Lietuvos gyventojų emigracija išlieka didele problema, ypač tarp jaunų šeimų. Ši tendencija kelia nerimą dėl šalies demografinės ateities ir ekonominio stabilumo. Viena iš trijų "Idėjų Lietuvai" - padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą, siekiant sumažinti emigraciją ir paskatinti gimstamumą.
Vyriausybės siūlymas - suteikti 15 proc. kompensaciją būsto įsigijimui, tačiau tik tiems, kurie ketina įsikurti regionuose. Tačiau ar tai yra efektyviausias būdas spręsti šią problemą? Ar jaunoms šeimoms svarbiausia tik būstas, ar ir kitos sąlygos, tokios kaip darbo vietos ir socialinė infrastruktūra?
Užsienio Šalių Pavyzdžiai
UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atkreipia dėmesį į užsienio šalių pavyzdžius. „Rumunija, kuri kaip Lietuva kovoja su masine gyventojų emigracija, jaunoms šeimoms pirmo būsto įsigijimui taiko lengvatinį PVM tarifą - vietoj 19 proc. taikomas 5 proc. PVM mokestis. Taip pat papildomai įgyvendinama „Pirmojo būsto programa“, kuri numato valstybines garantijas būsto įsigijimo kreditui iki 70 tūkst. eurų“, - sako A. Avulis.
Jis taip pat nurodo, kad kaimynai latviai yra nuėję dar toliau: 10 metų garantija būsto paskolai iki 50 tūkst. eurų vertės (garantuojant 20 proc. paskolos sumos) suteikiama ne tik jaunoms šeimoms, tačiau ir jauniems specialistams iki 35 metų, mat siekiama juos išlaikyti šalyje, nepriklausomai nuo to, ar jie sukūrę šeimas ar ne.
Esamos Paramos Priemonės ir Jų Efektyvumas
„Paskutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio kompensaciją gavo šiek tiek daugiau nei 400 šeimų, dar 600 šeimų gavo būsto kredito dalies kompensaciją. Tai neišsprendžia daugelio jaunų šeimų problemos - kaip nuomojantis būstą ar gyvenant pas tėvus sukaupti 15 proc. pradinį įnašą?“, - teigia ekspertai.
NT įmonės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas mano, kad subsidijavimas nebūtų efektyvus. Geriausia paskata būtų lengvata. Pasak M. Vanago, pagrindinis šios idėjos įgyvendinimo aspektas galėtų būti reikšmingas pradinio įnašo reikalavimo jaunoms šeimoms sumažinimas su valstybės garantija. Pavyzdžiui, priklausomai nuo būsto vertės ir kitų kriterijų (šeimos pajamų, būstas mieste ar regione) pradinio įnašo reikalavimas galėtų siekti 1-5 proc., o likusius 10-14 proc. paskolos dydžio apdraustų valstybė - panašiai kaip ir indėlių draudimo sistemoje.
Regionų ir Didmiesčių Priešprieša
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius mano, kad valstybė turėtų nusistatyti prioritetus: profesijos, kurios gyvybiškai svarbios. Galbūt Vilniuje trūksta medikų, Kaune mokytojų, o Klaipėdoje gaisrininkų ar policininkų. Pasak M. Statulevičiaus, viena iš būsto paramos formų galėtų būti municipalinio būsto suteikimas. Specialistas sako, kad vyriausybė pavasarį bandys siūlyti skatinti žmones tam tikromis sąlygomis kurtis regionuose, kuriuose trūksta jaunimo ir darbo rankų.
M. Vanagas mano priešingai: „Esu įsitikinęs, kad Lietuvai daug vertingiau būtų plėtoti 2-3 ypač stiprius miestus, galinčius konkuruoti dėl investicijų, intelekto ir darbo jėgos plačiame regione nei bandyti dirbtinai kompensuoti gyventojų regionuose mažėjimą. Priminsiu, kad šiuo metu vienintelis augantis miestas Lietuvoje yra Vilnius, o sudarant geresnes sąlygas jauniems žmonėms sėkmingai galėtų plėstis dar bent du miestai, nes potencialą tikrai turi Kaunas, Klaipėda“, - savo nuomone dalinasi M. Vanagas.
Kitos Paramos Formos
Anot M. Statulevičiaus, sudaryti geras sąlygas reikėtų nebūtinai pačioms šeimoms, bet ir verslo kūrimuisi. „Per 7-10 metų tie pinigai keleriopai sugrįžtų valstybei ir savivaldybei, kuri tame regione investuotų. Be to, reikia pagalvoti, ar nereikia suteikti kažkokios paramos žmonėms, kurie jau gyvena mieste, kurie ten nori likti ir nenori išvykti“, - teigia M. Statulevičius.
Eksperto teigimu, kol konkrečios valstybės paramos nėra, pačios įmonės stengiasi kaip nors prisidėti prie paramos bei paskatinimo. „Yra atvejų, kai įmonės pačios kompensuoja atvežimą, transportą, tiek apgyvendinimo dalį išlaidų dengia. Dar yra pasiūlymas būstą įsigyti su išsipirkimu, nes dalis žmonių negali sukaupti pradinio įnašo, todėl jiems lieka pasirinkimas važiuoti į kitą miestą arba nuomotis būstą. Didelė dalis nuomos yra šešėlyje, nemokami mokesčiai, yra neskaidrumas, neužtikrintumas, gali bet kuriuo momentu iškraustyti. Dėl to jiems pasiūlyta tokia išeitis, kad per du metus sukauptų tą pradinį įnašą“, - aiškina M. Statulevičius.
Pasirenkant būsto įsigijimą su išperkamosios nuomos sutartimi, po dviejų metų vėl padaromas žmogaus kreditingumo vertinimas ir jeigu jis atitinka tuo metu galiojančias skolinimosi taisykles, jam sukaupta nuomos suma yra užskaitoma kaip pradinis įnašas, o žmogus gali toliau gyventi tame būste. Toks variantas įvardijamas kaip verslo būsto prieinamumo skatinimą.
Emigracijos Poveikis ir Demografinės Tendencijos
Statistikos departamento duomenimis, 2002-2014 metais iš Lietuvos emigravo 521 000 gyventojų, tai yra maždaug penki Panevėžio dydžio miestai. Tiesa, per tą patį laikotarpį į Lietuvą sugrįžo apie 143 000 žmonių. Emigracijos cunamis, grasinęs Lietuvą paversti nykštukine valstybe, slūgti pradėjo maždaug prieš ketvertą metų.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) skaičiavimais, 2050-aisiais Lietuvoje gyvens kur kas mažiau - 2,5 mln. Sociologė Dovilė Krupickaitė pripažįsta kol kas nematanti argumentų, kuriais būtų įmanoma užginčyti pesimistines prognozes.
Atsikračius sovietinio jungo, nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių, dabar - 2,9 mln. „Be jokios abejonės, liūdniausias vaizdas kaimuose, ir jis tik liūdnėja. Akivaizdu, kad absoliučiai didžiąją dalį juose sudaro vyresnio amžiaus gyventojai ir pagrindiniai susiėjimai kaimuose būna per pakasynas. Tas be galo liūdina. Jaunimas nebemato kaime perspektyvų: ribotos darbo vietos, menkas laisvalaikio užimtumas, uždaromos mokyklos ir darželiai. Tai - sniego gniūžtės principas: kuo daugiau emigruoja, tuo periferija darosi nepatrauklesnė liekantiesiems“, - situaciją įvertina D. Krupickaitė.
Grįžtančiųjų Iššūkiai
Pasak A. Sipavičienės, grįžtančio jauno ir šeimos nesukūrusio emigranto laukia bene vienintelis iššūkis - surasti lūkesčius atitinkantį darbą. Grįžtantiesiems su atžalomis, dažniausiai jau sunkiai kalbančiomis lietuviškai, prisideda ir mokyklos paieškos. Neturint darbo istorijos Lietuvoje sudėtinga gauti paskolą būstui įsigyti. A. Sipavičienės nuomone, šios ir panašios problemos irgi galbūt yra lemiamos priimant sprendimą, likti svetur ar grįžti namo.
„Labai gerai, kai grįžti žinodamas kur: jau turi darbą, žinai, kur mokysis vaikai, kur gyvensi. Tačiau ir tai dar nereiškia, kad žmogus vėl neišvažiuos. Jam gali nepatikti socialinė aplinka, galų gale - ir visuomenės požiūris į emigrantus. Todėl labai reikia, kad sugrįžtantieji jaustų, jog kas nors bent jau stengiasi jiems padėti“, - mano A. Sipavičienė.
Paramos Mechanizmai: Efektyvumas ir Kritika
Kam buvo sukurtas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas? Iš tikro, sumanymą labai sunku perprasti - ilgai reikia galvoti, kur čia šuo pakastas, ar kokią sąmokslo teoriją čia būtų geriausia pritaikyti. Nes juk parama būstui - anokia čia naujiena. Parama įsigyti ar išsinuomoti būstą, socialinis būstas egzistuoja jau trečią dešimtmetį. Kiekvienoje savivaldybėje sudaromi ilgi sąrašai tų, kurie stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Štai Vilniuje eilėje laukia 1324 asmenys. Kodėl jie laukia eilėje? Nes trūksta lėšų.
Įstatyme gudriai suraizgytas kriterijus, kokiose teritorijose galima įsigyti remiamo turto. Įstatyme įteisinta, kad būstą galima įsigyti teritorijose, kur turto vertė daugiau nei 65 procentais mažesnė už didžiausią daugiabučių vertę.
Aiškinamasis raštas teigia, kad ši parama padės stabdyti emigraciją. Paprastai žmonės iš mažų miestelių ar rajonų centrų migruoja į didelius arba į užsienį. Ir migruoja ne todėl, kad neturi kur gyventi, o todėl, kad neturi kur dirbti. Kaip parama būstui gali pakeisti šią kryptį, lieka neaišku. Juk kai žmonės turi darbą ir pajamų, būstas regione - gana nesunkiai ir nebrangiai išsprendžiama problema. O jei regione „sodybų tuštėjimo metas - nei darbo, nei klientų nuosavam verslui - kam tas būstas?
Paramos mechanizmas irgi iš keistesnių serijos. Parama numatyta procentais nuo būsto vertės. Paramos dalis kinta, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, nuo 15 iki 30 procentų būsto vertės. Vadinasi, kuo brangesnis būstas - tuo daugiau eurų paramos gauni. Parama teikiama tik tuo atveju, jei būstui įsigyti imamas kreditas iš kredito įstaigos. O jei šeimai gali paskolinti artimieji ir be palūkanų - paramos nebus. Gyventi naujame būste irgi pačiam nebūtina - nusipirkai, gavai paramą, sumokėjai bankui ir laisvas. Gali tėvelius apgyvendinti kaimo sodyboje. Po dešimties metų jau ir parduoti gali, subsidijos grąžinti nebereikės.
Statistiniai duomenys apie emigraciją iš Šiaulių
Iš Šiaulių per praėjusius metus emigravo daugiau nei 2 tūkstančiai miestiečių. Emigrantų, palyginti su 2011 metais, sumažėjo tūkstančiu. Bet svetur toliau traukia jauni žmonės - dėl mokslų ar didesnio uždarbio.
Šie Savivaldybės duomenys yra pirminiai. Statistikos departamentas kol kas skelbia tik 2011 metų duomenis. Pagal juos tais metais iš Šiaulių miesto emigravo 3022 gyventojai. O emigracijos pikas buvo 2010 metais. Tada iš Šiaulių į užsienį išvyko 5136 gyventojai.
Statistikos departamentas kol kas yra suskaičiavęs tik 2011 metų emigracijos rodiklius pagal apskritis. Jie rodo, jog šalyje Šiaulių apskritis pirmavo pagal emigracijos rodiklius. 1000 gyventojų teko 23,6 emigranto, o šalyje vidutiniškai - 17,8 emigranto. Kaimyninėje Panevėžio apskrityje šis rodiklis buvo mažiausias - 14,3.
| Metai | Emigrantų skaičius iš Šiaulių |
|---|---|
| 2010 | 5136 |
| 2011 | 3022 |
| 2012 | 2064 (pirminiai duomenys) |
