuo įvykio vietos apžiūros iki liudytojų apklausų, poėmių ar kratų.
Kriminalisto darbo specifika
Kriminalistinių tyrimų specialistas pabrėžė, kad svarbu nepainioti kriminalisto ir kriminalistinių tyrimų specialisto, nes kriminalisto sąvoka yra platesnė. Jis teigė, kad dirbant įvykio vietoje laikas paprastai neribojamas, galima dirbti nuo kelių valandų iki kelių dienų, tačiau privalome iš tos vietos „išpešti viską, kas įmanoma“.
Kriminalistinių tyrimų specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad dirbdami įvykių vietose prisižiūrime įvairių vaizdų: sudarkytų kūnų, yrančių lavonų, mirusių mažamečių. Tuos vaizdus paprastai papildo ir atitinkami kvapai. Dirbdamas privalai prie to įprasti arba mokėti nuo visko atsiriboti.
Psichologiniai aspektai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologė Anna Vinkovskienė teigė, kad policijos sistemoje dirbantys psichologai konsultuoja, veda seminarus, mokymus įvairiomis aktualiomis temomis, padeda atlikti nepilnamečių apklausas, rengia psichologinio klimato kolektyve ir kt. tyrimus, bendradarbiauja su vadovais kolektyvo valdymo klausimais ir daugelį kitų darbų.
A. Vinkovskienė pabrėžė, kad pagrindinis uždavinys yra, kad pareigūnai savo darbe jaustųsi patogiai, padėti jiems atlaikyti darbo metu patiriamą stresą, įtampą. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai iš savęs reikalauja daugiau nei paprasti visuomenės nariai - aš turiu būti stiprus, negaliu rodyti jausmų, ir to, kad galbūt emociškai negerai jaučiuosi.
A. Vinkovskienė teigė, kad labai svarbu ne tik leisti savo jausmams „išeiti“ bet ir suprasti, dėl ko tie jausmai kyla, iš kur atsirado tam tikra reakcija ar elgesys. Taip pat nemaža darbo dalis yra skirta vadovams, nes tiesioginis pareigūno vadovas yra tas žmogus, kuris daugiausia laiko praleidžia su pareigūnu, jis pirmas gali pastebėti, jog pareigūnui kažkas negerai, kad jo elgesys, nuotaikos, savijauta yra pasikeitę.
Policija ir visuomenė
Policijos pareigūnai yra tarsi tiltas tarp valstybės ir visuomenės, užtikrinantys viešąją tvarką ir saugumą. Tačiau visuomenės požiūris į policiją gali būti įvairus, priklausomai nuo asmeninės patirties, informacijos šaltinių ir bendrų nuostatų. Todėl svarbu suprasti, kaip visuomenė vertina policijos veiklą ir kokie veiksniai lemia pasitikėjimą šia institucija.
Visuomenės pasitikėjimas ir pagarba
Tyrimai rodo, kad pirminės grandies policininkai jaučia visuomenės nepasitikėjimą ir nepagarbą savo darbui. Net septyni iš dešimties respondentų mano, kad jų darbo visuomenė negerbia. Pusė pareigūnų antrąkart nesirinktų policijos pareigūno profesijos, dauguma nenorėtų, kad jų vaikai ar anūkai dirbtų policijoje. Beveik pusė pirminės grandies pareigūnų už tokį patį užmokestį keistų tarnybą policijoje į kitą darbą.
Dauguma apklaustųjų nurodo, kad teisės pažeidėjai agresyvūs, visuomenės agresija prieš policijos pareigūnus didėja, todėl nemaža tikimybė, kad tarnyboje būsi sužalotas. Per 12 mėnesių 97 proc. Daugiau nei 70 proc. pareigūnų per 12 mėnesių patyrė fizinį smurtą, daugiau nei pusė jų buvo patekę į gyvybei pavojingą situaciją. Agresyviausi - sulaikomi neblaivūs asmenys: iš dešimties sulaikymų vidutiniškai 4,3 kartus šie asmenys elgiasi agresyviai.
Teisinio statuso elementų pusiausvyra
Tyrimo duomenys rodo, kad pirminės grandies policijos pareigūnų teisinio statuso elementai „nukrypę nuo pusiausvyros“. Pareigūno teisinio statuso pagrindinai elementai - teisės ir pareigos, kvalifikacija, atsakomybė, darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Galima teigti, kad yra teisinio statuso elementų pusiausvyra, kai pareigūnas drąsiai, be jokių trukdžių naudojasi visomis suteiktomis teisėmis, nesibaimina teisinės atsakomybės, tai yra, atsakomybės baimė nevaržo jo veiksmų.
Kodėl pareigūnai nesinaudoja teisėmis?
Tyrimas atskleidžia ir priežastis, dėl kurių pirminės grandies pareigūnai nesinaudoja bendromis policijos pareigūno teisėmis. Pirmiausia, baiminamasi tarnybinių patikrinimų, kurie gali neigiamai paveikti pareigūno ateities planus. Vidutiniškai 80 proc. apklaustųjų visada vykdo policijos pareigūno pareigas. Mažiausiai vykdoma pareiga - imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitais ypatingais atvejais. Šią pareigą visada vykdo 59,1 proc.
Tyrimo duomenimis, daugumą pareigūnų labiausiai motyvuotų konkurencingas darbo užmokestis ir galimybė išeiti į pensiją ištarnavus policijoje 20 metų. Pusė pareigūnų nurodė, kad tarnauti policijoje juos motyvuoja įvairios privilegijos.
Pareigūnų psichologinė gerovė ir visuomenės palaikymas
Policininkų jausena ir darbo kokybė priklauso ir nuo visuomenės palaikymo. Ar netrūksta empatijos iš visuomenės pusės? Juk ji policijos atvžvilgiu nusiteikusi gana dviprasmiškai. Policija visą laiką stovi „tarp“. Policininkas yra tas užtvaras, kuris sugeria visų nepasitenkinimą.
Visuomenė dažniausiai kreipia dėmesį į policijos baudžiamąją funkciją, mažiau pastebėdama tai, kad visų pirma policija mus saugo, padeda. Kuo daugiau iš visuomenės būtų to atsako, padrąsinimo, pagalbos, tuo geresnė būtų ir policijos darbo kokybė.
Visų svarbiausia yra pagarba, kad žmogus matytų, jog jo darbas yra prasmingas. Labiausiai žmogų motyvuoja padėka, nuoširdus „ačiū“, kai žmogus girdi gerą žodį.
Statistika
Statistika atskleidžia svarbius aspektus, susijusius su policijos pareigūnų skaičiumi, atlyginimais ir kitais veiksniais, kurie gali turėti įtakos motyvacijai rinktis šią profesiją.
Pareigūnų skaičius ir atlyginimai
Nuo 2013 iki 2022 metų pareigūnų skaičius sumažėjo maždaug 1,9 tūkst. Tačiau šiais metais tikrai turime šviesą tunelio gale - liepos 1-osios duomenimis, 48 pareigūnais daugiau atėjo į sistemą, nei išėjo.
Šiais metais esame pasiekę statutinių pareigūnų atlyginimo vidurkį - per mėnesį 1 440 eurų į rankas. Paprastai per viršvalandžius, per šalutinį darbą, per darbą švenčių metu, kai pareigūnų darbas apmokamas kitu tarifu, tą 1 000 eurų pareigūnai gauna.
Būtų tobula, jei pareigūnų atlyginimo startas būtų mūsų dabartinis vidurkis, tai maždaug 1 400-1 500 eurų. Bent jau Vilniuje dirbantiems pareigūnams.
Pasirengimas tarnybai
Tapti pareigūnu galima ir baigus šešių savaičių kursus. Tačiau nėra taip, kad šešios savaitės, teorinis kursas - ir tie žmonės yra pamiršti, įmesti į kažkokią mėsmalę. Jie tikrai turi galimybę būti šalia patyrusių žmonių, toliau mokytis, įgyti tiek teorinių, tiek praktinių žinių.
Viešojo saugumo tarnybos integracija
Policijos vadovybė remia Viešojo saugumo tarnybos (VST) integraciją į policijos sudėtį. Tikslinga yra optimizuoti besidubliuojančias funkcijas vykdančių institucijų skaičių, t. y. mažinti biurokratizmą, supaprastinti sprendimų priėmimus, orientuoti paslaugų suteikimą vieno langelio principu.
Faktinė situacija yra tokia, kad policijos vadinamasis nekomplektas šiuo metu siekia 13,6 proc. Kiek žinau, VST nekomplektas siekia 35 proc. Kad ir kaip kūrybiškai žiūrėtum, 13 proc. visada bus mažiau už 35 proc.
Pabaigai
Policininko profesija yra sudėtinga ir reikalaujanti didelio atsidavimo. Tačiau, nepaisant visų iššūkių, daugelis žmonių renkasi šį kelią dėl noro tarnauti visuomenei, užtikrinti saugumą ir teisingumą. Siekiant pritraukti ir išlaikyti motyvuotus pareigūnus, būtina užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį, socialines garantijas, tobulinti profesinio rengimo sistemą ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą policija. Tik tokiu būdu galime sukurti stiprią ir efektyvią policijos sistemą, kuri užtikrins mūsų šalies saugumą ir gerovę.
tags: #kodel #noriu #buti #policininku