Kodėl Viskas Negali Būti Paprasta: Psichologijos Svarba Kasdieniame Gyvenime

Psichologija yra mokslas apie žmogaus elgesį ir protą, apimantis įvairias sritis nuo asmenybės ugdymo iki psichikos sveikatos. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl viskas negali būti paprasta psichologijoje, kokią įtaką psichinė sveikata turi mūsų kūnui, kaip ugdyti psichologinį atsparumą ir kaip valdyti emocijas, siekiant gerovės ir sėkmės.

Psichinė Sveikata ir Jos Įtaka Kūnui

Rūpestis savo psichine sveikata ir psichologinio atsparumo stiprinimas turi teigiamą poveikį ne tik mūsų smegenims, bet ir visam kūnui. Matome sąsają tarp psichinės sveikatos ir kūno uždegiminio atsako. Pavyzdžiui, pastebėta, jog depresija yra susijusi su padidėjusiais uždegiminiais rodikliais, ir žmonės, kurie serga depresija, yra labiau linkę sirgti įvairiomis kitomis ligomis. Ir atvirkščiai, dažniau sergantieji kitomis ligomis turi didesnę riziką susirgti depresija.

Nyderlanduose kreiptis psichologo pagalbos yra įprasta, kaip, pavyzdžiui, eiti į sporto klubą. Darbas su psichologu padeda žmogui suvokti, kodėl jis patiria sunkumus ir kaip galima juos įveikti.

Kaip naujausi tyrimai apie smegenų plastiškumą keičia mūsų požiūrį į žmogaus gebėjimą prisitaikyti, įveikti sunkumus, taip pat ir psichikos sveikatos iššūkius? Kol neturėjome įrankių stebėti giliausius smegenų sluoksnius, buvo sunku paneigti nusiteikimą, jog yra, kaip yra, smegenys taip susiformavo, vienam pasisekė, kitam ne taip, ir taškas.

Pavyzdžiui, tirdami nerimo sutrikimus, ypatingai socialines baimes, mokslininkai devynias savaites taikė kognityvinę elgesio terapiją ir tuo pačiu metu magnetinio rezonanso pagalba stebėjo, kaip reaguoja smegenys. Tai yra puikus smegenų neuroplastiškumo, tai yra, gebėjimo prisitaikyti, pavyzdys. Tai matoma ir, pavyzdžiui, stebint vaikus, kurie auga pasiturinčioje aplinkoje - pastebėta, kaip daugėja jungčių jų smegenyse, ir, žinoma, kaip jos gali nunykti esant nepritekliui, badui.

Psichologinis Atsparumas: Kaip Jį Ugdyti?

Psichologinį atsparumą galime lyginti su imunine sistema - niekas negimsta jau turėdamas tobulai išvystytą atsparumą. Atsparumas - kaip raumuo, kurį galima ištreniruoti, o „išmankštintas” jis ne tik teikia jėgų augimui, bet ir padeda išbūti sunkumuose, neprarasti prasmės, išlaikyti gyvenime kryptį. Atsparumą „kaupti” galima įvairiausiais būdais, kurie sustiprina mus ir tuo pačiu mūsų atsaką į stresą, kurie padeda mums nusiraminti ir leidžia pasijusti stipriau, pajusti savo gyvenimo kontrolę.

Taip pat net ir visai nedidelių tikslų išsikėlimas, suteikiantis jausmą, kad kažką pasiekėme, ir kartu mokymasis pasidžiaugti tuo, ką pavyko pasiekti. Atsparumą gali stiprinti ir ryžtas dirbti su psichologu ar įsijungti į savanorišką veiklą, atsigręžti į dvasinį gyvenimą. Tai gyvybiškai svarbu dabar, kai dėl pandemijos, karo, ekonominių sunkumų, klimato kaitos krizės pastovumas ir stabilumas yra tapę prabanga, kurios nebeturime, ir tenka nuolat klausti savęs, kokia ateitis mūsų laukia?

Praktinės Taisyklės Gyvenimui

Praktinė psichologija - tai taisyklių visuma, nusakanti, kaip gyventi šiame pasaulyje. Štai kelios iš jų:

• Krizės ateina ir praeina, o Tu išlieki arba ne. Pavyzdžiui, pandemijos, karas, infliacija skatina žmones imtis konkrečių praktinių veiksmų ir išgyventi. Tačiau atsiranda tokių, kurie pasimeta ir praranda tai, ką turėjo. Pagalvokime, ką daryti, kad kritinėse situacijose išliktumėme ar net pasiektumėme daugiau.
• Keisk kasdienybę - pasikeis gyvenimas. Formuojame kasdienius įgūdžius, kurie yra Jums reikalingi , pavyzdžiui, jeigu jūs norite geriau jaustis, galbūt iš ryto atsikėlus reikia pamedituoti, padaryti mankštą, išsimaudyti, padaryti kontrastinį dušą, pusryčiauti ir t.t. Gyvenimas yra kasdieniniai įgūdžiai. Kokius juos suformuosite, toks ir bus Jūsų gyvenimas.
• Jeigu Tu nežinai, dėl ko kažką darai, tuomet nieko nepasieksi. Todėl, kad Tu neturi gilios motyvacijos, Tau sunku prisiversti kažką padaryti. Visada yra dėl ko kažką daryti. Tai gali būti materialiniai, biologiniai ar socialiniai poreikiai. Jeigu žinai, dėl ko tai darai, tuomet gali atidėti apdovanojimą ir pakentėti, kol pasieksi galutinį rezultatą.
• Tavo vertybės nulemia, koks bus tavo ,,arklys‘. ,,Arklys“ gali būti tavo namas, tavo darbas, tavo žmona, tavo vaikai, tavo vyras. Visa tai apsiriboja…tavo vertybėmis. Todėl būkite labai atsargūs pasirinkdami vertybes, nes ta pasirinkta vertybė gali radikaliai pakeisti Jūsų pasaulį ir tai, kas bus aplink Jus.
• Pamatyk save už 5 metų, o jeigu nematai, tavęs nėra. Kada mes matome save į priekį penkerius metus, už metų, už dvejų, už trejų, mes lyg susiplanuojame, ką turime daryti tais kiekvienais metais - 1, 2, 3, 4 ir 5. Bet jeigu mes to nematome, mes nežinome, ką konkrečiai reikia padaryti. Todėl tas iškėlimas tikslo į priekį yra labai labai svarbus dalykas.
• Visų nesužavėsi, bet stengtis reikia. Žmonėms vieniems mes patinkam, kitiems ne. Mes turime stengtis patikti jiems. Kodėl? Todėl, kad jei sukuria mums galimybes visokias, darbe asmeniniame gyvenime ir visur kitur, kad mes galėtume realizuoti visur save.
• Pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai - ir nusispjauti, ką galvoja kiti. Jei gaunate įvertinimą pinigais, vadinasi, Jūs kažką darote gerai, stengiatės tai daryti. Neužmirškite, yra ir kitų apdovanojimų: diplomai, medaliai.
• Drausmė - tai lapė, persekiojanti riebią lašišą. Jeigu Jūs drausmingi, pavyzdžiui, Jūs neleidžiate sau per daug prisivalgyti arba, atvirkščiai, leidžiate sau daugiau sportuoti, Jūs tikrai pasieksite geresnį rezultatą.
• Nori užaugti,- paliek. Jeigu nori, kad kažkas atsirastų naujo, išskirtinio, investuok. Investuok laiko, energijos, užsiėmimo, praktikos, daugybę visokių dalykų. Neinvestuosi - niekas neužaugs, tu tiesiog būsi toks, koks buvai.
• Ko nemoki - to nemoki! Žinok savo ribas, jeigu tu nežinai savo ribų, pridarysi krūvą klaidų. Jeigu nori praplėsti savo ribas, išmok naujų dalykų.

Emocijų Valdymas ir Savęs Pažinimas

Psichologo Justino Buroko nuomone, jei norime būti laimingesni, turime išmokti valdyti savo emocijas. Pirmas žingsnis, kurį turėtume žengti, yra suprasti, ką jaučiame. Jei jūs paklaustumėte tipiško lietuvio, kaip jis jaučiasi, jis sakytų - normaliai. O kas tas normaliai? Tau linksma? Tau liūdna? Tu nerimauji? Tu džiaugiesi? Kas tai yra? Jau gerą dešimtmetį populiari emocinio intelekto teorija, kuri sako, kad pirmas žingsnis, kurį turėtum padaryti, jei nori valdyti savo emocijas, yra jas suprasti. Įvardink ir įsisąmonink emocijas, nes, kol jos bus kažkur paslėptos, neaiškus dalykas, kurio nesuprantame, negalime apčiuopti, mums bus labai sunku jas suvaldyti.

Psichologė Aurelija Auškalnytė primena, kad yra daugybė veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti stengiantis padėti sau ar kitam žmogui, patiriančiam sveikatos sutrikimus. Visų pirma užsiduoti sau šį klausimą ir pabandyti rasti į jį nuoširdų atsakymą. Neretai net nepaklausiame, kokia šiandien mano nuotaika. Kai ji stipriai bloga, tada gali suprasti. Žmonės kartais nesupranta, kad jie ateina pikti, kad jie - labai nuliūdę. Jie gali pasakyti, kad aš stresuoju, man rankos dreba, bet, tame dar yra ir emocija. Pasakyti, ką tai reiškia, jiems sunkiau. Ką reiškia stresas? Galbūt tai irgi nerimas? Galbūt jaučiamas didžiulis pyktis? Galbūt baimė? Neaišku, kas. Paprastai tariant, pirmas žingsnis, kurį galime padaryti, tai internete pasižiūrėti, kaip atrodo įpykęs, nuliūdęs, nerimaujantis žmogus ir kartais pasižiūrėti į veidrodį.

Žmonės daro daug įvairių mąstymo klaidų. Viena iš jų - labai tipiška: žmonės perdėtai apibendrina. Pavyzdžiui: „Viskas negerai. Viskas blogai.“ Bet aš sakau - kai jūs sakote „viskas“, tada nieko negalima pakeisti. Ir vėlgi - jūs ginatės. Labai paprasta sakyti: „Mano gyvenime viskas blogai.“ Aš sakau - o jei iš to „visko“ išvardintum bent penkis dalykus? Išvadina: tas, anas, trečias ir ketvirtas. Tada sakau - tai gal ne viskas, o tik šie keturi dalykai? Jei mes prie jų sustotume ir pagalvotume, ką galima padaryti, pasiūlau. „Oi, ne, ne, ne“, - man sako. Galbūt mano balse skamba šiek tiek ironijos. Iš kitos pusės, tokį žmogų labai gerbiu ir suprantu - jis neveltui nori save saugoti nuo tų pokyčių. Jie jam yra baisūs.

Žmonėms labiausiai kelia stresą jų suvoktas bejėgiškumas. Jie suvokia, kad tam tikroje situacijoje nieko negali padaryti. Aš įsivaizduoju, kad, kai esi eilinis darbuotojas, kai tau vadovas nuleidžia užduotį iš viršaus ir sako, kad turi tai padaryti, jauti, kad neturi pasirinkimo - tu tarsi vergas. Neretai žmonės apskritai eina į darbą ir galvoja, kad jie privalo eiti į darbą ir neturi kito pasirinkimo.

Kaip Įvertinti Emocijas?

Kaip įvertinti, ar emocijos yra adekvačios, ar sugalvotos, nulemtos klaidingų mūsų įpročių, įsitikinimų? Tai, ką Jūs vardinate, yra technika, susijusi su minčių analizavimu ir kontrole. Ji gana populiari. Jos autorius David D. Burnsas sako, kad žmonės daro daug įvairių mąstymo klaidų.

• Perdėtas apibendrinimas: "Viskas negerai. Viskas blogai."
• Ateities numatymas: "Neieškosiu darbo, nes žinau, kad nerasiu."

Psichologė Karolina Kančiauskytė-Beigė teigia, kad populiarioji psichologija - tai pagalbos įrankis, prie kurio gali prieiti kiekvienas, kiekvienas gali išsirinkti sau aktualią temą ir gauti informacijos, įrankių, pateiktų aiškia, konkrečia kalba. Visa tai, jos nuomone, gali būti naudinga, jeigu sunkumai nekenkia mūsų funkcionavimui pernelyg stipriai, o pateikti patarimai yra aiškūs, konkretūs, jaučiame iš to naudą. Vis dėlto kartais viso to gali būti per daug ar / ir konkrečiu atveju visai netinkama.

Psichikos Sveikatos Sutrikimai ir Fizinė Sveikata

Beveik visada apie fizinę ir psichikos sveikatą kalbame atskirai, nors intuityviai jaučiame, kad viskas labai susiję. Juk viskas vyksta viename ir tame pačiame kūne. Kai peršąlame - dažnai suprastėja ne tik nuotaika, bet apima ir nemalonios mintys. Lėtinės ligos kelia nuolatinį stresą. Ir atvirkščiai, psichikos sveikatos sunkumai tarsi alina fizinę sveikatą. Tyrimai atskleidžia, kad mąstymas apie psichikos sunkumus tik kaip nulemtus smegenų chemijos pokyčių yra ne tik klaidingas, bet ir žalingas.

Fizinės sveikatos sutrikimus dažnai nustatome pasitelkę kraujo tyrimus, echoskopiją ar kitus konkrečius metodus. Gydymas daugeliu atveju - gana aiškus, konkretus (žinoma, ne visais atvejais). O štai psichikos sveikatos sutrikimų niekada negali atskleisti kraujo tyrimas. Svarbiausia šiuo atveju žmogaus pasakojimas, kad jis ar ji jaučia kančią. Tai - labai subjektyvu. Kitas svarbus požymis - kad žmogui tampa sunku funkcionuoti, atlikti tuos darbus, kuriuos nori atlikti.

Dažni Fiziniai Simptomai

Nerimas yra tokia būsena, kuriai būdinga stipri fiziologinė reakcija, pavyzdžiui, širdies plakimo padažnėjimas, raumenų įtampa, negilus kvėpavimas, gali būti silpnumo pojūtis, gali sutrikti skrandžio veikla. Depresija siejama su lėtiniu nuovargiu, miego sutrikimais, apetito pokyčiais. Žmonės, patiriantys depresiją, neretai patiria įvairius skausmus, kurie neturi aiškios medicininės priežasties.

Kasdieniai kiekvieno žmogaus psichikos sveikatos sunkumai ar iššūkiai taip pat gali lemti poveikį kūnui. Kas nėra gavę patarimo iš šeimos gydytojos ar gydytojo - „venkite streso“. Kiekviena ir kiekvienas turime ilgą asmeninę kelionę link to „mažiau streso“. Burtų lazdelės nėra. Lygiai taip pat veltui nuskambėtų patarimas žmogui, patiriančiam nerimo sutrikimą - „nustok nerimauti“. Tokie patarimai net gali būti žalingi, nes jie transliuoja nesupratimą. Juk staiga negali imti ir jaustis kitaip. Viskas gerokai labiau komplikuota. Geriau siekime parodyti supratimą, palaikymą - tai gali sumažinti nerimą.

Žmonės, patiriantys depresiją, labai dažnai tampa fiziškai neaktyvūs - štai vien nuo to gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dažnai problema - nualintas imunitetas, nes tai atveria kelius įvairiems susirgimams. Fizinių ligų riziką gali didinti ir psichiką veikiantys vaistai, žalingi įpročiai.

Kai žmonės ilgą laiką patiria psichikos sveikatos sutrikimų, aplinkiniai gali ne taip rimtai imti žiūrėti į fizinius nusiskundimus, tarsi vertinti ne taip rimtai, todėl pastebima, kad psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms kartais per vėlai diagnozuojamos fizinės ligos ir pradedamas gydymas. Todėl turėtume vertinti visus fizinius simptomus rimtai, nenurašyti jų tik blogai „psichikos būsenai“ ir įsitikinti, kad tai nėra kitos ligos pradžia.

Poveikis Imuninei Sistemai

Psichikos sveikatos sunkumai, skaudžios patirtys, netektys - visa tai galima laikyti ilgalaikiu stresu ir jis tik silpnina imunitetą. Supaprastinus sudėtingą organizmo veikimo mechanizmą sakoma, kad streso metu organizmas pagamina didelį kiekį kortizolio, kuris mums reikalingas mobilizuotis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tas pats kortizolis slopina imuninės sistemos veiklą.

Patarimai Žmonėms, Turintiems Psichikos Sveikatos Sutrikimų

Aš skatinčiau kiekvieną žmogų, turintį psichikos sveikatos sutrikimų ar sunkumų, susidėti kuo didesnį krepšį pagalbos sau priemonių. Ir tame krepšyje turi būti bent 10 būdų, kaip galime pasirūpinti savo kūnu, kai savijauta yra prasta, užplūsta tamsios mintys, bejėgystė, kai nieko nesinori. Kokie tie būdai gali būti?

• Viskas, kas susiję su fiziniu aktyvumu - visos sporto rūšys, bet ir pasivaikščiojimai.
• Viskas, kas atpalaiduoja - vienam tai bus išsitraukti seniai užmestą mezginį, kitam masažas, knyga, muzika, gilaus kvėpavimo pratimai ir t. t.
• Viskas, kas susiję su gamta - nuo zylučių lesinimo, laiko su gyvūnais iki tiesiog žiūrėjimo pro langą į horizontą.
• Galiausiai viskas, kas susiję su mūsų pojūčiais (lyta, rega, uoslė, klausa, skonis), su vaizduote.

Kai jaučiamės blogai - nieko nenorime, sunku gali būti atsistoti, išeiti iš savo minčių. Todėl turime iš anksto ruoštis toms akimirkoms. Daliai žmonių padeda iš anksto susirašyti sąrašą veiklų, kurios atpalaiduoja kūną. Kuo detalesnį sąrašą! Tokie paprasti dalykai, bet jų pagalba galima ne tik mažinti neigiamą streso ir sunkumų poveikį fizinei sveikatai, bet ir ją stiprinti.

Neigiamos Patirtys Internete

Internetas ir socialinės medijos davė progą pasisakyti kiekvienam ir apie viską. Čia savo nuomonę galima reikšti anonimiškai, o sulaukus atsakomosios reakcijos pasprukti ir išvengti akistatos su kritikuojamu asmeniu. Patogesnės vietos išlieti susikaupusį pyktį ant niekuo dėto žmogaus nesurasite. Tuo netrunka pasinaudoti gyvenimu nusivylę, ant visko pykstantys, savęs ir kitų nemylintys žmonės. Jiems internetas - nuoskaudų liejimo vieta, kurioje visuomet gali surasti ką nors, kas kaltas dėl tavo paties bėdų, ir gerai išsiplūsti. Dar aršiau siaučia vadinamieji interneto troliai - piktybiški asmenys, paverčiantys socialines medijas savo piktdžiugiško žaidimo aikštele.

Psychologijos profesorius Artas Markmanas sako, kad „interneto komentarai šiais laikais tapo nepaprastai agresyvūs ir nieko nesprendžiantys“. Anot mokslininko, susidūrę su piktu komentatoriumi galite pasijusti iš tikrųjų nuskriaustas ir įskaudintas. Tyrimai rodo, kad įsitraukę į piktų komentarų skaitymą ir rašymą, netruksite pajusti pasekmes savo psichologinei savijautai ir gyvenimo kokybei. Interneto komentarai skaitytojų nuomonę apie skiepus formuoja taip pat stipriai, kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešimai.

Agresija paskatina agresyvų atsaką, todėl įsisuka užburtas ratas. Galimybė komentuoti internete padeda žmonėms „nuleisti garą“. Tačiau iš tikrųjų dėl to nepalengvėja. Išsiplūdus lieka kartėlis, sukilusios emocijos niekur nedingsta ir gali būti „nuleidžiamos“ ant artimųjų. Kad ir kaip žiūrėtum - vėlimasis į aršias diskusijas internete neduoda jokios naudos.

Kaip Apsaugoti Save Internete?

• Nepamirškite, kad virtuali realybė taip pat yra realybė. Bendraudami socialiniuose tinkuose ir rašydami komentarus, pasistenkite reikšti mintis taip, kaip darytumėte tai realiame gyvenime. Laikykitės vadinamojo netiketo - interneto etiketo.
• Prisiminkite, kad už ekrano - gyvas žmogus. Pabandykite piktą komentatorių įsivaizduoti stovintį prieš jus. Pasimetusį, nesugebantį sveikai reikšti emocijų, nelaimingą, įskaudintą. Ar vis dar norite su juo plūstis?
• Aptarkite tai su savais. Kartais komentarai internete taip sukrečia ar užgauna, kad skubame išsilieti. Dažnai paprasčiausiai geriau apie tai pasikalbėti su artimais žmonėmis.
• Argumentuokite, o ne putokite. Emociniai argumentai įsiutina ir nesuteikia jokios naudingos informacijos.
• Jeigu galite nerašyti - nerašykite. Išskyrus retus atvejus, vėlimasis į ginčus internete dažniausiai yra bergždžias laiko švaistymas. Pagalvokite, gal šiuo metu turite įdomesnės veiklos?

Kodėl Žmonės Atsisako Pagalbos?

Yra tokia mintis, jog žmonės kreipiasi į specialistus todėl, jog jų neurozė neduoda norimų rezultatų ir pacientų siekis ― tai išspręsti. Taigi, pirmasis žingsnis yra iš tiesų norėti pasikeisti. Dar svarbu norėti, kad psichoanalitikas jums padėtų. Žmogus linkęs atmesti kito žmogaus įtaką, kad ir kokiais geranoriškai ketinimais ji būtų pagrįsta ar tariamai tam asmeniui naudinga. Budistai turi posakį: „Jei kelyje sutikai Budą, užmušk jį!” Žmogus gina savo autonomiją.

Neurozė, kad ir kokia baisi būtų, visada geriau nei kas nors kita. Neurotiški veiksmai, kad ir kokį diskomfortą sukeltų, iš dalies yra veiksmingi. Jų baigtis dažnai nuspėjama, nors ir tikrai ne tokia, kokios norėta. Tarkim, jei bijote būti nemylimas ar atstumtas, patogus sprendimas būtų visų šalintis, nes rezultatas aiškus. Niekas jūsų nemėgsta.

Seniausia ir paklausiausia socialinio nerimo rūšys yra baimė būti pašalintam iš genties. Ekskomunikacija visomis savo formomis ― šeima, Bažnyčia, visuomenė ― yra stiprus stimulas paklūsti grupei. Kuo labiau pacientė nutolsta nuo šeimos, tuo dažniau ją ima nerimas dėl atstūmimo. Gydytojas stovi kitoje barikadų, supančių šeimą, pusėje: pašalinė! Pavojaus signalas turėtų įsijungti, jei gydytojas pradeda užjausti nepatenkintą pacientę, besiskundžiančią savo šeima.

Neurozė veikia lyg laiką stabdanti mašina: pacientas, it Piteris Penas, neranda savo kelio, bet lieka amžinai jaunas. Suaugusio žmogaus gyvenimas visgi turi savų trūkumų. Net jeigu vaikystė neurotiška, tam tikri dalykai tai kompensuoja, pirmiausiai saugumas, kurį suteikia gerai pažįstami dalykai. Dar daugiau ― išaugti iš vaikystės reiškia liautis siekus atsiteisti.

Gal žmonės tiesiog mėgsta kenkti, viską gadinti. Tiek Froidas, tiek Dostojevskis yra pasakęs, kad galbūt žmonės nenori tiesiog būti laimingi.

Psichoanalitikai užduoda sau klausimą: „Ką aš galiu pasakyti ar padaryti, kad paskatinčiau pokyčius?“ Aš siūlyčiau klausimą performuluoti taip: „Kodėl žmogus negali ar nenori priimti mano pastangų?“

Tikiu, kad psichoanalizė vis dar yra efektyviausia priemonė iš tiesų augti.

tags: #kodel #negali #viskas #buti #paprasta